Ri nabꞌe carta xutzꞌibꞌaj ri Pablo che riglesia kꞌo Corinto
1
Ri Pablo kuya pan rutzil kiwach ri hermanos e kꞌo pa ri tinamit Corinto
Riꞌin in Pablo, insikꞌim ruma ri Dios re kinuꞌan utaqoꞌn ri Qanimajawal Jesucristo, ruma e lik karaj riꞌ ri Dios chwe. Riꞌin junam rukꞌ ri hermano Sóstenes kaqaya pan rutzil wach alaq, ri alaq utinamit ri Dios kꞌo chilaꞌ Corinto. Alaq chaꞌtal ruma ri Dios chaꞌ kakꞌojiꞌ alaq puqꞌabꞌ ri Qanimajawal Jesucristo; alaq kꞌu sikꞌim che jun bꞌinik silabꞌik lik chom chwach ri Dios, ma e karaj riꞌ chiqe junam kukꞌ konoje ri kakiloqꞌnimaj rubꞌiꞌ ri Qanimajawal Jesucristo, tobꞌ pa taq chawi e kꞌo wi. Ma Rire e Qanimajawal qe riꞌoj y ke rike. Kꞌulu alaq ri unimal rutzil kꞌuꞌxaj y ri utzil chomal re ri Qaqaw Dios y re ri Qanimajawal Jesucristo.
Ri Pablo katioxin chwach ri Dios
Riꞌin xaqi kintioxin che ri Dios uma ralaq, ma ruma ri Qanimajawal Jesucristo, ri Dios uyaꞌom lo ri unimal rutzil ukꞌuꞌx che alaq. Yey na xa ta jubꞌiqꞌ ri kꞌulum alaq ruma kꞌo alaq puqꞌabꞌ ri Cristo; yaꞌtal kꞌu chꞌaꞌtem alaq y naꞌoj alaq che utzijoxik ri naꞌoj re ri Dios. Xjikibꞌax kꞌu uwach ri Utzilaj Tzij puwi ri Cristo ruma ri uꞌanom ri Dios ukꞌ alaq. Jekꞌulaꞌ ronoje ri kajawax che rutinamit ri Dios, yaꞌtal chi che alaq; xew chi kꞌu lik oyeꞌem alaq rukꞌunibꞌal ri Qanimajawal Jesucristo. Ekꞌu riꞌ ri Dios katikibꞌan e alaq chi utz woꞌora y kꞌa pa ri kꞌisbꞌal qꞌij, chaꞌ jelaꞌ na jinta chi kꞌana mak kariqitaj che alaq chwach ri Dios chupa ruqꞌijol rukꞌunibꞌal ri Qanimajawal Jesucristo. Ri Dios lik jusukꞌ, ma ronoje ri kubꞌiꞌtisij e kuꞌano y e Rire sikꞌiyom e alaq chaꞌ kuꞌan alaq xa jun rukꞌ Rukꞌajol, waꞌ e ri Qanimajawal Jesucristo.
Ri Pablo kebꞌupixabꞌaj ri hermanos ruma kijachom kipa
10 Kampixabꞌaj kꞌu alaq hermanos chupa rubꞌiꞌ ri Qanimajawal Jesucristo: Kꞌola alaq chi utzil chomal y majach pa alaq. E ri lik ubꞌe e chuꞌana xa jun naꞌoj alaq y xa jun kꞌuꞌx alaq. 11 Kambꞌiꞌij waꞌ che alaq hermanos ma xinwetaꞌmaj e kꞌo ri xaqi kechꞌoꞌjin chixoꞌlibꞌal alaq; xinta waꞌ chikichiꞌ jujun chike ri e kꞌo pa rocho ri Cloé. 12 Nutom e kꞌo jujun che alaq kakibꞌiꞌij: «In re ri Pablo.» E kꞌo jujun chik kakibꞌiꞌij: «In re ri Apolos,» jujun chik: «In re ri Pedro» y e kꞌo ne jujun chik kakibꞌiꞌij: «Riꞌin in re ri Cristo.» 13 ¿Jachom nebꞌa upa ri Cristo? ¿E nebꞌa riꞌin in Pablo ri xkam chwa cruz uma ralaq? ¿O pa rubꞌiꞌ nebꞌa ri Pablo xkꞌul wi alaq ri bautismo? Na e taj. 14 Lik kantioxij che ri Dios ma riꞌin xew xinya ri bautismo chike jujun che alaq, waꞌ e ri Crispo y ri Gayo. 15 Jekꞌulaꞌ na jinta junoq che alaq utz kubꞌiꞌij: “Riꞌin xinkꞌul ri bautismo pa rubꞌiꞌ ri Pablo.” 16 Yey xinya ne bautismo chike ri e kꞌo chirocho ri Estéfanas. Na kakꞌun ta chi chinukꞌuꞌx we kꞌo junoq chik. 17 Kambꞌiꞌij kꞌu waꞌ ma ri nuchak xuya ri Cristo na e ta ri kanya bautismo, e ri kantzijoj ri Utzilaj Tzij. Y rutzijoxik kanꞌano na e ta rukꞌ nimaq taq chꞌaꞌtem y unimal naꞌoj xa re ruwachulew. Ma na kuaj taj we ri winaq e kakiyak nuqꞌij riꞌin yey na kebꞌok ta kꞌu il riꞌ che ri Utzilaj Tzij puwi ri Cristo y ri xuꞌan Rire chwa ri cruz.
Ruchuqꞌabꞌ y runaꞌoj ri Dios kaqꞌalajin ruma ri Cristo
18 Rutzijoxik rukamik ri Cristo chwa ri cruz e jun sachibꞌal naꞌoj chikiwach ri kesachik. Noꞌj kꞌu chiqawach ri kojkolobꞌetajik, rukꞌ rukamik Rire e kaqꞌalajin ruchuqꞌabꞌ ri Dios. 19 Ma jewaꞌ kubꞌiꞌij ri Dios chupa Ruchꞌaꞌtem:
Riꞌin kansach uwach ri kinaꞌoj ri tikawex kakichꞌobꞌo lik kꞌo ketaꞌam,
y kankꞌutu na jinta keꞌelawi ri kinaꞌoj ri kakichꞌobꞌo lik kꞌo kinaꞌoj Is. 29:14
kachaꞌ.
20 Ri kakibꞌiꞌij lik kꞌo ketaꞌam, ¿saꞌ kutiqoj ri kinaꞌoj? Raj kꞌutunel re ri tzijpixabꞌ, ¿saꞌ kutiqoj ronoje ri kimajom? Yey ri lik kakichꞌaꞌtibꞌej ukꞌiyal taq naꞌoj re waqꞌij ora, ¿saꞌ kutiqoj ronoje ri kakibꞌiꞌij? Na jinta kutiqoj, ma ri Dios uqꞌalajisam chik na jinta keꞌelawi ri kinaꞌoj ri tikawex re ruwachulew.
21 Ri Dios ruma ri unimal unaꞌoj na xuya ta luwar chike ri tikawex kaketaꞌmaj uwach Rire xa ruma ri kinaꞌoj rike. Ri xukꞌul ukꞌuꞌx Rire e kebꞌukolobꞌej ri kakubꞌiꞌ kikꞌuꞌx rukꞌ ruma rutzijoxik ri Utzilaj Tzij, tobꞌ waꞌ e jun sachibꞌal naꞌoj chikiwach taq ri winaq. 22 Ma raj judiꞌabꞌ kakitzꞌonoj kꞌutubꞌal re ruchuqꞌabꞌ ri Dios, yey raj Grecia e lik keꞌek kikꞌuꞌx che umajik unimal taq naꞌoj. 23 Noꞌj riꞌoj e kaqatzijoj rukamik ri Cristo chwa ri cruz. Yey waꞌ e tzaqibꞌal chike raj judiꞌabꞌ,* E chikiwach raj judiꞌabꞌ, Rutaqoꞌn lo ri Dios na kakamisax taj. y e jun sachibꞌal naꞌoj chike ri na e ta aj judiꞌabꞌ.* Hch. 17:32 24 Noꞌj kꞌu ri ebꞌusikꞌim ri Dios, tobꞌ e aj judiꞌabꞌ o na e ta aj judiꞌabꞌ, rike kakimaj usukꞌ e ruma ri Cristo kaqꞌalajin ruchuqꞌabꞌ y runimal unaꞌoj ri Dios. 25 Tobꞌ e kꞌo tikawex kakichꞌobꞌo ri Dios pachaꞌ na jinta unaꞌoj o na jinta uchuqꞌabꞌ; na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, ri kinaꞌoj y ri kichuqꞌabꞌ rike, na kajunimax ta kꞌenoq rukꞌ runaꞌoj y ruchuqꞌabꞌ ri Dios.
26 Lik kꞌu chꞌobꞌo pe raqan alaq hermanos puwi saꞌ ri wach alaq echiriꞌ xsikꞌix alaq ruma ri Dios; ma chikiwach ri winaq, na e ta kꞌi ri lik kꞌo kinaꞌoj chixoꞌl alaq, yey na e ta kꞌi ri lik kꞌo kichuqꞌabꞌ y ri lik kꞌo kiwach chixoꞌl alaq. 27 Ma ri Dios ebꞌuchaꞌom ri kabꞌiꞌx chike na jinta ko kinaꞌoj, chaꞌ e kuya kikꞌix ri kakiꞌan che kibꞌ lik kꞌo kinaꞌoj. Ebꞌuchaꞌom ri lik na jinta ko kichuqꞌabꞌ chaꞌ e kuya kikꞌix ri e taqanelabꞌ kꞌo kichuqꞌabꞌ. 28 Yey ebꞌuchaꞌom ri kabꞌiꞌx chike lik na jinta ko kichak, ri lik kꞌaqom bꞌi kiqꞌij kuma ri winaq y ri na jinta kꞌana kiwach chaꞌ e kusach uwach ri kichuqꞌabꞌ ri lik kꞌo kiwach. 29 Ri Dios uꞌanom waꞌ chaꞌ na jinta junoq kuꞌan nim che ribꞌ chwach Rire. 30 Yey ruma kꞌu Rire kꞌo alaq puqꞌabꞌ ri Qanimajawal Jesucristo, ri kaqꞌalajisan ri Qꞌijsaq re ri Dios chiqe. Ruma kꞌu ri Qanimajawal, ꞌanom jusukꞌ chiqe chwach ri Dios, oj yaꞌtal chupa ri santowilaj bꞌinik, y oj esam chi puqꞌabꞌ ritzel. 31 E uwariꞌche e pachaꞌ ri tzꞌibꞌital kan chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios:
China ri karaj kuyak uqꞌij,
e chuqꞌalajisaj riꞌ janipa ri uꞌanom ri Qanimajawal Dios che rubꞌinik usilabꞌik. Jer. 9:23-24

*1:23 E chikiwach raj judiꞌabꞌ, Rutaqoꞌn lo ri Dios na kakamisax taj.

*1:23 Hch. 17:32