TIRE
TE YAKƆBU U YORUA
Yɑkɔbun tire te, tɑ kɑ nɑɑnɛ dokeobu yɑ̃ be bɑ yɑrinɛ bɑɑmɑ mi Romuɡibɑ bɑndu dii. Tɑ sun sɔ̃ɔmɔ nɡe mɛ n weenɛ Yesuɡii u win wɑ̃ɑru diisinɑ. Wɑhɑlɑ yɑ̀ n nùn deemɑ, n weenɛ u tɛmɑnɑ, u ku Gusunɔ tɑɑrɛ wɛ̃. Domi win min diyɑ u koo somiru wɑ. N weenɛwɑ u win yɑrɑ kpĩ, kpɑ u sɔ̃ɔsi win kookoosu sɔɔ mɑ u sɑ̃ɑ Yesuɡii. N ǹ weenɛ u ɡoo ɡɛm. Tɔmbu kpuro bɑ sɑ̃ɑwɑ tiɑ Gusunɔn nɔni sɔɔ.
Tire ten ɡɑri mɛro yɑ sɑ̃ɑwɑ kookoosu sɔɔrɑ tɔnun nɑɑnɛ dokebu bu koo sɔ̃ɔsirɑ.
Tire ten kpunɑɑ
1. Tɔbiribu, wiru 1:1.
2. Nɑɑnɛ kɑ bwisi, wiru 1:2-8.
3. Sɑ̃ɑro kɑ ɡobiɡii, wiru 1:9-11.
4. Lɑɑkɑri mɛɛribu kɑ kɔkiribu, wiru 1:12-18.
5. Nɔɔbu kɑ kobu, wiru 1:19-27.
6. A ku ɡoo ɡɛm, wiru 2:1-13.
7. Nɑɑnɛ dokebu kɑ bin kookoosu, wiru 2:14-26.
8. Yesuɡii kɑ win yɑrɑ, wiru 3:1-12.
9. Bwisi yi yi wee wɔllun di, wiru 3:13-18.
10. Kookoo kɔ̃susun kirɔbɑ, wiru 4:1n di sere wiru 5:6.
11. Tɛmɑnɑbu kɑ kɑnɑru, wiru 5:7-20.
1
Tɔbiribu
Bɛɛ, bwesenu wɔkurɑ yiru, bɛɛ be i yɑrinɛ hɑnduniɑ kpuro sɔɔ, nɛ Yɑkɔbu, Gusunɔ kɑ Yinni Yesu Kirisin yoo, nɑ bɛɛ tɔburɑ.
A bwisi kɑnɔ kɑ nɑɑnɛ
Nɛɡibu, lɑɑkɑri mɛɛri bwese bwesekɑ yè sɔɔ i wɔri kpuro i ye ɡɑrisio ɡɔ̃ru dobu. Domi i yɛ̃ mɑ bɛɛn nɑɑnɛ dokebu bù kun lɑɑkɑri mɛɛribu kpɑnɛ bu koo bɛɛ tɛmɑnɑbu mɑruɑ. Adɑmɑ i de tɛmɑnɑbu bu bin sɔmburu ko sɑ̃ɑ sɑ̃ɑ kpɑ i n kɑ sɑ̃ɑ tɔn ɡirobu be bɑ yibɑ, kpɑ ɡɑ̃ɑnu kun mɑɑ bɛɛ tie. Bwisi yì n bɛɛn ɡoo kɔmiɛ u Gusunɔ bikio, u koo nùn yi wɛ̃ domi Gusunɔ wiyɑ u yi tɔmbu kpuro wɛ̃ɛmɔ kɑ nuku tiɑ ɡerusibu sɑri. Adɑmɑ yɛ̃ro u bikio kɑ nɑɑnɛ, n kun kɑ sikɑ. Domi wi u sikɑ mɔ̀ u sɑ̃ɑwɑ nɡe nim wɔ̃kun nim mɛ woo ɡɑ suɑmɔ ɡɑ bɔrikiɑmɔ yɑm kpuro. 7-8 U sɑ̃ɑwɑ ɡɔ̃rusu yiruɡii wi u ǹ swɑɑ tiɑ swĩi win wɑ̃ɑru sɔɔ. Tɔnu win bweseru u ku bwisiku mɑ u koo ɡɑ̃ɑnu ɡɑnu wɑ Yinni Gusunɔn mi.
Sɑ̃ɑro kɑ ɡobiɡii
I de nɑɑnɛ dokeo bwɛ̃ɛbwɛ̃ɛ u woo kɑnɑ yèn sɔ̃ Gusunɔ u nùn wɔlle suɑ. 10 Dukiɑɡii mɑɑ u woo kɑnɔ win kɑwɑbun sɔ̃, domi u koo doonɑ nɡe yɑkɑsun wɛ̃su. 11 Sɔ̃ɔ yɑrɑ kɑ win yɑm susuru mɑ yɑkɑsu ɡberɑ, sin wɛ̃su dɛrurɑ mɑ sin burɑm kpɑ. Nɡe mɛyɑ dukiɑɡii u koo dɛrurɑ win sɔmɑ sɔɔ.
Lɑɑkɑri mɛɛribu kɑ kɔkiribu
12 Doo nɔɔruɡiiwɑ wi u lɑɑkɑri mɛɛribun sɑɑ sɔɔ tɛmɑnɑ. Domi win lɑɑkɑri mɛɛribun biru u koo wɑ̃ɑru wɑ tèn nɔɔ mwɛɛru Yinni bu kuɑ be bɑ nùn kĩ. 13 Bɑ̀ n kɑ ɡoo kɔ̃sɑ kɔkurɑ u ku rɑɑ ɡere u nɛɛ, Gusunɔwɑ u nùn kɔkurɑ. Domi bɑ ku rɑ kɑ Gusunɔ kɔ̃sɑ kɔkiri, mɛyɑ win tii u ku rɑ mɑɑ kɑ ɡoo kɔ̃sɑ kɔkiri. 14 Adɑmɑ sɑnɑm mɛ tɔnun kĩru kɑnkɑm tɑ nùn sokɑ tɑ ɡɑwɑ, yerɑ u kɔkirirɑ. 15 Yen biru kĩru kɑnkɑm rɑ ɡurɑ sue kpɑ tu torɑru mɑ, torɑru tɑ̀ n mɑɑ kpɛ̃ɑ tɑ kpɑ, kpɑ tu ɡɔɔ mɑ.
16 Nɛn kĩnɑsibu, i ku tii nɔni wɔ̃ke. 17 Kɛ̃ɛ ɡeeru bɑɑtere kɑ kɛ̃ɛ burɑnu kpuro sɑɑ wɔllun diyɑ nu rɑ nɛ. Nu mɑɑ weewɑ Gusunɔn min di wi u sɔ̃ɔ kɑ suru tɑkɑ kuɑ. Wiyɑ wi u ku rɑ kɔsi, u ǹ mɑɑ tiro mɔ. 18 Win tii tiin kĩru sɔɔrɑ u kɑ sun kuɑ win bibu kɑ win ɡɑri ɡee su kɑ ko nɡe yɑ̃ku ɡbiikii te u mwɑ win tɑkɑ koorɑ kpuron di.
Nɔɔbu kɑ kobu
19 Nɛn kĩnɑsibu, i yeni yɛ̃ sɑ̃ɑ sɑ̃ɑ, ɑdɑmɑ i de bɑɑwure u n dɑ nɔ kpɑɑkɑ, kpɑ u n dɑ sɑku u sere ɡere, kpɑ u n dɑ tɛ u sere mɔru bɑrɑ. 20 Domi tɔnun mɔru ku rɑ kom ɡem ko Gusunɔn nɔniɔ. 21 Yen sɔ̃, i dɑɑ disinuɡiɑ kɑ kom kɔ̃sum kpuro derio kpɑ i ɡɑri yi mwɑ kɑ tii kɑwɑbu yi Gusunɔ u duurɑ bɛɛn ɡɔ̃ruɔ domi yiyɑ yi koo kpĩ yi bɛɛn hunde fɑɑbɑ ko.
22 Adɑmɑ i de i ko ɡɑri yin kowobu, n ǹ mɔ yin nɔwɔbu tɔnɑ be bɑ tii nɔni wɔ̃kumɔ. 23 Domi wi u ɡɑri nuɑ mɑ u ǹ kue, u sɑ̃ɑwɑ nɡe durɔ ɡoo wi u win wuswɑɑ mɛɛrɑ diki sɔɔ. 24 Ye u mɛɛrɑ u kpɑ u doonɑ mɑ u duɑri mii mii nɡe mɛ u sɑ̃ɑ. 25 Adɑmɑ wi u woodɑ ɡeɑ wɛ̃ɛrimɔ ye yɑ tɔnu yɑkiɑmɔ mɑ u ye mɛm nɔɔwɑmmɛ kɑ tɛmɑnɑbu, mɑ u ǹ sɑ̃ɑ nɔwɔ wi u koo duɑri, wiyɑ sɑ̃ɑ doo nɔɔruɡii win sɔmburu sɔɔ.
26 Goo ù n tɑmɑɑ u Gusunɔ sɑ̃ɑmɔ mɑ u ǹ win yɑrɑ kpĩɑ, u tii weesu kuɑmmɛwɑ, win sɑ̃ɑru kɑmɑ. 27 Wi Gusunɔ Bɑɑbɑ u ɡɑrisi win sɑ̃ɔ ɡeon tii, wiyɑ wi u rɑ ɡobekubɑ kɑ ɡɔminibu nɔɔri ben nɔni swɑ̃ɑru sɔɔ kpɑ u tii nɛnɛ hɑnduniɑn disinun di.