Ri carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pablo chica ri hermanos ri icꞌo Galacia
Ri apóstol Pablo xutzꞌibꞌaj va carta va chica ri hermanos ri icꞌo chupan ri nación Galacia. Xutak va carta va ruma xraꞌxaj chi icꞌo achiꞌaꞌ ri xaꞌlka quiqꞌuin y xquiꞌej chica chi nicꞌatzin chi niquiꞌan ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés, y man tiquinimaj ri rucꞌutun can ri Pablo chiquivach. Ri achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej cꞌa chi nicꞌatzin chi niꞌan ri circuncisión chica, chi quireꞌ nitzꞌakat ri salvación (colotajic) ri nuyaꞌ ri Dios chica. Y ri Pablo nuꞌej chupan va carta va chi ri niquicꞌut ri achiꞌaꞌ reꞌ xa man ketzij ta. Y ri nucꞌut jajaꞌ, ja ri Dios ri xꞌeꞌn cha y jareꞌ ri ketzij nuyaꞌ salvación (colotajic).
Ri capítulo 1:1-10, ri Pablo ncaꞌruꞌon saludar ri aj-Galacia ri quiniman ri Jesucristo.
Ri capítulo 1:11–2:21, ri Pablo nuꞌej chica chi jajaꞌ ja ri Dios ri xꞌeꞌn cha chi xuoc apóstol y rumareꞌ ja ri ketzij ri nuꞌej. Y nuꞌej jeꞌ chi ja ri Dios xꞌeꞌn cha chi nutzijuoj ri santo evangelio chica ri man israelitas ta.
Ri capítulo 3:1–4:31 nuꞌej chi joꞌc ruma ri ru-favor ri Dios y ruma jeꞌ chi niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús antok niquil ri salvación (colotajic).
Ri capítulo 5:1–6:10 nuꞌej chi ruma ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri xuyaꞌ ri Dios chica, ijejeꞌ man chic nicꞌatzin ta chi cꞌa niꞌan ri circuncisión chica, y man otz ta chic chi cꞌa niquiꞌan ri nicꞌaj chic costumbres ri nuꞌej ri qui-religión. Ruma ri Cristo ya xaꞌrucol-pa chupan reꞌ y xuꞌon chica chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios. Y nuꞌej jeꞌ chi xa xtiquiyaꞌ lugar chi ja ri Espíritu Santo ri nucꞌuan ri quicꞌaslien, ri quicꞌaslien xtuyaꞌ jaꞌal fruto.
Y ri capítulo 6:11-18, ri Pablo nuꞌej chi ri más nicꞌatzin y ri más cꞌo rakalien ja ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien y nuqꞌuis ri ru-carta riqꞌuin jun bendición.
1
Ri saludo
Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo y man vinak ta cꞌa xichoꞌn chi xinuoc apóstol. Ni man vinak ta jeꞌ ri takayuon-pa vichin. Ri takayuon-pa vichin ja ri Jesucristo y ri Katataꞌ Dios; ri Dios ri xuꞌon cha ri Jesucristo chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Ixreꞌ hermanos, ri ixcꞌo chupan ri iglesias ri icꞌo Galacia, nitak-el jun saludo chiva, y quireꞌ jeꞌ niquitak-el ri hermanos ri icꞌo viqꞌuin. Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima. Ri Jesucristo xujach-riꞌ chi xquimisas ruma ri ka-pecados, chi quireꞌ nkojrucol choch ri itziel tak kax ri ncaꞌbꞌanataj ri choch-ulief chupan ri tiempo vacame. Xuꞌon quireꞌ ri Jesucristo pa ka-cuenta ojreꞌ, ruma quireꞌ xrajoꞌ ri Katataꞌ Dios. Ja ri Katataꞌ Dios ri tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
Manak chic jun evangelio
Inreꞌ can xichapataj antok xinvaꞌxaj chi ixreꞌ ntivajoꞌ ntiyaꞌ can ri Dios, ri xayuon ivichin chi xuyaꞌ ri ru-favor ri Cristo pan iveꞌ. Ixreꞌ xa ntivajoꞌ nquixꞌa chirij jun-ve chic evangelio. Man niꞌej ta chi cꞌo chic jun evangelio, ruma icꞌo vinak ri xa jun-ve chic ri niquicꞌut, ri xa niquisach inoꞌj. Y nicajoꞌ niquicꞌax rubꞌixic ri ru-evangelio ri Cristo. Pero xa cꞌo jun chakavach ojreꞌ ri nucꞌax rubꞌixic ri ru-evangelio ri Cristo ri katzijuon chiva, can tika ri castigo paroꞌ, mesque jun ángel ri patanak chicaj ri niꞌeꞌn. Can incheꞌl ri kaꞌeꞌn can chiva, y vacame ninataj chic chiva: Xa cꞌo jun nitzijuon jun chic evangelio chiva y man junan ta riqꞌuin ri iniman; ri nitzijuon reꞌ chiva, can tika ri castigo paroꞌ.
10 ¿Y chica ntiꞌej ixreꞌ? ¿Nivajoꞌ came inreꞌ chi otz nquitzꞌiet cuma ri vinak? Ri nivajoꞌ inreꞌ can ta otz nquitzꞌiet ruma ri Dios. Inreꞌ man nivajoꞌ ta chi otz nquitzꞌiet cuma ri vinak. Ruma xa ta quireꞌ niꞌan, man ta in ru-siervo ri Cristo.
Ri Dios xbꞌano apóstol cha ri Pablo
11 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivatamaj jaꞌal chi ri evangelio ri xintzijuoj chiva, man runoꞌj ta jun ache. 12 Man riqꞌuin ta jun vinak xinꞌan recibir, ni man xtzijos ta jeꞌ chuva ruma jun vinak. Can ja ri Jesucristo ri xꞌeꞌn chuva.
13 Y ixreꞌ ivaxan ri chica xaꞌnbꞌan-pa antok cꞌa incꞌo chupan ri niquinimaj ri nuvanakil israelitas. Riqꞌuin nojiel voyoval xaꞌnꞌan perseguir ri ru-iglesia ri Dios. Y xinvajoꞌ ta xaꞌnqꞌuis quinojiel. Hch. 8:3; 22:4-5; 26:9-11. 14 Y chupan ri niquinimaj ri nuvanakil; inreꞌ más xinvatamaj y más xinꞌan chiquivach iqꞌuiy ri junan xojqꞌuiy-pa quiqꞌuin. Ruma inreꞌ can xꞌa vánima riqꞌuin ri qui-costumbre ri kateꞌt-kamamaꞌ. Hch. 22:3. 15 Pero ri Dios, antok cꞌa majaꞌ quinalax, xiruchaꞌ y xirayuoj ruma ri ru-favor. 16 Ri Dios xucꞌut ri Jesucristo ri Rucꞌajuol chinoch ruma quireꞌ xrajoꞌ; chi nitzijuoj ri Jesucristo chica ri nicꞌaj chic vinak ri man israelitas ta. Hch. 9:3-6; 22:6-10; 26:13-18. Y antok ri Dios rucꞌutun chic ri Jesucristo chinoch, man xiꞌa ta riqꞌuin jun chic chi xinvatamaj más. 17 Ni man xiꞌa ta jeꞌ quiqꞌuin ri apóstoles ri icꞌo pa tanamet Jerusalén, mesque ijejeꞌ can i-apóstoles naꞌay chinoch inreꞌ. Antok inreꞌ xinyaꞌ can ri tanamet Damasco, xiꞌa chupan ri lugar rubꞌinan Arabia. Y antok xiniel-pa Arabia, xitzalaj chic pa jun bꞌay pa tanamet Damasco.
18 Y antok kꞌaxnak chic oxeꞌ junaꞌ, cꞌajareꞌ xiꞌa pa tanamet Jerusalén Hch. 9:26-30. chi xintzꞌataꞌ roch ri apóstol Pedro, y xicꞌujie-pa caꞌyeꞌ semanas riqꞌuin. 19 Y chupan ri caꞌyeꞌ semanas reꞌ, man jun chic apóstol xintzꞌat, joꞌc ri Jacobo ri ruchakꞌ ri Ajaf Jesucristo. 20 Y choch ri Dios niꞌej chiva chi ri nitzꞌibꞌaj-el, can ketzij-ve. Man nitzꞌak ta tzij.
21 Y cꞌajareꞌ xibꞌacꞌujieꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Siria y chupan ri lugar rubꞌinan Cilicia. 22 Man jun bꞌay xicꞌujie-ka pa tak tanamet ri icꞌo chupan ri Judea, y rumareꞌ ri iglesias richin ri Cristo ri icꞌo Judea man cataꞌn ta noch. 23 Joꞌc caxan chuvij: Ri jun ri ncaꞌruꞌon perseguir ri quiniman ri Jesucristo, vacame xa nuꞌej chica ri vinak chi tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Y man nrajoꞌ ta chic jeꞌ chi ncaꞌqꞌuis ri quiniman ri Jesucristo. 24 Y ri hermanos reꞌ, can xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios ruma xcaꞌxaj chi xcꞌaxtaj ri nucꞌaslien.

1:13 Hch. 8:3; 22:4-5; 26:9-11.

1:14 Hch. 22:3.

1:16 Hch. 9:3-6; 22:6-10; 26:13-18.

1:18 Hch. 9:26-30.