La carta de San Pablo a los
Colosenses
1
Colosas cʉto gãnare Pablo ĩ papera cõare gaye
1-2 Ñati Colosas cʉto gãna mʉa. Yʉ ña Pablo. Adi papera mʉare cõa yʉ. Jesucristo ocare yʉ riaso ucutoni ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiro yʉre ĩ cũre ãmoñi Dios. Adojʉ mani yagʉ Timoteo rãca tubia ecoana ña gʉa. “Quenajaro”, yami ĩ cʉni. “Dios rĩa ña mʉa, ito yicõri Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa”, yi masia gʉa mʉare. Mʉare queno ĩ yitoni, mani Jacʉ Diore seni ĩsisotia gʉa. Mʉa ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaroca Dios ĩ yire ãmoa gʉa.
Cristore tʉorʉ̃nʉrãre yiari Diore Pablo ĩ seni ĩsisotire gaye
3-4 “Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna, ito yicõri Dios ñarãre queno ti mairã ñama ĩna”, mʉare masa ĩna yija tʉocʉ gʉa. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, wanʉa gʉa. Ito bajiri mʉare yiari Diore gʉa senija, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre bʉsirã. “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ejacõri queno wanʉ quenarã yirãji mani”, yi tʉoĩa wanʉ yurã ña mʉa cʉni. Ito bajiro tʉoĩasʉoyija mʉa cajero Cristo oca mʉa tʉorʉ̃nʉsʉora rʉmʉ. Cristo oca iti ña oca riojo ñasarise. Cristo oca tʉo masisʉocõri, “Iti ña oca riojo ñasarise”, yiyija mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti manire ti maicõri manire queno yiñi Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ĩ oca quenarise mʉa tʉogore masa jeyaro tʉorã yirãji adi rʉmʉri ĩja. Ito yicõri mʉa yiado bajiroti ĩna ñeñaro yirise jidicãcõri mama ʉsi wasoarã yirãji ĩna cʉni. Mani yagʉ Epafras wame cʉtigʉ, ĩ ñami mani maigʉ̃. Mʉare Dios oca riasoñi ĩ. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ñari queno adojʉ gʉare ejabʉami ĩ. “Espíritu Santona sʉoriti gãmeri ti maiama ĩna Colosas cʉto gãna”, yi goti ejaquĩ Epafras gʉare.
Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, mʉare yiari Diore seni ĩsisʉocʉ gʉa. Ñaro bajiroti mʉare yiari Diore senisʉsabea gʉa. Ĩ ocare queno mʉa tʉo masi jeotoni, ĩre senia gʉa. Ito yicõri ĩ masirise mʉare jidicãtoni Diore senia gʉa. “Ado bajiro mani yire ãmoguĩji Dios”, mʉa yi masitoni, ĩre seni ĩsisotia gʉa. 10 Ito bajiro mʉa yi masija, mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro yi ñarã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉtoni ĩre cʉdisotirã yirãji mʉa. Ĩre moa ĩsirã gãjerãre queno ejabʉarã yirãji mʉa, ĩna Diore masitoni. Ito bajiro yirã Dios gaye masi remocõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji mʉa. 11 Rẽtoro masigʉ̃ Dios ĩ ñajare, ĩre senia gʉa ĩ masirise mʉare ĩ jidicãtoni. Ito bajiro mʉare ĩ yirise ñajare, ñeñaro mʉa tõbʉjabojaja cʉni ñemecʉti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri tʉoĩa ʉsirio yimenati wanʉ quenarã yirãji mʉa. 12 Mani Jacʉ Diore wanʉcõri ado bajiro ĩre bʉsisotirã yirãji mani ĩja. “Queno ya Dios mʉ. Mʉ ñarã gʉa ñatoni gʉare masoyija mʉ. Ito bajiri mʉ ñaro queno busurojʉ ejacõri, gãjerã mʉ ñarã rãca mʉ ĩsiroti bʉjarã yirãji gʉa cʉni”, yi wanʉrã yirãji mani, Diore bʉsirã. 13 Ñeñaro yirã ʉjʉ ĩ ñarã mani ñame yirocʉ manire masoñi Dios. Manire masocõri ĩ Macʉ ĩ maigʉ̃ ñarã mani ñatoni manire cũñi Dios. 14 Manire yiari ĩ Macʉ godarena sʉoriti manire masoñi Dios. Ito bajiro yicõri mani ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios.
Cristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti Dios rãca oca mano queno mani ñare gaye
15 Ñimʉjʉa Diore tigorʉ maquĩji. Ruyugʉ meje ñami Dios. Ito bajibojarocati Cristore mani masija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios”, yi masirãji mani. Ñatĩñagʉ̃ ñami Cristo. Adi macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉa ñacãyijʉ Cristo. 16 Ĩ́na sʉoriti dise rʉyabeto ũmacʉ̃jʉ gaye cʉni, adi sita gaye cʉni rujeoyijʉ Dios. Ruyubiti cʉni, ruyurise cʉni ĩ Macʉ rãcati rujeoyijʉ Dios. Ruyumenare, ĩna ʉjarãre cʉni rujeoyijʉ Dios, ĩ Macʉ rãcati. Ito bajiri ĩnare rujeorʉ ñari, ĩna ʉjʉ ñami Dios Macʉ. Ito bajiro yicõri ĩna Ʉjʉ ñasagʉ ĩ Macʉre cũyijʉ Dios. 17 Adi macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉa ĩ Macʉ ñacãyijʉ. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. Ĩ manijama disejʉa maniboadoja. 18 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñari masʉ. Ĩ ñarã mani ñajare ĩ ñami mani rijoga. Ĩ godarena sʉoriti ĩ ñarã mani ñasʉoroca yiyijʉ Dios. Ĩ ñami cajero godabojagʉti mʉcana tʉdi catirʉ. Ito bajigʉ ñari, manire cʉni tʉdi catiroca yi masiguĩji ĩ. Ĩti ñami masa jeyaro Ʉjʉ ñasagʉ. 19 Ĩ Jacʉ Dios robo bajiro bajigʉti ñami Jesucristo cʉni. Ito bajiro ĩ bajijare ãmoyijʉ Dios. 20 Masa jeyaro adi sita gãna, ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni ñeñaro yirã ñayijarã. Ito bajiri masa ĩna oca cʉtirise oca queno ãmogʉ̃ ĩ Macʉre waja yi ĩsi rotiyijʉ Dios. Yucʉtẽojʉ ĩ Macʉ ya rí budirena sʉoriti masa rãca oca quenoyijʉ Dios.
21 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro tʉoĩarã ñabojacʉ mani maji. Ñeñarise yisoticʉ mani maji. Diore ti tudirã ñari, mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩacʉ mani maji. 22 Adi rʉmʉriama mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩabea mani ĩja. Ĩjʉa oca quenoñi. Ñeñaro mani yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare Dios ĩ tiro riojo ñe seti mana ña mani ĩja. Ñeñaro yiĩamena robo bajirã ña mani ĩja, Dios ĩ tija. “Ĩna ñama yʉ waja yi ĩsiana, ito bajiri seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Cristo, Diore gotigʉ. 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
Diore tʉorʉ̃nʉrãre Pablo ĩ ejabʉare gaye
24 Dios oca riaso ucuri masʉ ñari, bʉto wanʉa yʉ. Ito bajibojarocati ĩ oca yʉ mʉare riasoja, yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yama gãjerã. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti wanʉa yʉ. Manire yiari tʉoĩa bʉjatobisĩ Cristo cʉni. Ito bajiri Dios oca Cristore tʉorʉ̃nʉrãre riasogʉti yʉ tʉoĩa bʉjatobitibojaja, no yibea yʉre. Tʉoĩa oca jaibea yʉ. Wanʉa yʉ. Mani ĩ ñarãre yiari tʉoĩa bʉjatobisĩ Cristo cʉni. 25 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ oca riaso ucutoni yʉre cũñi Dios. Mʉa oca sẽotoni yʉre cũñi Dios. Co masa rʉyabeto ĩ oca ĩna tʉobitire riaso ucutoni yʉre cũñi Dios. 26-27 “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire gaye gotibisijʉ Dios maji jane mejejʉ. Ito bajiri mani riojʉa gãna iti ocare masibisijarã maji. Adi rʉmʉriama ĩ ñarã ñarocõti ĩ oca quenarise mani tʉo jedire ãmoguĩji ĩ. Ado bajiro bajia iti oca wanʉ quenarise. Tite. Mani ya ʉsijʉ quedi sãjacõri mani rãcati ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ Cristo rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa mani.
28 No yʉ wa ucurijʉcõ masa jeyarore Cristo oca yʉ masiadocõ riaso ucua yʉ. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja mʉare masobicʉ yiguĩji ĩ”, yi goti quenoa yʉ masare. Ito bajiro masare riasoa yʉ, Dios ĩ tiro riojo, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri ñe seti mana ĩna ñatoni. 29 Jesucristore queno masa masitoni josari moa yʉ. Yʉmasirio meje moasotia yʉ. Cristo yʉre ĩ ejabʉarisena moasotia yʉ.