21
Rubenam ri Pablo cꞌa chilaꞌ Jerusalem
Tecꞌuchiriꞌ xekaya can ri hermanos, xkamaj bi kabe pa barco y xojꞌec jusucꞌ cꞌa pa ri tinamit Cos. Chucaꞌm kꞌij xojopon pa ri tinamit Rodas. Echiriꞌ xojel bi chiriꞌ, xojꞌec pa ri tinamit Pátara. Chupa cꞌu wa tinamit Pátara xkarik jun barco queꞌec Fenicia. Xojakꞌan cꞌu riꞌ chupa y xkamaj bi kabe chwi ri mar. Ecꞌu laꞌ cojbin pa ri barco, xkil can ri isla Chipre, waꞌ xcanaj can pa mox chike. Xkamaj cꞌu bi pa tak ri luwar re Siria y xojopon pa ri tinamit Tiro, ma ri barco cuꞌyaꞌa can ekaꞌn chiriꞌ.
Chupa cꞌu wa tinamit xekarik ri quicojom rubiꞌ ri Cristo y xojcanaj wukub kꞌij cucꞌ. Ecꞌu rique xquipixabaj ri Pablo chaꞌ na queꞌec ta Jerusalem, ma ri Ruxlabixel ri Dios xukꞌalajisaj chique ri cucꞌulumaj ri Pablo we xopon chilaꞌ. Na rucꞌ ta cꞌu riꞌ, echiriꞌ xicꞌow ri wukub kꞌij, xojel bi chiriꞌ. Conoje ri e aj chiriꞌ, junam cucꞌ ri quixokil y ri calcꞌoꞌal, xojcachbilaj lo cꞌa tzaꞌm ja che ri tinamit. Chuchiꞌ ri mar xkaxucubaꞌ kib y xkaꞌan orar. Xkalakꞌapuj kib chikawach. Tecꞌuchiriꞌ, riꞌoj xojakꞌan chupa ri barco, yey rique xetzelej chicocho.
Xkamaj tanchi ubi kabe chwi ri mar; xojel lo pa ri tinamit Tiro y xojopon pa ri tinamit Tolemaida. Tecꞌuchiriꞌ, xkaya rutzil quiwach ri hermanos chiriꞌ y xojcanaj can jun kꞌij cucꞌ.
Chucaꞌm kꞌij cꞌut, xojel bi y xojopon pa ri tinamit Cesarea. Chilaꞌ xojoc chirocho ri Felipe, ri aj tzijol re ri Utzilaj Tzij, jun chique ri wukub diáconos. Y xojcanaj cꞌu can rucꞌ. Ecꞌu rire e cꞌo cajib umiꞌal cꞌamajaꞌ quecꞌuliꞌic yey rique caquiꞌan kꞌalajisanic ruma ri Dios.
10 Xojnajtir chiriꞌ jujun kꞌij. Echiriꞌ oj cꞌo chiriꞌ, xcꞌun jun kꞌalajisanel re ri Dios, Ágabo rubiꞌ, petinak Judea. 11 Waꞌ waꞌchi xojoꞌlrilaꞌ. Xucꞌam cꞌu riꞌ rupas ri Pablo y chiribil rib xuyut ri rakan y rukꞌab; tecꞌuchiriꞌ, xubiꞌij:
—Jewaꞌ cubiꞌij ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios: “Chilaꞌ Jerusalem, jewaꞌ caquiꞌan raj judiꞌab che rachi rajaw wa jun pas, caquiyutu yey caquiya cꞌu paquikꞌab ri na e ta aj judiꞌab” —xchaꞌ.
12 Echiriꞌ xkata waꞌ, riꞌoj y ri e aj Cesarea lic xojelaj che ri Pablo chaꞌ na queꞌec ta Jerusalem.
13 Pero ri Pablo xucꞌul uwach chike:
—¿Suꞌchac cokꞌ alak y cacoj alak unimal bis chinucꞌuꞌx? Ma riꞌin nuyaꞌom ne wanimaꞌ na xew ta ri quinyutic, ma quinꞌec tob ne quincam pa ri tinamit Jerusalem ruma rubiꞌ ri Kanimajawal Jesús —xchaꞌ.
14 Yey ruma cꞌu na xkachꞌij ta ukꞌatexic chaꞌ na queꞌec taj, xkokꞌotaj cojchꞌaꞌt rucꞌ puwi waꞌ, xew cꞌu xkabiꞌij che:
—E chuꞌana na riꞌ janipa ri caraj ri Kanimajawal —xojchaꞌ.
15 Icꞌowinak chi waꞌ, xkayijbaꞌ kib y xkamaj bi kabe pa ri tinamit Jerusalem. 16 Y xojcachbilaj bi jujun chique ri quicojom rubiꞌ ri Cristo chiriꞌ Cesarea. Cucꞌ rique cꞌo jun aj Chipre Mnasón rubiꞌ. Rire e cuqꞌuil ri nabe quicojom rubiꞌ ri Cristo. Yey rucꞌ ri Mnasón cojeꞌcanaj can wi chilaꞌ Jerusalem.
Ri Pablo copon Jerusalem
17 Echiriꞌ xojopon Jerusalem, ri hermanos xojquicꞌul rucꞌ quiꞌcotemal.
18 Chucaꞌm kꞌij cꞌut, ri Pablo xeꞌec kucꞌ che rilic ri Jacobo yey conoje ri e aj wach re riglesia quimolom quib chiriꞌ. 19 Ecꞌuchiriꞌ ri Pablo uqꞌuisom chi uyaꞌic rutzil quiwach wa hermanos, xujek utzijoxic chique janipa ri uꞌanom ri Dios chiquixoꞌl ri na e ta aj judiꞌab ruma ri chac catajin rire che uꞌanic.
20 Echiriꞌ xquita waꞌ ri hermanos, lic xquiyac ukꞌij ri Dios. Pero xquibiꞌij che ri Pablo:
«Quil la waꞌ, hermano, janipa lo mil chi aj judiꞌab quicojom chi rubiꞌ ri Cristo wara Jerusalem; yey conoje quiyaꞌom quib che utakexic ri Tzij Pixab tzꞌibital can ruma ri Moisés. 21 Pero xtzijox cꞌu chique puwi ri cꞌutunic la chiquiwach conoje raj judiꞌab ejekel naj chiquixoꞌl ri na e ta aj judiꞌab. Cabiꞌx cꞌu riꞌ rilal quekꞌatej la che utakexic ri takanic re ri Moisés, ma cabiꞌij la chique na caquicoj ta chi ri retalil re circuncisión chique ri calcꞌoꞌal y na caquiꞌan ta chi ne janipa ri quicꞌutum can ri katiꞌ-kamam. 22 »¿Saꞌ cꞌu ri cakaꞌan riꞌoj che waꞌ? Ma laꞌ caquimol ne quib ruqꞌuiyal winak chiꞌij la, we xquito xcꞌun la.
23 »Xew cꞌu ꞌana la wa cakabiꞌij cheꞌla: E cꞌo cajib achijab chikaxoꞌl riꞌoj, chirajawaxic chique caquiꞌan ri quibiꞌtisinic chwach ri Dios.* 24 Checꞌama bi ucꞌ la, joskꞌij ib la chwach ri Dios junam cucꞌ rique, jelaꞌ pachaꞌ ri cubiꞌij ri takanic tzꞌibital can ruma ri Moisés. Tojo cꞌu can la ri quikasaꞌn chaꞌ utz caquisocaj ri quiwiꞌ. Jecꞌulaꞌ cakꞌalajin chiquiwach conoje: E janipa ri tzijom chique puwi ri cꞌutunic la, na e ta cꞌana uꞌanom; y caquil ne ri lic jusucꞌ cabin la, ma e canimaj la ri Tzij Pixab.
25 »Chique cꞌu ri na e ta aj judiꞌab quicojom rubiꞌ ri Cristo, riꞌoj katzꞌibam chi chique na chirajawaxic taj caquitakej tak waꞌ; xew maquitij ri icꞌowisam chi chiquiwach ri tiox, maquitij quicꞌ y maquitij awaj xa ejitzꞌam, yey maquetzꞌabej ne uwa quikꞌij cucꞌ jujun chic na quicꞌulel taj» xecha che ri Pablo.
26 Ecꞌu ri Pablo xebucꞌam bi ri cajib achijab rucꞌ y chucaꞌm kꞌij xujoskꞌij rib chwach ri Dios junam cucꞌ rique. Tecꞌuchiriꞌ, xoc pa ri Rocho Dios re cubiꞌij jampalaꞌ caqꞌuis rukꞌijol ri quijoskꞌiquil y queꞌquiyaꞌa chwa raltar ri quikasaꞌn chiquijujunal rique.
27 Ecꞌuchiriꞌ ya caqꞌuis ri wukub kꞌij re ri quijoskꞌiquil chwach ri Dios, e cꞌo jujun aj judiꞌab e aj pa tak ri luwar re Asia xquil ri Pablo cꞌo pa ri Rocho Dios. Xequichoc cꞌu ruqꞌuiyal winak chaꞌ caquichap ri Pablo. 28 Quesiqꞌuin cꞌu che ubiꞌxiquil:
«¡Achijab alak aj Israel, chojtoꞌo alak! E achi waꞌ icꞌowinak pa tak ronoje luwar y cacꞌutun chiquiwach conoje ri winak rucꞌ tak chꞌaꞌtibenic chirij ri katinamit, chirij ri Tzij Pixab y chirij ri Rocho Dios. Yey na xew ta waꞌ, ma uꞌanom che wa Santowilaj Luwar pachaꞌ na jinta chi ukꞌij echiriꞌ xebucoj lo jujun na e ta aj judiꞌab pa ri Rocho Dios, yey waꞌ xeboc pa ri luwar na takal ta chique» quechaꞌ. 29 Jelaꞌ xquibiꞌij, ma ri petinak lok quilom ri Pablo pa ri tinamit achbilam ruma ri Trófimo, jun achi aj Éfeso. Ruma cꞌu waꞌ, xquichꞌob rakan ri Pablo ucojom lo chupa ri Rocho Dios wa jun achi na e ta cuqꞌuil ri e aj judiꞌab.
30 Jecꞌuriꞌlaꞌ conoje ri tinamit xeyic-caꞌnic y xquijek quetucuquic. Ri winak na jampatana xeteniꞌ chiriꞌ y xquichap ri Pablo. E laꞌ quichararem xquesaj bi pa ri Rocho Dios y xquitzꞌapilaꞌ tak ri oquibal.
31 Ecꞌu riꞌ cacaj caquicamisaj. Xopon cꞌu ubiꞌxiquil che ri comandante que ri soldados e aj Roma: «Conoje ri tinamit quetucuquic.»
32 Ecꞌu ri comandante xebucꞌam bi ri soldados cucꞌ ri quicapitanes. Queban cꞌu riꞌ xebec pa e cꞌo wi ri winak. Echiriꞌ tak ri winak xquil ri comandante cucꞌ ri soldados, xcokꞌotaj ri caquiꞌan cꞌax che ri Pablo.
33 Ecꞌu wa comandante xew xoponic, xuchap ri Pablo y xtakan che cayaꞌiꞌ pa queb carena. Tecꞌuchiriꞌ, xutzꞌonoj china ri Pablo y saꞌ rumac uꞌanom.
34 Chiquixoꞌl cꞌu riꞌ ruqꞌuiyal winak na jinta chi catatajic, ma jujun quesiqꞌuin jewaꞌ y jujun chic quesiqꞌuin jelaꞌ. Na kꞌalaj ta chi qꞌuenok saꞌ ri caquibiꞌij. Ruma cꞌu laꞌ, ri comandante xtakan che cacꞌam bi ri Pablo chilaꞌ pa ri cuartel.
35 Ecꞌuchiriꞌ xebopon ri soldados rucꞌ ri Pablo che tak ri lepelak re ri cuartel, xajawaxic xquitelej ma ruqꞌuiyal winak cacaj caquichap ri Pablo re caquiꞌan cꞌax che. 36 Ma ruqꞌuiyal winak re ri tinamit quetenenic, quiternabem lo ri Pablo y quesiqꞌuinic: «¡Camisaxok! ¡Camisaxok!» quechaꞌ.
Ri Pablo cutoꞌbej rib chiquiwach tak ri winak
37 Echiriꞌ caquicoj bi ri Pablo pa ri cuartel, rire jewaꞌ xubiꞌij che ri comandante:
—¿Caya nawi la chwe quinchꞌaꞌt qꞌuenok ucꞌ la? —xchaꞌ.
Ri comandante xutzꞌonoj che:
—¿Carik riꞌat catchꞌaꞌt pa ri chꞌaꞌtem griego? 38 ¿Na at ta neba ri jun aj Egipto, ri xujek jun chꞌaꞌoj wa majaꞌ naj echiriꞌ xeberesaj bi cajib mil achijab e camisanel pa tak ri luwar catzꞌintzꞌotic? —xcha che.
39 Xubiꞌij cꞌu ri Pablo:
—Na in taj. Pakatzij wi in jun achi laxic in cuqꞌuil ri e aj judiꞌab. In alaxinak pa ri tinamit Tarso, jun tinamit lic cꞌo uwach re Cilicia. Noꞌj cantzꞌonoj cꞌu co cheꞌla, yaꞌa co la chwe quinchꞌaꞌt chiquiwach ri tinamit —xchaꞌ.
40 Ecꞌu ri comandante xuya luwar che cachꞌaꞌtic. Xtaqꞌuiꞌ cꞌu riꞌ ri Pablo che tak ri lepelak re ri cuartel y xuꞌan jun cꞌutubal rucꞌ rukꞌab chiquiwach ri tinamit chaꞌ quetaniꞌic. Xetzꞌin caꞌn cꞌu riꞌ. Ecꞌu ri Pablo xujek cachꞌaꞌt pa ri chꞌaꞌtem hebreo, jewaꞌ xubiꞌij:
21:4 Hch. 20:22-23 21:8 Hch. 6:3-5 * 21:23 “Ri quibiꞌtisinic chwach ri Dios”: Waꞌ e cachꞌaꞌt puwi ri “voto nazareo”. Ri caꞌanaw waꞌ, cubiꞌtisij che ri Dios juna janipa kꞌij na cutij ta uwaꞌal uva, na cukꞌat ta ruwiꞌ y na cakib ta rucꞌ juna animaꞌ. We xuqꞌuisbej cꞌu waꞌ, cuya chwa raltar tak rukasaꞌn lic qꞌui rajil. Cukꞌat cꞌu ruwiꞌ y cayaꞌ ruwiꞌ pa ri akꞌ puwi raltar, cꞌutubal re uꞌanom chi ronoje rubiꞌtisinic chwach ri Dios. Nm. 6:1-20 21:24 Ri Pablo xutoj ri quikasaꞌn, ma laj rique na caquichꞌij ta rajil. 21:25 Hch. 15:28-29 21:27 Nm. 6:1, 9-12; 19:12 21:31 “Comandante”: Waꞌ e jun takanel que mil soldados.