4
Nɛ, Nɛbukɑnɛsɑɑ, nɑ wɑ̃ɑ nɛn sinɑ kpɑɑrɔ kɑ bɔri yɛndu kɑ nuku dobu. Yerɑ wɔ̃kuru ɡɑru sɔɔ, nɑ dosu ɡɑɡu kuɑ ɡe ɡɑ mɑn bɛrum mwɑ. Kɑ̃si ni nɑ wɑ sɑnɑm mɛ nɑ kpĩ, nu mɑn nɑnum mwɑ. Yen sɔ̃nɑ nɑ woodɑ yɑrɑ nɑ nɛɛ, Bɑbilonin bwisiɡibu kpuro bu mɛnnɑmɑ nɛn mi kpɑ bu mɑn dosu ɡe tubusiɑ. Yerɑ dobo doboɡibu kɑ sɔrobu kɑ bũu sinɑmbu kɑ Bɑbilonin bwisiɡibu bɑ nɑ. Nɑ bu dosu ɡe sɔ̃ɔwɑ, ɑdɑmɑ bɑ kpɑnɑ bu mɑn ɡu tubusiɑ. Yen biru, Dɑniɛli wi bɑ sokumɔ kɑ nɛn bũun yĩsiru Bɛlitɑsɑɑ u nɑ. N deemɑ bũu ɡeebɑ * kɑ nùn wɑ̃ɑ. Mɑ nɑ nùn nɛn dosu ɡe sɔ̃ɔwɑ. Nɑ nɛɛ, wi, wi u sɑ̃ɑ bwisiɡibu kpuron wiruɡii, nɑ yɛ̃ mɑ bũu ɡeebun hunde yɑ nùn wɑ̃ɑsi. Yen sɔ̃, ɑsiri ɡɑɑ sɑri ye yɑ kɑ nùn sɛ̃. Nɛn dosu ɡe wee. U mɑn ɡu tubusio. Sɑnɑm mɛ nɑ kpĩ, ye nɑ dosɑ wee.
Dɑ̃ru ɡɑrɑ nɑ wɑ tɑ yɔ̃ hɑnduniɑn suunu sɔɔ.
Dɑ̃ɑ te, tɑ ɡunu too.
Mɑ tɑ dɑm mɔ.
Ten ɡunum mu sosi sere mu wɔllu ɡirɑri.
Hɑnduniɑn ɡoonu nnɛɡibu kpuro bɑ tu wɑɑmɔwɑ.
Ten wurusu wɑ̃
mɑ tɑ mɑrɑ siki siki nɡe ɡɑndiɑ.
Te sɔɔrɑ hɑnduniɑɡibu kpuro bɑ rɑ ben dĩɑnu wɑ.
Ten sɑɑrɔwɑ ɡbeeku yɛɛ yi rɑ sɔ̃ɔ sure.
Ten kɑ̃ɑsi wɔllɔwɑ ɡunɔsu su sokunu sɑ̃ɑ.
Te sɔɔrɑ hunde koni bɑɑyere yɑ rɑ yen dĩɑnu wɑ.
10 Mɑ nɑ Gusunɔn ɡɔrɑdo ɡoo wɑ u sɑrɑmɑ wɔllun di. 11 U nɔɔɡiru suɑ u nɛɛ,
i dɑ̃ɑ te kĩiyɔ i surɑ
kpɑ i ten kɑ̃ɑsi bɔɔri bɔɔri.
I ten wurusu wɔko
kpɑ i ten mɑrum sɔri i yɑri.
Kpɑ ɡbeeku yɛɛ yi duki su sɑɑ ten sɑɑrun di.
Kpɑ ɡunɔsu su se sɑɑ ten kɑ̃ɑsin di.
12 Adɑmɑ i ten koo kpiriru derio tem sɔɔ
kɑ ten ɡbini yɑkɑsɔ
tɑ n bɔkuɑ kɑ sisu kɑ sii ɡɑndun yɔni.
Kpɑ tɑ n dirum soore
tɑ n yɑkɑsu dimɔ nɡe ɡbeeku yɛɛ.
13 Bu tu tɔnun bwisikunu wunɑrio.
Kpɑ bu tu ɡbeeku yɑɑn bwisikunu dokeɑ.
Kpɑ tɑ n sɑ̃ɑ mɛ wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru.
14 Woodɑ ye, yɑ weewɑ sɑɑ Gusunɔn ɡɔrɑdobɑn min di kpɑ tɔmbu kpuro bu kɑ ɡiɑ mɑ Wɔrukoowɑ u bɑnnu kpuro nɛni. Wi u kĩwɑ u rɑ nu wɛ̃. U rɑ wi bɑ ǹ mɑm ɡɑrisi ɡɑ̃ɑnu wɔlle sue.
15 Dosu ɡerɑ mi, ɡe nɛ, Nɛbukɑnɛsɑɑ nɑ dosɑ. Tɛ̃, wunɛ Bɛlitɑsɑɑ, ɑ mɑn ɡu tubusio domi bwisiɡii be bɑ wɑ̃ɑ nɛn tem mɛ sɔɔ kpuro bɑ kpɑnɑ bu mɑn ɡu tubusiɑ. Adɑmɑ wunɛ, kɑɑ kpĩ yèn sɔ̃ bũu ɡeebɑ kɑ nun wɑ̃ɑ.
Dɑniɛli u dosu ɡe tubusiɑ
16 Yerɑ Dɑniɛli wi bɑ mɑɑ sokumɔ Bɛlitɑsɑɑ u nɑndɑ. Mɑ u biti soorɑ sɑɑ fiiko. Mɑ Nɛbukɑnɛsɑɑ u nɛɛ, Bɛlitɑsɑɑ, ɑ ku de dosu ɡe, kɑ ɡen tubusiɑnu nu nun biti ko.
Dɑniɛli u wisɑ u nɛɛ, yinni, dosu ɡen tubusiɑnu nu kɑ wunɛn yibɛrɛbɑ nɛrɑ. 17 A dɑ̃ru wɑ tɑ kpɑ̃. Mɑ tɑ dɑm mɔ. Ten ɡunum mu ɡirɑri wɔllɔ. Mɑ bɑ tu wɑɑmɔ hɑnduniɑ ɡirɑ kpuro. 18 Ten wurusu wɑ̃. Mɑ tɑ binu mɑrɑ siki siki. Mɑ hɑnduniɑɡibu kpuro bɑ ben dĩɑnu wɑɑmɔ te sɔɔ. Gbeeku yɛɛ yi rɑ n wɑ̃ɑ ten sɑɑrɔ. Gunɔsu su mɑɑ sin sokunu mɔ ten kɑ̃ɑsi wɔllɔ. 19 Dɑ̃ɑ te, tɑ sɑ̃ɑwɑ wunɛ sinɑ boko. Domi ɑ kpɛ̃ɑ ɑ dɑm kuɑ mɑ mu wɔllu ɡirɑri. Mɑ wunɛn bɑndun dɑm mu sɔ̃ɔsirɑ hɑnduniɑn ɡoonu nnɛ sɔɔ. 20 Yen biru, ɑ Gusunɔn ɡɔrɑdo ɡoo wɑ u sɑrɑmɑ wɔllun di mɑ u nɛɛ, i dɑ̃ɑ te kĩiyɔ i surɑ tu kɑm ko. Adɑmɑ i ten koo kpiriru derio tem sɔɔ mi, kɑ ten ɡbini tɑ n bɔkuɑ kɑ sisu, kɑ sii ɡɑndun yɔni yɑkɑsu mi. Kpɑ tɑ n dirum soore tɑ n yɑkɑsu dimɔ nɡe ɡbeeku yɛɛ sere wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru. 21 Nɛn yinni, dosu ɡen tubusiɑnu wee. Wɔrukoowɑ u nun win himbɑ sɔ̃ɔsi ye u kuɑ wunɛn sɔ̃. 22 Bɑ koo nun ɡirɑ tɔmbun suunu sɔɔn di. Kpɑ ɑ n wɑ̃ɑ kɑ ɡbeeku yɛɛ sɑnnu. Kpɑ ɑ yɑkɑsu di nɡe nɑɑ, ɑ n dirum soore sere wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru sere ɑ kɑ ɡiɑ mɑ Wɔrukoowɑ u bɑnnu kpuro nɛni. Wi u kĩwɑ u rɑ mɑɑ nu wɛ̃. 23 Woodɑ ye bɑ wɛ̃ bɑ nɛɛ, bu dɑ̃ɑ ten koo kpiriru kɑ ten ɡbini derio mi, yen tubusiɑnɑ bɑ koo nun wunɛn bɑndu wesiɑ sɑɑ ye ɑ wurɑ mɑ Wɔrukoowɑ u bɑnnu kpuro nɛni. 24 Yen sɔ̃, sinɑ boko, ɑ de ɑ nɛn ɡere wurɑ. A de ɑ ɡeɑ ko ɑ kɑ wunɛn durum wunɑ. A dɑɑ kɔ̃sɑ kpuro derio kpɑ ɑ sɑ̃ɑrobu wɔnwɔndu kuɑ. Sɑɑ yerɑ wunɛn ɑlɑfiɑ yɑ koo dɑkɑɑ dɑ.
Dosu ɡen ɡɑri yi koorɑ
25 Yenibɑ kpuro yɑ sinɑ boko Nɛbukɑnɛsɑɑ deemɑ. 26 Ye n kuɑ suru wɔkurɑ yirun biru, sɔ̃ɔ teeru yerɑ u sĩimɔ win dii tɛɛrɑ wɔllɔ Bɑbiloniɔ. 27 Mɑ u nɛɛ, Bɑbiloni wee, wuu bɔkɔ ɡe nɑ bɑnɑ kɑ nɛn tiin dɑm ɡɑ n kɑ sɑ̃ɑ nɛn sinɑ kpɑɑru. Gɑ mɑɑ nɛn yiiko kɑ nɛn bɛɛrɛ sɔ̃ɔsimɔ.
28 Sɑnɑm mɛ sinɑ boko u ɡɑri yi ɡerumɔ u ǹ kpɑ, yerɑ nɔɔ ɡɑɡɑ nɔɔrɑ wɔllun di ɡɑ nɛɛ, sinɑ boko Nɛbukɑnɛsɑɑ, ɑ swɑɑ dɑkio ɑ nɔ. Bɑ nun bɑndu yɑrɑ. 29 Bɑ koo nun ɡirɑ tɔmbun suunu sɔɔn di. Kpɑ ɑ n wɑ̃ɑ kɑ ɡbeeku yɛɛ sɑnnu kpɑ ɑ n yɑkɑsu dimɔ nɡe nɑɑ sere wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru sere ɑ kɑ wurɑ mɑ Wɔrukoowɑ u bɑnnu kpuro nɛni. Wi u kĩwɑ u rɑ mɑɑ nu wɛ̃.
30 Yɑnde ɡɑri yi, yi Nɛbukɑnɛsɑɑ deemɑ. Bɑ nùn ɡirɑ tɔmbun suunu sɔɔn di. Mɑ u yɑkɑsu dim wɔri nɡe nɑɑ u dirum soore. Mɑ win seri dɛnyɑ nɡe ɡunɔ bɑkerun sɑnsu. Mɑ win nii kɔkɔsu su dɛnyɑ nɡe ɡunɔɡisu.
Nɛbukɑnɛsɑɑ
u mɑɑ wure u kuɑ tɔnu
31 Mɑ Nɛbukɑnɛsɑɑ u nɛɛ, ye sɑɑ ye, yɑ doonɑ, yerɑ nɑ nɔni seeyɑ wɔllɔ. Mɑ nɛn bwisikunu wure nu kuɑ tɔnuɡinu. Mɑ nɑ Wɔrukoo siɑrɑ kɑ bɛɛrɛ wi u wɑ̃ɑ sere kɑ bɑɑdommɑɔ. Wiyɑ u yiiko kpuro mɔ. Win sinɑndɑ kun nɔru mɔ. Win bɑndu tɑ ko n wɑ̃ɑwɑ sere kɑ bɑɑdommɑɔ. 32 Bɑɑ hɑnduniɑn tɔmbu kpuro bɑ̀ n mɛnnɑ, ben dɑm kun sɑ̃ɑ ɡɑ̃ɑnu win nɔni sɔɔ. U rɑ ko nɡe mɛ u kĩ win ɡɔrɑdobɑn suunu sɔɔ kɑ tɔmbun suunu sɔɔ. Goo sɑri wi u koo kpĩ u win nɔmu dɛbɑ ǹ kun mɛ u nùn sɔ̃ u nɛɛ, mbɑ u mɔ̀ mɛ.
33 Sɑnɑm mɛ nɛn lɑɑkɑri yɑ wurɑmɑ, yerɑ bɑ mɑɑ mɑn nɛn bɛɛrɛ kɑ nɛn ɡirimɑ kɑ nɛn bɑndun yiiko kpuro wesiɑ. Nɛn bwisi kɛ̃ɔbu kɑ nɛn sinɑ ɑsɑkpɔbu kpuro bɑ nɑ nɛn mi bɑ mɑn nɛn bɑndu wesiɑ. Mɑ ten dɑm mu sosi mu kerɑ yellu. 34 Tɛ̃, nɛ Nɛbukɑnɛsɑɑ, nɑ wɔllun sinɑ boko siɑrɑ kɑ bɛɛrɛ. Nɑ nùn wɔlle suɑ. Domi ye u mɔ̀ kpuro yɑ sɑ̃ɑwɑ ɡeɑ. Win swɛɛ kpuro yi sɑ̃ɑwɑ dee dee. U koo mɑm kpĩ u be bɑ tii suɑmɔ kɑwɑ.
Bɛɛsɑsɑɑ u tɔmbu dim sokɑ
* 4:5 bũu ɡeebu - Nɛbukɑnɛsɑɑ u ǹ ɡinɑ tubɑ mɑ Yinni Gusunɔwɑ u wɑ̃ɑ kɑ Dɑniɛli. Yen sɔ̃nɑ u nɛɛ, bũu ɡeebɑ bɑ Dɑniɛli somimɔ.