3
Ri Jesús y ri Nicodemo
Y cꞌo jun ache chiquicajol ri fariseos ri rubꞌinan Nicodemo, y ri ache reꞌ jun principal chiquivach ri vinak israelitas. Jajaꞌ xalka riqꞌuin ri Jesús jun nocokꞌaꞌ y xuꞌej cha: Rabí, kataꞌn chi at jun Maestro ri at-takuon-pa ruma ri Dios; ruma man jun nitiquir nibꞌano ri milagros ri incheꞌl naꞌan atreꞌ, xa manak ri Dios riqꞌuin, xchaꞌ.
Y ri Jesús xuꞌej cha ri Nicodemo: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chava, chi xa jun man xtalax ta chic jun bꞌay, man xtuoc ta chupan ri ru-reino ri Dios, xchaꞌ cha.
Pero ri Nicodemo xuꞌej cha ri Jesús: ¿Cꞌo came cheꞌl nalax chic jun bꞌay jun ache ri qꞌuiy chic rujunaꞌ? ¿Cꞌo came cheꞌl ntuoc chic chupan ri rutieꞌ y nalax chic jun bꞌay? xchaꞌ.
Ri Jesús xuꞌej: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chava, chi xa jun man xtalax ta riqꞌuin yaꞌ y riqꞌuin ri Espíritu Santo, man xtuoc ta chupan ri ru-reino ri Dios. Ri nalax choch-ulief, can richin ri roch-ulief. Pero ri nalax riqꞌuin ri Espíritu Santo, can richin ri Espíritu Santo. Man cachapataj ruma ri xinꞌej chava: Chi nicꞌatzin chi ncatalax chic jun bꞌay. Ri cakꞌiekꞌ chica-na lugar nipa-ve y navaxaj, pero man avataꞌn ta pacheꞌ patanak-ve y man avataꞌn ta jeꞌ pacheꞌ niꞌa-ve. Quireꞌ mismo nibꞌanataj quiqꞌuin ri ncaꞌlax riqꞌuin ri Espíritu Santo, xchaꞌ ri Jesús.
Y ri Nicodemo xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Chica cꞌa modo nibꞌanataj reꞌ?
10 Ri Jesús xuꞌej cha: ¿At jun maestro chiquicajol ri israelitas, y man avataꞌn ta? 11 Inreꞌ can ketzij, ketzij ri niꞌej chava, chi ri nitzijuoj ja ri vataꞌn y ri nutzꞌatuon, pero atreꞌ y ri vinak man ntivajoꞌ ta ntinimaj. 12 Ixreꞌ man ntinimaj ta ri niꞌej chiva, y xa chiquij kax ri ncaꞌbꞌanataj vaveꞌ choch-ulief nquichꞌo-ve. ¿Chica modo xtinimaj xa ta nquichꞌoꞌ chiva chiquij ri kax richin ri chicaj?
13 Y chicaj man jun bꞌanak, xa joꞌc ri Jun ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol y can riqꞌuin ri Dios cꞌo-ve. 14 Y incheꞌl xuꞌon ri Moisés ojier can antok xcꞌujieꞌ pa desierto, xutic jun chieꞌ nem rakan y xuyaꞌ jun cumatz paroꞌ ri bꞌanun cha bronce, quireꞌ mismo nicꞌatzin niꞌan cha ri Jun ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. 15 Chi quireꞌ chica-na ri xtiniman richin, man niꞌa ta chupan ri sufrimiento ri man niqꞌuis ta, xa can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
Ri Dios nrajoꞌ chi quinojiel vinak ncaꞌcolotaj
16 Ri Dios can altíra ncaꞌrajoꞌ ri vinak ri icꞌo choch-ulief, rumareꞌ xutak-pa ri único Rucꞌajuol vaveꞌ choch-ulief, chi quireꞌ chica-na vinak ri xtiniman richin, man xtiꞌa ta chupan ri sufrimiento ri man niqꞌuis ta, xa can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. 17 Ruma ri Dios man xutak ta pa ri Rucꞌajuol vaveꞌ choch-ulief chi ncaꞌruꞌon condenar ri vinak. Ri Dios xutak-pa ri Rucꞌajuol chi ncaꞌrucol ri vinak.
18 Ri xtiniman richin, man xtiꞌan ta condenar. Pero ri man xtiniman ta richin, can ya bꞌanun chic condenar, ruma man xunimaj ta ri único Rucꞌajuol ri Dios. 19 Ri Dios ncaꞌruꞌon condenar ri vinak; ruma ri Sakil xalka choch-ulief, pero ri vinak más xcajoꞌ ri kꞌakuꞌn choch ri Sakil, ruma ijejeꞌ joꞌc ri itziel tak kax ri nicajoꞌ niquiꞌan. 20 Y quinojiel ri ncaꞌbꞌano ri itziel tak kax, man nika ta chiquivach ri Sakil, ni man ncaꞌpa ta chupan, ruma ri Sakil nuꞌon chi ncaꞌbꞌakꞌalajin-pa nojiel ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan. 21 Pero ri vinak ri niquiꞌan ri ketzij, can ncaꞌpa chupan ri Sakil chi nikꞌalajin chi niquiꞌan incheꞌl nrajoꞌ ri Dios.
Ri ru-amigo ri ache
22 Después reꞌ, ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌa Judea, y chireꞌ xaꞌbꞌacꞌujie-ve. Y xaꞌlka ri vinak chireꞌ chi xaꞌan bautizar. 23 Chupan jeꞌ ri tiempo reꞌ, ri Juan el Bautista cꞌo chireꞌ Enón, ri cꞌo cierca ri tanamet Salim. Jajaꞌ chireꞌ ncaꞌruꞌon-ve bautizar ri vinak, ruma chupan ri lugar reꞌ qꞌuiy yaꞌ cꞌo. Ri vinak ncaꞌlka riqꞌuin chi ncaꞌan-el bautizar. 24 Chupan ri tiempo reꞌ ri Juan el Bautista cꞌa majaꞌ titzꞌapes pa cárcel.
25 Y icꞌo israelitas ri xquitzꞌom-quiꞌ chi tzij quiqꞌuin ri ru-discípulos ri Juan chirij ri chica bautismo ri más otz. 26 Xaꞌpa ri discípulos reꞌ riqꞌuin ri Juan y xquiꞌej cha: Rabí, ri Jun ri xalka aviqꞌuin ri jucꞌan chic ruchiꞌ ri río Jordán, ri xaꞌej chi jajaꞌ ri natzijuoj, ncaꞌruꞌon bautizar ri vinak y quinojiel chic ri vinak ncaꞌlka riqꞌuin.
27 Y ri Juan xuꞌej chica ri ru-discípulos: Man jun nicovin nuꞌon jun kax, xa man ja ta ri Dios yaꞌyuon-pa cha. 28 Y ixreꞌ mismo ivaxan ri nuꞌeꞌn inreꞌ, chi man inreꞌ ta ri Cristo. Inreꞌ joꞌc nuꞌeꞌn chi xitak-pa naꞌay choch jajaꞌ. 29 Niꞌan incheꞌl nuꞌon jun alaꞌ, ri cꞌo jun ru-amigo ri xcꞌulieꞌ y niquicuot ruma ncaꞌraꞌxaj ri ache y ri ixok ncaꞌtzijuon. Can rataꞌn chi ri ixok cꞌo chic riqꞌuin ri rachajil, quireꞌ nquiquicuot inreꞌ riqꞌuin ri Cristo. 30 Can ja ri Jesucristo ri nicꞌatzin chi kꞌij-kꞌij ninimar más rukꞌij, pero inreꞌ otz chi kꞌij-kꞌij más coꞌl niꞌan-ka, xchaꞌ ri Juan.
Ri Jun ri patanak chicaj
31 Ri Jun ri patanak chicaj, jareꞌ ri cꞌo pa kaveꞌ konojiel. Ri cꞌo choch-ulief joꞌc ri cꞌo choch-ulief ri nitiquir nuꞌej. Pero ri Jun ri kajnak-pa chicaj cꞌo paroꞌ nojiel. 32 Ri Jun ri patanak chicaj, ja ri raxan-pa y rutzꞌatuon-pa, jareꞌ ri nalrutzijuoj-ka chika. Pero ri vinak man nicajoꞌ ta niquinimaj ri nutzijuoj jajaꞌ. 33 Pero ri vinak ri niquinimaj ri nutzijuoj ri Jun ri patanak chicaj, can niquiꞌej chi ri Dios can ketzij-ve. 34 Ruma ri Jun ri Xtak-pa ruma ri Dios choch-ulief, can ja ri nuꞌej ri Dios ri nutzijuoj. Y ri Dios can ruyoꞌn-pa ri Espíritu Santo cha, y man xrataj ta xuya-pa cha. 35 Y ri Ajaf Dios altíra nrajoꞌ ri Rucꞌajuol, y pa rukꞌaꞌ jajaꞌ xujach-ve nojiel. 36 Ri vinak ri xtiquinimaj ri Rucꞌajuol ri Dios, can xticꞌujieꞌ quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. Pero ri vinak ri man nicajoꞌ ta niquinimaj ri Rucꞌajuol ri Dios, man xticꞌujieꞌ ta quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta; xa ja ri rayoval ri Dios ri cꞌo pa quiveꞌ.
3:14 Nm. 21:9. 3:24 Mt. 14:3; Mr. 6:17; Lc. 3:19-20. 3:28 Jn. 1:20. 3:35 Mt. 11:27; Lc. 10:22.