1 O Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. 2 Ir auštant jis vėl atėjo į šventyklą, ir visa liaudis atėjo pas jį, o jis atsisėdęs juos mokė. 3 Ir raštininkai bei fariziejai *atvedė pas jį moterį, pagautą svetimaujant, ir, ją pastatę viduryje 4 jam sako: „Mokytojau, ši moteris buvo sugauta svetimaujant – per patį veiksmą! 5 O Mozė įstatyme mums įsakė, kad *tokios turi būti užmuštos užmėtant akmenimis. Taigi, ką sakai tu?“ 6 (O jie tai sakė mėgindami jį, kad turėtų kuo jį apkaltinti.) Bet Jėzus pasilenkęs žemyn pirštu rašinėjo ant žemės. 7 Bet kai jie nesiliovė jo klausinėti, jis atsitiesęs jiems tarė: „Kas iš jūsų †be nuodėmės, tas pirmas temeta į ją akmenį.“ 8 Ir jis vėl pasilenkęs rašinėjo ant žemės. 9 Bet tie, kurie tai girdėjo, sąžinės įtikinti dėl kaltės, traukėsi vienas po kito, pradedant nuo vyriausiojo iki paskutiniojo; ir Jėzus buvo paliktas vienas, taip pat moteris, stovinti viduryje. 10 Ir atsitiesęs ir nematęs nė vieno, bet tik moterį, jis tarė jai: „Moterie, kur yra tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nenuteisė?“ 11 Ji tarė: „Niekas, Viešpatie.“ Jėzus jai tarė: „Nė aš ‡nesiimu tavęs nuteisti. Eik ir daugiau nebenusidėk.“

12 Tada Jėzus vėl jiems kalbėjo, sakydamas: §„Aš esu pasaulio Šviesa. Kas seka manimi, niekad nevaikščios tamsoje, bet turės gyvybės Šviesą.“ 13 Tad fariziejai jam tarė: „Pats apie save liudiji; tavo liudijimas nėra *tiesa.“ 14 Jėzus atsakydamas jiems tarė: „Net jei aš liudyčiau apie save, mano liudijimas yra †tiesa, nes aš žinau, iš kur atėjau ir kur nueinu. O jūs ‡nesuprantate, iš kur ateinu ir kur nueinu. 15 Jūs teisiate §pagal kūną; aš nesiimu nė vieno žmogaus teisti. 16 Bet net jeigu imuosi teisti, mano nuosprendis yra *teisingas, nes aš esu ne vienas, bet esu aš ir mane siuntęs Tėvas. 17 Ir net jūsų įstatyme yra parašyta, jog dviejų žmonių liudijimas yra †tiesa. 18 Aš esu tas , kuris liudija apie save, ir Tėvas, kuris mane siuntė, liudija apie mane.“ 19 Tada jie tarė jam: „Kur yra tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nei manęs nepažįstate, nei mano Tėvo. Jei būtumėte pažinę mane, būtumėte pažinę ir mano Tėvą.“ 20 Jėzus, mokydamas šventykloje, tuos žodžius pasakė iždinėje. Ir niekas jo nesuėmė, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi. 21 Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Aš einu sau, o jūs ieškosite manęs ir mirsite savo ‡nuodėmingume. Kur aš einu, jūs negalite ateiti.“ 22 Tada žydai tarė: „Nejaugi jis nusižudys, kad sako: „Kur aš einu, jūs negalite ateiti“?“ 23 Ir jis tarė jiems: „Jūs esate iš pažemių, aš esu iš aukštai; jūs esate iš šito pasaulio, aš nesu iš šito pasaulio. 24 Todėl pasakiau jums, kad mirsite savo nuodėmėse, nes jeigu netikite, kad §aš esu tas, mirsite savo nuodėmėse.“ 25 Tada jie tarė jam: „Kas tu esi?“ O Jėzus jiems sako: „Tas pats, kaip *sakau jums nuo pradžios. 26 Turiu daug ką apie jus sakyti ir †smerkti. Vis dėlto tas, kuris mane siuntė, yra ‡tiesakalbis, ir aš kalbu pasauliui būtent tuos dalykus, kuriuos girdėjau iš jo.“ 27 Jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie Tėvą. 28 Tada Jėzus jiems tarė: „Kai būsite aukštyn iškėlę Žmogaus Sūnų, tada žinosite, kad aš esu tas ir kad nieko nedarau §vadovaudamasis savimi, bet taip, kaip mano Tėvas mane išmokė – skelbiu būtent tuos dalykus. 29 Ir tas, kuris mane siuntė, yra su manimi. Tėvas nepaliko manęs vieno, nes aš visada darau tuos dalykus, kurie jam patinka.“ 30 Jam kalbant tuos žodžius, daugelis *įtikėjo jį. 31 Tada Jėzus tarė įtikėjusiems jį žydams: „Jeigu jūs pasiliekate mano †žodyje, tikrai esate mano mokytiniai; 32 ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa jus išlaisvins.“ 33 Jie atsakė jam: „Mes esame Abraomo ‡sėkla ir niekada nevergavome niekam; kaipgi tu sakai: §„Būsite išlaisvinti“?!“ 34 Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad kiekvienas, *kuris nuodėmiauja, yra nuodėmės tarnas. 35 Ir †tarnas nepasilieka šeimynoje per amžius, bet Sūnus pasilieka per amžius. 36 Tad jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi. 37 Žinau, kad esate Abraomo sėkla. Bet siekiate mane nužudyti, nes mano žodis neturi jumyse vietos. 38 Aš kalbu tai, ką esu matęs pas savo Tėvą, o jūs darote tai, ką esate matę pas savo tėvą.“ 39 Jie atsakydami tarė jam: „Mūsų tėvas yra Abraomas!“ Jėzus jiems sako: „Jei būtumėte Abraomo vaikai, jūs darytumėte Abraomo darbus. 40 Bet dabar siekiate nužudyti mane – žmogų, kuris ‡kalbėjo jums tiesą, kurią girdėjau iš Dievo. §Šitaip Abraomas nedarė! 41 Jūs darote savo tėvo darbus.“ Tada jie tarė jam: „Mes nesame gimę iš paleistuvystės! Turime vieną Tėvą – Dievą.“ 42 Jėzus jiems tarė: „Jeigu Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane dėl to, kad aš išėjau iš Dievo ir čion atėjau ir dėl to, kad esu atėjęs *nesivadovaudamas savimi, bet mane siuntė jis. 43 Kodėl nesuprantate mano kalbos? Todėl, kad †nepajėgiate klausyti mano žodžio. 44 Jūs esate iš savo tėvo – velnio, ir norite vykdyti savo tėvo geidulius. Jis nuo pradžios buvo žmogžudys ir neišsistovėjo tiesoje, nes jame nėra tiesos. Kai jis kalba melą, jis kalba ‡tai, kas jam sava, nes jis yra melagis ir §melo tėvas. 45 O kadangi aš sakau tiesą, jūs netikite manimi. 46 Kuris iš jūsų įtikins mane esant kaltą dėl nuodėmės? O jei sakau tiesą, kodėl jūs netikite manimi? 47 Kas yra iš Dievo, tas Dievo žodžių klauso. Jūs dėl to neklausote, kad nesate iš Dievo.“ 48 Todėl žydai atsakydami jam tarė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad tu esi samarietis ir *velnio apsėstas?!“ 49 Jėzus atsakė: „Aš †nesu velnio apsėstas, bet aš gerbiu savo Tėvą ir jūs plėšiate man garbę. 50 Be to, aš nesiekiu savo šlovės; yra, kas siekia ir teisia. 51 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Jei kas laikysis mano žodžio, tas jokiu būdu ‡nepatirs mirties per amžius.“ 52 Tad žydai jam tarė: „Dabar žinome, kad tu §velnio apsėstas. Abraomas mirė ir pranašai, o tu sakai: „Jei kas laikysis mano žodžio, tas jokiu būdu *nepatirs mirties per amžius.“ 53 Nejaugi tu esi didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Ir pranašai mirė. †Kuo daraisi?“ 54 Jėzus atsakė: „Jeigu aš šlovinu save, mano šlovė yra niekinga. Yra mano Tėvas, kuris mane šlovina, apie kurį jūs sakote, kad jis yra jūsų Dievas, 55 nors nesate jo pažinę. Bet aš jį pažįstu. Ir jeigu sakyčiau, kad jo nepažįstu, būčiau melagis, panašus į jus. Priešingai, aš pažįstu jį ir laikausi jo žodžio. 56 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; ir jis ją pamatė ir džiaugėsi.“ 57 Tada žydai jam tarė: „Dar tu neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!“ 58 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau negu atsirado Abraomas, Aš esu!“ 59 Dėl to jie griebėsi akmenų, kad mestų į jį. Bet Jėzus pasislėpė ir, pereidamas tarp jų, išėjo iš šventyklos ir taip ėjo pro šalį.