1 Ir jis pasakė jiems palyginimą apie būtinumą visada melstis ir nepailsti, 2 sakydamas: „Viename mieste buvo vienas teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir *nepaisė †žmonių; 7 Ir argi Dievas neįvykdys keršto už savo išrinktuosius, kurie dieną ir naktį jam šaukia, ir jų atžvilgiu jis ilgai ‡pakenčia? 9 Ir jis pasakė šitą palyginimą kai kuriems, kurie pasitikėjo savimi, kad yra teisūs, o §visus kitus niekino: 10 „Du žmonės nuėjo aukštyn į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas. 11 Fariziejus atsistojęs šitaip meldėsi *sau: ‚Dieve, dėkoju tau, kad nesu kaip †visi kiti žmonės – plėšikai, neteisūs, svetimautojai arba va kaip šis muitininkas. 12 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę nuo visko, ką gaunu.‘ 13 O muitininkas, stovėdamas atokiai, net neturėjo noro savo akių pakelti į dangų, bet ‡mušėsi į krūtinę, sakydamas: ‚Dieve, §būk gailestingas man, nusidėjėliui!‘ 14 Sakau jums: šitas nuėjo žemyn į savo namus išteisintas, ne anas, nes kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, bet kas save žemina, bus išaukštintas.“ 16 Bet pasišaukęs juos Jėzus tarė: „Leiskite vaikučiams ateiti pas mane ir jiems nedrauskite, nes tokių yra dangaus karalystė. 18 Ir vienas valdytojas jo paklausė, sakydamas: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“ 19 O Jėzus jam tarė: „Kodėl mane vadini geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. 25 nes lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę.“ 27 O jis tarė: „Tie dalykai, kurie neįmanomi žmonėms, yra įmanomi Dievui.“