2
Antroji kalba sūnui
Mano sūnau, jeigu priimsi mano žodžius ir mano įsakymus *laikysi pas save kaip brangenybę, kad palenktum savo ausį išminčiai ir nukreiptum savo širdį į supratimą, gausis šitaip, jeigu šauksiesi įžvalgumo ir pakelsi savo balsą kreipdamas supratingumui, jeigu jos ieškosi kaip sidabro ir stengsiesi ją atrasti kaip paslėptus lobius, tai tu §suprasi, ką reiškia bijoti VIEŠPATIES ir *sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą. (Nes VIEŠPATS teikia išmintį, iš jo burnos ateina pažinimas ir supratimas. Jis laiko paruošęs nenuviliančią išmintį §doriesiems, yra skydas tiems, kurie vaikščioja *vientisumo dorybėje, saugodamas teisingumo takus ir atidžiai sergėdamas savo §šventųjų kelią.) Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir *lygiateisiškumą, tai yra kiekvieną dorą taką.
10 Kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai, 11 nuovokumas tave atidžiai sergės, supratimas tave apsaugos, 12 kad tave išgelbėtų nuo blogio kelio, nuo žmogaus, kalbančio tai, kas iškreipta; 13 tokie §palieka tiesius takus, kad vaikščiotų tamsybės keliais, 14 tokie džiaugiasi vykdydami bloga ir džiūgauja dėl blogio iškrypimų; 15 *jų keliai iškrypę, ir patys yra sukti savo takuose; – 16 kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, nuo svetimosios (ji meilikauja savo žodžiais, 17 ji tokia, kuri palieka savo jaunystės vadovą ir pamiršta savo Dievo §sandorą), 18 nes *jos namai grimzta į mirtį, ir jos takai – į mirusiuosius. 19 Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir nenutveria gyvenimo takų. 20 
Raginimas ir jo paisymo rezultatas
Tikslas yra toks: kad vaikščiotum gerųjų keliu ir laikytumeisi teisiųjų takų, 21 nes dorieji gyvens šalyje, ir nepriekaištingieji pasiliks joje, 22 bet nedorėliai bus iškirsti iš žemės, ir §klastūnai bus iš jos išrauti.
* 2:1 „laikysi pas save kaip brangenybę“ – Arba „didžiai vertinsi“, „kaupsi“, „branginsi“, „slėpsi“. 2:3 „pakelsi“ – Arba „atiduosi“. 2:4 „jos“, „ją“ – T. y. išmintis. Visi čia vartojami daiktavardžiai hbr. kalboje yra mot. giminės ir rodo kartu į išmintį. § 2:5 „suprasi, ką reiškia bijoti VIEŠPATIES“ – T. „suprasi VIEŠPATIES baimę“. * 2:5 „sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą“ – T. „rasi Dievo pažinimą“. 2:6 „supratimas“ – Arba „sugebėjimas priimti geriausią sprendimą“. 2:7 „nenuviliančią išmintį“ – Arba „saugią išmintį“, „praktišką išmintį“, „sveiką išmintį“. § 2:7 „doriesiems“ – T. „tiesiesiems“. * 2:7 „vientisumo dorybėje“ – Hbr. prieveiksmiška sandara „vientisai“, „dorai“, „be nukrypimų“, t. y. visa širdimi – ne puse širdies – vykdo Dievo valią. 2:8 „teisingumo takus“ – T. y. teisiųjų takus; plg. paskesnę frazę. 2:8 „atidžiai sergėdamas“ – Hbr. žodžio šaknis: „aptverti“, pvz. gyvatvore. § 2:8 „šventųjų“ – Arba „dievotųjų“. * 2:9 „lygiateisiškumą“ – Arba „bešališkumą“. 2:10 „Kai“ – Arba „Nes“. 2:12 „blogio kelio“ – T. y. nedoros gyvensenos, poelgių, papročių; arba „nuo blogo žmogaus kelio“. § 2:13 „palieka tiesius takus“ – Arba „atsisako tiesių takų“. * 2:15 „jų“ – T. „kurių“. 2:17 „ji tokia, kuri palieka […] vadovą ir pamiršta […] sandorą“ – Hbr. sandara rodo jos ypatumus; galimas vertimas: „ji pasižymi savo jaunystės vadovo atsisakymu ir savo Dievo sandoros stūmimu iš atminties.“ 2:17 „vadovą“ – Arba „lydintįjį“, „kartu esantįjį“, „vedlį“ „draugą“, „bičiulį“; gali rodyti (1) į Dievą (žr. paralelizmą; plg. Jer 3:4), arba (2) į jos sutuoktinį (jeigu „sandora“ čia reiškia santuokos sutartį, sudarytą pagal Dievo tvarką), arba (3) į žmogų, kuris auklėjo ją (pvz., tėvą, motiną, mokytoją). § 2:17 „sandorą“ – Gali rodyti į santuokos sandorą arba į Izraelio tautos sandorą su Jehova. * 2:18 „jos namai“ – Arba „ji – jos namai“. 2:20 „Tikslas yra toks: kad“ – Arba „Kad“. Hbr. žodis לְמַעַן vartojamas Patarlių knygoje dar Pat 15:24, 19:20 ir dažnai nurodo tikslą arba siekį. 2:21 „dorieji“ – T. „tiesieji“. § 2:22 „klastūnai“ – Arba „neištikimieji“, „išdavikai“, „klastingieji“.