25
1 Dovydo.
א Alef
Į tave, VIEŠPATIE, keliu savo sielą.
ב Bėt
2 O mano Dieve, tavimi pasitikiu: neleisk man būti sugėdintam, neleisk mano priešams džiūgauti turėdami viršenybę prieš mane.
ג Gimel
3 Taip pat, visi laukiantieji tavęs tenebūna sugėdinti; tebūna sugėdinti tie, kurie be pagrindo laužo ištikimybę.
ד Dalet
4 O VIEŠPATIE, parodyk man savo kelius, pamokyk mane savo takų.
ה Hė
5 Vesk mane savo tiesos ribose ir mokyk mane, nes tu esi mano išgelbėjimo Dievas;
ו Vav
laukiau tavęs visą dieną.
ז Zajin
6 Atsimink, o VIEŠPATIE, savo apstų meilingumą ir savo didį gailestingumą, nes jie yra nuo amžių.
ח Chet
7 Neatsimink mano jaunystės nuodėmių nei mano nusižengimų; atsimink mane pagal savo gailestingumą dėl savo gerumo, o VIEŠPATIE!
ט Tet
8 Geras ir tiesus yra VIEŠPATS, todėl jis nusidėjėlius moko kelio.
י Jod
9 Romiuosius jis ves teisingu taku ir romiuosius jis mokys savo kelio.
כ Kaf
10 Visi VIEŠPATIES takai yra gailestingumas ir ištikimybė tiems, kurie laikosi jo sandoros ir jo liudijimų.
מ Mėm
12 Kas yra tas žmogus, kuris bijo VIEŠPATIES? Tą jis pamokys kelyje, kurį šis turi pasirinkti.
ע Ajin
15 Mano akys nuolat nukreiptos į VIEŠPATĮ, nes jis ištrauks mano kojas iš pinklių.