20
Viaje de Pablo a Macedonia y Grecia
1 Hué dan ni̱ ngaa naꞌman ruhua ni ngüi̱ daj, ni̱ gaquínj Pablo ga̱ꞌnaꞌ ni tsínj diguiꞌyun si-nu̱guanꞌ Jesucristo gaꞌuiꞌ sij ꞌngo̱ chrej rian ni síꞌ. Ngaa ni̱ nanan sij ni tsínj daj. Ni̱ gataj sij sisi̱ ga̱nꞌanj sij.
2 Ni̱ gachin sij ni xumanꞌ ngaj estado daj. Ni̱ ni̱nꞌ ruhua gaꞌuiꞌ sij chrej rian ni ngüi̱ nicoꞌ Jesucristo mán ni xumanꞌ daj. Daꞌ síj da quisíj sij ꞌngo̱ estado gu̱ꞌnaj Grecia.
3 Ni̱ ngaa guisíj hua̱ꞌnij yahui̱ gane sij estado daj, ni̱ gani ruhua sij ga̱hui sij rio̱ achéj rian nnee ga̱nꞌanj sij estado Siria. Sani̱ gunun sij sisi̱ ruhua ni tsínj israelita da̱gahuiꞌ ni síꞌ manꞌan sij. Xiꞌí daj ni̱ gani ruhua sij na̱nicaj sij estado Siria ga̱chin sij estado Macedonia.
4 Ni̱ guinicaj dugüiꞌ ango ni sij nga̱ Pablo ganꞌanj daranꞌ ni sij. Ni̱ ni tsínj daj huin tsínj gu̱ꞌnaj Sópater ꞌna̱ꞌ síꞌ xumanꞌ Berea. Ni̱ nu̱ngüej tsínj gu̱ꞌnaj Aristarco nga̱ Segundo ꞌna̱ꞌ xumanꞌ Tesalónica. Ni̱ tsínj gu̱ꞌnaj Gayo ꞌna̱ꞌ xumanꞌ Derbe. Ni̱ guinicaj dugüiꞌ Timoteo nej. Ni̱ hué daj guinicaj dugüiꞌ Tíquico nga̱ Trófimo ꞌna̱ꞌ nu̱ngüej síꞌ estado Asia.
5 Ni̱ ni tsínj daj gataꞌ dian ganꞌanj. Ni̱ ma̱n ni sij anaꞌuij ni sij xumanꞌ Troas.
6 Ni̱ ngaa gachin guiꞌyanj xa ni ngüi̱ israelita chrachrúnj nitaj si ꞌni̱j levadura, ni̱ gatúj aninꞌ únj chruhua ꞌngo̱ rio̱ chéj rian nnee gahui únj ganꞌanj únj xumanꞌ Filipos. Ni̱ u̱nꞌunꞌ güi guisíj únj xumanꞌ Troas rian nacaj dugüiꞌ únj nga̱ ango ni sij. Ni̱ ichij güi gunáj únj xumanꞌ daj.
Visita de despedida de Pablo en Troas
7 Güi dacój semana daj, ni̱ nahuin yuꞌ ni únj xa nu̱guanꞌan ni únj chrachrúnj. Ni̱ digyán Pablo nuguanꞌ rian ni ngüi̱ nicoꞌ Jesucristo mán yuꞌuj daj. Ni̱ ri̱an ga̱hui sij ango güi ga̱nꞌanj sij, ni̱ gahuin sij gaꞌmi sij da daꞌaj ya̱nꞌ.
8 Ni̱ ma̱n únj nahuin yuꞌ únj ꞌngo̱ chruhua cuarto nataꞌ xataꞌ. Ni̱ ma̱n ni̱nꞌ ruhua candil xiguinj.
9 Ni̱ nne ꞌngo̱ tsínj hua lij gu̱ꞌnaj Eutico rian ventana. Ni̱ ri̱an aꞌmi xa̱can Pablo, ni̱ ganun ni̱nꞌ ruhua nnej rian tsínj hua lij daj. Hué dan ni̱ guinij sij chra̱ hua̱ꞌnij piso hueꞌ nataꞌ xataꞌ. Ni̱ gahuiꞌ sij nachi nicaj ni síꞌ.
10 Ngaa ni̱ nanij Pablo ganꞌanj gui̱taj síꞌ níman tsínj hua lij daj. Ni̱ nanan síꞌ níman daj. Ni̱ gataj Pablo gunun ni tsínj daj:
―Si̱ guxuꞌuiꞌ a ni é re̱ꞌ mánj. Hua ni̱ꞌnaꞌ sij nánj. ―Daj gataj Pablo gunun ni sij.
11 Hué daj síj ni̱ nanica̱j Pablo gahui sij ganꞌanj sij chruhua hueꞌ nataꞌ xataꞌ. Ni̱ guraꞌ daꞌaj sij chrachrúnj xa ni sij. Ni̱ gahuin sij gaꞌmi sij daꞌ guere̱ngaꞌ. Ngaa ni̱ gahui sij ganꞌanj sij.
12 Ni̱ gahuin nia̱ꞌ nico ruhua ni sij xiꞌí si hua ni̱ꞌnaꞌ tsínj hua lij guinij daj nicaj ni sij ganꞌanj sij.
Viaje de Troas a Mileto
13 Ni̱ gataꞌ dian aninꞌ únj ganꞌanj únj nga̱ rio̱ guisíj únj xumanꞌ Asón. Daj si hua gaꞌmi néꞌ si na̱caj aninꞌ únj Pablo yuꞌuj daj xiꞌí si gahuin ruhua sij ga̱che sij gui̱sij sij xumanꞌ Asón daj.
14 Ni̱ ngaa ganacaj dugüiꞌ ni únj nga̱ Pablo xumanꞌ Asón, ni̱ gahui sij chruhua rio̱ nga̱ aninꞌ únj xumanꞌ Mitilene. Ni̱ ganꞌanj daranꞌ únj.
15 Ngaa ni̱ gahui únj chruhua rio̱. Ni̱ ango güi guisíj únj ni̱chrunꞌ ꞌngo̱ yuꞌuj gu̱ꞌnaj Quío. Ni̱ ango güi guisíj únj ꞌngo̱ yuꞌuj gu̱ꞌnaj Samos. Ni̱ gunáj únj xumanꞌ Trogilio ꞌngo̱ ya̱nꞌ. Ni̱ ángo güi guisíj únj xumanꞌ Mileto.
16 Ni̱ hué daj guiꞌyaj únj si nun ga̱ꞌuej Pablo ga̱nꞌanj sij xumanꞌ Efeso. Daj si naꞌuej sij ga̱huin ran sij ga̱ne sij estado Asia rian ngaj xumanꞌ daj si huin ruhua sij gui̱sij yoo̱ sij xumanꞌ Jerusalén güi huin guiꞌyanj Pentecostés.
Discurso de despedida de Pablo en Mileto
17 Ngaa mán ni únj xumanꞌ Mileto, ni̱ gaꞌníj Pablo ꞌngo̱ nuguanꞌ ganꞌanj xumanꞌ Efeso. Ni̱ gaquínj sij ga̱ꞌnaꞌ ni tsínj huin achij ma̱n scanij ni ngüi̱ nahuin chreꞌ nicoꞌ Jesucristo xumanꞌ daj.
18 Ni̱ ngaa guxuman ni sij, ni̱ gataj Pablo gunun ni sij:
―Niꞌi sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ da̱j guiꞌyā scanij a ni é re̱ꞌ asi̱j güi gaꞌna̱ꞌ sinīj estado Asia.
19 Ni̱ daranꞌ ni güi ganēj scanij ni é re̱ꞌ, ni̱ guiꞌyaj sūnj rian Señor. Ni̱ naguiꞌyaj le manꞌānj. Ni̱ gaco ni̱nꞌ ruhuāj nej. Ni̱ guiranꞌ ni̱nꞌ ruhuāj sayun, guiꞌyaj ni tsínj israelita nej.
20 Sani̱ nun du̱nā si natāj rian án re̱ꞌ daranꞌ si níꞌyanj án re̱ꞌ. Ni̱ digyānj rian ni é re̱ꞌ chruhua cayu nga̱ chruhua ducuá ni é re̱ꞌ.
21 Ni̱ natāj rian ni tsínj israelita nga̱ rian ni tsínj ꞌna̱ꞌ anéj chrej sisi̱ ga̱nani ruhua ni sij xiꞌí si-ga̱quinꞌ ni sij. Ni̱ gu̱xuman ruhua ni sij niꞌi ni sij Jesucristo huin Señor nicoꞌ néꞌ.
22 ’Yya̱j ni̱ aꞌníj Espíritu Santo ga̱nꞌān xumanꞌ Jerusalén. Ni̱ nun niꞌīnj níꞌ da̱j gui̱ranꞌānj ga̱nꞌān xumanꞌ daj.
23 Urin si niꞌīnj huin sisi̱ ngaa achē daranꞌ ni xumanꞌ, ni̱ ataj Espíritu Santo riānj sisi̱ anaꞌuij ducuaga̱ꞌ yūnj. Ni̱ gui̱ranꞌ ni̱nꞌ ruhuāj sayun nej.
24 Güendāj ni̱ nitaj si ga̱huin si ga̱huīj. Ni̱nanj huin ruhuāj ga̱chē gui̱ꞌyaj sūnj da ganahuij sun duguta sun Jesús yūnj na̱tāj ni nuguanꞌ sa̱ꞌ da̱j ꞌyaj Yanꞌanj sinduj rian néꞌ.
25 Ni̱ yya̱j ni̱ niꞌīnj sisi̱ scanij a ni é re̱ꞌ, ni̱ ꞌngo̱ ni ango ni é re̱ꞌ si̱ guiniꞌi yūnj ga̱ mánj. Ni̱ huin ín re̱ꞌ ni tsínj gunun nuguanꞌ gaꞌmī xiꞌí sun nicaj Yanꞌanj rian néꞌ.
26 Xiꞌí daj ni̱ huin ruhuāj ga̱taj yyāj gu̱nun a ni é re̱ꞌ yya̱j sisi̱ nitaj gaquinꞌ daꞌuīj sisi̱ ga̱nꞌanj ꞌngo̱ dugüiꞌ ni é re̱ꞌ rian yanꞌa̱n.
27 Daj si hua natāj rian án re̱ꞌ daranꞌ si huin ruhua Yanꞌanj si gui̱ꞌyaj a ni é re̱ꞌ. Ni̱ nitaj si huaj si ga̱rij huīj ni̱ a̱ ꞌngo̱ nuguanꞌ mánj.
28 ’Xiꞌí daj ni̱ da̱j rúnꞌ dugumi ꞌngo̱ tsínj daj dánj sij xachij, ni̱ hué daj du̱gumi ni é re̱ꞌ manꞌan án re̱ꞌ nga̱ daranꞌ ni ngüi̱ nicoꞌ Yanꞌanj nej. Ni̱ huin ín re̱ꞌ tsínj huin achij niquinꞌ scanij ni sij, guiꞌyaj Espíritu Santo. Xiꞌí daj du̱gumi a ni é re̱ꞌ niman ni sij. Ni̱ naruꞌue manꞌan Señor si-tun manꞌan sij guiránj sij ni ngüi̱ nicoꞌ Yanꞌanj xa̱ngaꞌ daj.
29 Ni̱ niꞌīnj sisi̱ ngaa ga̱nꞌān, ni̱ ga̱ꞌnaꞌ ango ni tsínj di̱gyaꞌ yunꞌunj. Ni̱ rúnꞌ ꞌyaj ꞌngo̱ xáꞌyanj daꞌa xachij, hué daj gui̱ꞌyaj ni síꞌ ngaa ga̱ꞌnaꞌ ni sij rian ni é re̱ꞌ.
30 Ni̱ hué scanij ni manꞌan ni é re̱ꞌ, ni̱ ga̱hui ni tsínj ga̱ꞌmi nuguanꞌ yya̱ xiꞌí si ga̱huin ruhua ni sij sisi̱ gui̱nicoꞌ ni ngüi̱ nicoꞌ Yanꞌanj ni síꞌ.
31 Xiꞌí daj ni̱ ni̱ꞌyaj sa̱ꞌ á re̱ꞌ. Ni̱ na̱nun ruhua ni é re̱ꞌ sisi̱ hua̱ꞌnij yya yoꞌ nun dunā si riquī ꞌngo̱ ducuánj rian daranꞌ ni é re̱ꞌ nugüi ni̱ganꞌ. Ni̱ da gacōj xiꞌí ni é re̱ꞌ nej aj.
32 ’Yya̱j ni̱ nagaꞌuīj ni é re̱ꞌ rian Yanꞌanj. Ni̱ dunā nuguanꞌ rian ni é re̱ꞌ sisi̱ ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj Yanꞌanj sinduj rian án re̱ꞌ. Ni̱ nicaj nuguanꞌ daj fuerza sisi̱ sa̱ꞌ doj gui̱nicoꞌ a ni é re̱ꞌ Yanꞌanj. Ni̱ nuguanꞌ daj nicaj fuerza si ga̱ꞌue gui̱man sa̱ꞌ nu̱guanꞌan án re̱ꞌ nga̱ daranꞌ ni ngüi̱ gahuin sa̱ꞌ rian Yanꞌanj.
33 ’Nitaj si gahuin ruhuāj nicā sanꞌanj plata nga̱ sanꞌanj oro nej, si-ganꞌ go̱ꞌngo ni ngüi̱ mánj.
34 Sani̱ hua niꞌi sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ sisi̱ guiꞌyaj sūnj nga̱ raꞌāj daj da guiriꞌīj si achin riānj nga̱ si achin rian ni tsínj nicaj dugüiꞌ ngāj nej.
35 Ni̱ digyānj rian ni é re̱ꞌ nga̱ daranꞌ si guiꞌyā sisi̱ hué daj gui̱ꞌyaj sun daranꞌ néꞌ. Ngaa ni̱ ga̱ꞌue chra̱cuij néꞌ ni ngüi̱ yaco ranꞌ. Ni̱ ga̱nanun ruhua ni é re̱ꞌ si-nu̱guanꞌ Señor Jesús. Ni̱ gataj sij: “Huin nia̱ꞌ ruhua doj tsínj aꞌuiꞌ raꞌa dugüiꞌ sij daj nga̱ tsínj nahuin raꞌa ni rasu̱n ꞌyaj ni dugüiꞌ sij.” Daj gataj Señor Jesús gunun néꞌ. ―Gataj Pablo gunun ni tsínj ꞌna̱ꞌ xumanꞌ Efeso.
36 Ni̱ ngaa guisíj gaꞌmi Pablo nuguanꞌ daj rian ni síꞌ, ni̱ ganiquinꞌ ráj da̱coj sij nga̱ ni síꞌ. Ni̱ gachínj jniꞌyaj daranꞌ ni sij rian Yanꞌanj.
37 Ni̱ gaco ni̱nꞌ ruhua daranꞌ ni sij. Ni̱ nanan ni sij Pablo. Ni̱ garun duꞌua ni sij síꞌ.
38 Ni̱ ganani nico ruhua ni sij xiꞌí si hua gataj Pablo sisi̱ si̱ guiniꞌi ni sij síꞌ ga̱ mánj. Ngaa ni̱ gata dugüiꞌ ni sij ganꞌanj ni̱caj ni sij ga̱tu síꞌ chruhua rio̱ achéj rian nnee ganꞌanj síꞌ.