4
Satanás chakata Jesús afara chakafamapaini
(Mt. 4.1-11; Mr. 1.12-13)
Mã Juan Jesús maotisafaano Niospa Yõshi Sharapa iyoaino faka Jordán anoax kani. Tsõa istoma ano kani, Niospa Yõshi Sharapa iyoaino mãmãi Niospa Yõshi Shara ãfe õiti mẽra naneano. Nãskata Jesús ares kafãsani, tsõa istoma ano cuarenta nia oxax afaa pishta piaxma. Nãskakẽ Satanás akiki kani. Mã akiki nokoxõ ifofamapaini. Nãskaxõ afara chakafamapaini. Nãskata mã cuarenta nia oxax Jesús fonãikõini, afaa pishta piaxma. Nãskaito õiki Satanás yoini iskafakĩ: “Mĩ Niospa Fakemãkĩ na tokiri pãa fapo,” fani.
Nãskafaito Jesús kemani: “Maa, na mĩ ea yoiai keskara ẽ akima. A nõ piai fisti nõ shinãima nipaikĩ. Akka Epa Niospa ãfe meka shararoko nõ shinãtiro. Nãskara Niospa meka yoimisto keneni,” Jesús fani.
Nãskata Jesús fe Satanás yamaris iakekẽfofãnifo. Mãchifã mãnãnẽ fokani. Nãrixõ Satanás Jesús nã maitio ispani. 6-7 Nãskaxõ Satanás yoini: “Õipo, ea mĩa ifofaxõ mĩ ea yonoxonaito na mĩ õiaifo keyokõi sharashtakõifo ẽ mia inãtiro. Nãskakẽ keyokõichi ãto ifo mĩ itiro. Nafo ẽfenãkõifo. Õipo, na maitio ẽ ato inãpaiki ẽ ato inãtiro atonã inõ,” Satanás fani.
Nãskafaito Jesús kemani: “Maa, ẽ mia ifofaima. Nios fisti nõko Ifokõi. Nãskakẽ nõ ratokonõ mai chachixõ nõ yoitiro aato noko shinãmanõ. Nãskaxõ nõ yoitiro iskafakĩ: ‘Mĩfi nõko Ifoki nõ mia shinãi,’ ixõ nõ yoitiro. Nãskarafi kirika ano keneakĩ,” Jesús fani.
Jesús askafaito Satanás anã Jesús iyoni a Nios kĩfiti pexefã mãmãkĩaxõ yoixiki iskafakĩ: “Mĩ Niospa Fakekõiaxroko mĩ niriax ichopakekafanikai. 10 Mĩ ichopakekafãnax mĩ afeskaimakai. Nã Niospa meka kirikaki keneaki iskai: ‘Niospa ãfe ãjirifo yoixii mia kexenõfo.’ 11 Askatari kirika keneano iskaki: ‘Mĩ ãto mifiki pakeaito mia achixikani kiki mĩ tokiriki pakenõma,’ kirika kenea iskakĩ,” Satanás Jesús fani.
12 Satanás askafaito afianã Jesús kemani: “Nõa nõ meka fetsafaxõ nõ yoitiroma, ‘Ẽ afara afeskarafaito, ea Niospa kexei,’ ixõ nõ shinãtiroma. Akka, ‘Niospa ea amapaiyai keskara nã fisti ẽ atiroki Niospa ea kexenõ,’ ixõ shinãkãfe, ikaki na kirika keneano,” Jesús fani. 13 Jesús askafaito nikai Satanás kani, Jesús afeskafatiroma mei. Anã oxõ Satanás Jesús afara chaka shinãmaniyoxiki ikaini kani. Jesús afara chakafamapaifikĩ chakafamanima. Akka Jesús finakõia ini Satanás mãnão nia.
Galilea anoxõ Jesús ato yoikĩ taefani
(Mt. 4.12-17; Mr. 1.14-15)
14 Nãskata Jesús Galilea ano anã kani, Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino. Mã nokokẽ Galilea anoxõ yorafãfe nikanifo mã Jesús nokoa ikaxõ. 15 Nãskata mã nokoxõ judeofãfe ichanãti pexe mẽraxõ ato yoini. Nãskaito õikani, akiki inimasharakõinifo. “Na feronãfake ãfe meka sharakõi,” fanifo.
Jesús Nazarete anoxõ nikakaspanifo
(Mt. 13.53-58; Mr. 6.1-6)
16 Nãskata nã yosini ano kani Nazarete ano. Nãskax safaronõ judeofãfe ichanãti pexe mẽra ikini mãmãi askai feyakatsaxakĩ. Ikikainax tsaoni. Nãskata niinãkafã kirika fita aneni. 17 Nãskata afia Niospa shinãmanaino Isaías kirika keneni inãnifo anenõ. Nã kirika fepexõ aneni iskafakĩ:
18 Niospa Yõshi Shara emẽra naneano ea nĩchini ẽ ato yoinõ ãfe meka shara a afaamaisfo, “Niospa mato noisharai,” ixõ, “A Satanás chaka ifofaafo a chaka potakãfe, mato mẽra nanepaiyaito anã a chaka nikayamakãfe isharakõixikakĩ,” ixõ ẽ ato yoinõ; askatari nã fẽxofori ẽ ato fero sharafaxonõ aõ õisharanõfo: nãskatari nã omiskõikakĩ afaa shinãifoma nãfori ẽ ato shinãmasharanõ; 19 askatari ẽ ato yoisharanõ afetĩa Epa Niospa afe yorafo ifimãkai,
ixõ Jesús aneni. 20 Niospa meka mã yoikĩ xatexõ kirika fẽpoxõ feronãfake fetsa inãni, tsaopakekafãxõ ato yoixiki.
Ato askafaito aas õiketsanifo. 21 Nãskata ato yoini: “Ẽ fakeyoamano Isaías eõnoa yoipaoni keskafakĩ iskaratĩa mẽ mato kirika anexona,” ato Jesús fani.
22 Ato askafaito nikakakĩ: “¡Aira! Nikakapo, ãfe meka sharakõi. José fakefixõ ¿afeskakĩ iskara yoimẽ?” fanifo.
23 Askafaifono Jesús ato yoini: “Mã ea iskafairaka: ‘Mĩ ato Capernaúm anoa sharafaito nõ nikamiski mĩa anoi sharamefe. Nãskakẽri nã mĩ yoiai keskafakĩ nonoafori ato sharafafe mia õixõ nõ mia chanĩmara fanõ,’ ixõ mã ea yoipairaka,” Jesús ato fani.
24 Anã Jesús ato yoini: “Chanĩma ẽ mato yoikõi. Ãto pexekõi anoxõ noko iskafatirofo mã nõ na õimis koshikai afaa tãpiama na Niospa meka yoipaiyai aa chanĩ noko fatirofo. 25 Chanĩma ẽ mato yoikõi. Kirika kenekĩ nõ anetiro iskafakĩ. Elías nõko mai ano ipaoni. Israel mai ano ari ikano akiki oi inima. Arixõ tres xinia ata seis oxe ani, oi manakĩ. Nãskakẽ israeli yorafo fonãiki finakõinifo, afaa pikanima. Ari kẽro ifomafa fenemais ichapa inifo omiskõikani. 26 Nãskafixõ Epa Niospa nõko xini Elías ato ano nĩchinima. Askatamaroko Sarepta pexe rasi Sidón mai ano nĩchini kẽro ifomafa fisti nĩchini pimanõ. Niospa nĩchiaino chai kani. 27 Askatari yora fetsafo israelifãfe mai anoax ichapakõifo rashkishikani inifo. Akka Elías Niospa meka yoimisto aa rashkishiaifo ato sharafapaonima. Askatamaroko nã Siria mai anoa fistikõi sharafani. Ãfe ane Naamán. Nã Naamán Siria mai anoa ini, israeli inima,” Jesús ato yoini.
28 Jesús ato askafaito nikakani yorafo ichanãti pexe anoax akiki õitifishkinifo. Akiki õitifishkikaki achinifo. 29 Achikaxõ iyonifo Nazarete pasotai mafa keyakõi ano Jesús iyopainifo arixõ potapaikakĩ. 30 Potapaifiaifono Jesús ato rãfiferani. Nãskax ato makinoax kani.
Nãnori feronãfake niafaka chaka nanea ini
(Mr. 1.21-28)
31 Jesús Capernaúm ano kani, Galilea mai ano. Nãnoxõ pena tenetitĩa Apa Niospa meka ato yoini. 32 Ato yoiaito nikai iskanifo: “¡Kee! Nikakapo. Nato tãpikĩ finakõia, meka sharakõi nato yoi,” ikanax aa ranã yoinãnifo.
33 Judeofãfe ichanãti pexe mẽraxõ yora mẽra niafaka yõshi chaka nanexõ Jesús fãsikõi mekafani. 34 Iskafakĩ yoini: “¿Afeskakĩ mĩ noko fekaxtefaiyoamẽ, Jesús Nazarete anoato? ¿Mĩ noko a omiskõipakenakafo mẽra mĩ noko potaiyoamẽ? Ẽ mia õimisnõ, mĩ sharakõinõ Niospa mia nĩchiano,” fani.
35 Nĩafaka askafaino Jesús yoini: “Mekayamafe. Na feronãfake makinoax tsekekaitãfe,” ixõ mitsisipakõikai Jesús niafaka nĩchini.
Jesús askafaino nĩafaka yora fia kekẽfofã potafaini yorafãfe ferotaifi nãskax tsekekaikĩ afeskafanima.
36 Askafaito õikakĩ yorafãfe iskafanifo: “Chanĩma, Jesús afama mĩshti fatiro. Iskarakai nõ tsõa õimisma. ¿Afeskaxõ iskafaimẽ, na feronãfake makinoa niafaka potai? Meka finayakõikẽ nĩafaka nikafainikai,” yorafãfe fanifo.
37 Askafaito õikaxõ yorafãfe pexe tii anoafo yoifofãfofãinifo Jesús yora makinoa niafaka potaito õikaxõ.
Jesús Pedro rayos sharafani
(Mt. 8.14-15; Mr. 1.29-31)
38 Askakaini Jesús judeofãfe ichanãti pexe anoax tsekekainax Simón pexe mẽra ikini. Nãnoax Simón rayos yõxafo yonai finakõini. Nãskaito õikakĩ Jesús yoixonifo: “Na yonai sharafafe,” fanifo. 39 Askafaifono nã kẽro yõxafo yonai mãnão kãta Jesús kãtipakekafãta yoini iskafakĩ: “Mĩ yona nishpafe,” faino samamakõi ãfe yona nishpatani. Nãskata mã yonai nishpata, fininĩkafãta itipinĩshara fani ato pimaxiki.
A isinĩ ikaifo Jesús ato sharafani
(Mt. 8.16-17; Mr. 1.32-34)
40 Akka mã xini kaino nã isinĩ ikaifo fetsa fetsatapafo Jesús ano efenifo. Nãskakẽ Jesús ãfe mẽkemã ato mãmãpakeaino sharai fetsenifo. 41 Ranãri nã isinĩ ikaifo mẽranoax niafaka chakafo tsekeni. Fãsikõi mekayanã iskafanifo: “Mĩfi Niospa Fakekĩ,” fanifo. Niafakafãfe askafaifono kerexkai Jesús ato põtapakeni. Nãskaxõ ato mekatima fani mãmãi tãpiafãfe nãmãi Cristokẽ.
Jesús ichanãti pexe mẽraxõ Apa Niospa mekasharaõnoa ato yoini
(Mr. 1.35-39)
42 Mã penaino Jesús tsekekaini, pexefã rasi anoax tsõa istoma ano kai. Nãskaino yorafãfe fenanifo. Nãskakanax akiki nokokaxõ nẽtefapainifo ato makinoax kayamanõ. 43 Askafaifono Jesús ato yoini: “Akka, ẽ Niospa meka shara ato yoifofãfofãni pexe fetsafo ano afe keskaramãkĩ Epa Nios xanĩfãfe noko ĩkinã. Nãskakẽ Epa Niospa ea nĩchini, ẽ ato yoinõ.”
44 Nãskakẽ kafãsakĩ Jesús Niospa meka ato yoifofãsafani, ichanãti pexe mẽraxõ Judea mai anoxõ.