10
'Yaṉgøva'cyaj Jesús o'ca muspa na chacyajtøj co'tøc
Entonces Jesús tzu'ṉu jeni y maṉ Judea nasomo, y maṉ vit Jordán nø'cøtu'maṉ. Sone pø'nis cyømiñajque'tu, y Jesusis 'yaṉmayaju sone pøn jujche ijtuse cyostumbre. Veneta'mbø fariseo aṉma'yocuy ñø'ijtyajupø'is nu'cyaj Jesuscø'mø. Sunbana'ṉ chøjquisyajø jujche muspa yac tocoyaj Jesús. Ñøjayaju:
―Tø tzajmatyam o'ca it aṉgui'mguy que muspa ndø tzac ndø co'tøc yomo.
Y Jesusis 'yaṉgøva'cyajque'tuti:
―¿Jujche mi 'yaṉgui'muse Moisesis?
Y aṉdzoṉyaju:
―Moisesis chi' pøn permiso va'cø chac yomo o'ca chi'pa yomo toto jutipøcøs it jachø'yupø que chajcu'am.
Pero Jesusis ñøjayaju:
―Mi ⁿjyajyay jetsepø aṉgui'mguy Moisesis porque mi ne'cta'm ji'n sun mi ndzøctam vøjpø tiyø. Pero cuando ijtzo'tznømu'c, cuando Diosis jyomec nasacopac, Diosis chøc pøn jayapø y yomopø. “Por eso pøn tzu'ṉba jyatacø'mø y myamacø'mø va'cø tyumø'om it yomoji'ṉ. Y myechcø'tya'm tumø'ajyajpa. Entonces ji'ndyet metzcuy, sino tumbøtite”. Por eso lo que tyumøtzøjcupø Diosis, uy yac ve'ñaj pø'nis.
10 Entonces cuando tøjcøyajque'tu tøjcomo, pø'nis 'yaṉgøva'cyaj Jesús va'cø cha'maṉvajcayajø lo que ti chamupø. 11 Jesusis ñøjayaju:
―O'ca pø'nis chacpa yomo y pyøcpa eyapø, jetse cyøtzøjcøpya yomo y jetse cojapa'tpa. 12 Jetsetique't, o'ca yomo'is chacpa jyaya y pyøcpa eyapø pøn, cyøtzøjcøpya jyaya y jetse cojapa'tque'tpati.
Jesusis cyømasa'nøyaj uneta'm
13 Y ñømiñaj une Jesuscø'mø va'cø pyiquisyajø Jesusis, pero pø'nis ya'inducjo'yaju va'cø jana ñømiñaj une. 14 Jesusis isu que ya'inducyaju une va'cø jana nu'cyaj ñec ijtumø, qui'sca'u y ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
―Yac miñaj une øjtzøcø'mø, u'yam ya'inductamu. Porque jetsepø'omo Dios aṉgui'mba. 15 Viyunsye mi ndzajmatya'mbøjtzi, que o'ca aunque i'is ji'n pyøjcøchøjṉay Diosis 'yaṉgui'mguy jujche che'pø une'is pyøcøchojṉapyase, entonces ji'n mus tøjcøy je'tomo.
16 Entonces Jesusis jyotzpøcyaju tumdumø une, cyot cyø' tumdumbø unecøsi y cyømasa'nøyaju.
Ricupø pø'nis 'yo'nøy Jesús
17 Jesús tzu'ṉu, maṉ tu'ṉomo, y tum pøn joviti min poyuc Jesuscø'mø; cutcøne'c Jesusis vyi'nomo y ñøjayu:
―Vøjpø mi myaestro, ¿ti vøjø va'cø ndzøcø va'cø mba't ji'n yajepø quenguy?
18 Jesusis ñøjayu:
―¿Ti'ajcuy mi ndø nøjapya que øtz vøjpø chøṉø? Porque ja it ni i vøjpø sino solo Diosti vøjø. 19 Mitz mi muspa jujche ijtuse aṉgui'mguy: “Uy cyøtzøjcø'yoye, uy yaj ca'oye, uy ñumi, uy syutzi, uy 'yaṉgøma'cø'yoye, cøna'tzøy mi janda y mi mama”.
20 Pø'nis ñøjay Jesús:
―Myaestro, desde que une'ctzi yaj copujtøjtzi mumu yøcsepø tiyø.
21 Jicsye'c Jesusis ya'mu pøn, y syunu, y ñøjayu:
―Faltatøc tumna tiyø va'cø mi ndzøcø. Mavø ma ma'ajpø'i mumu tiyø mi nø'ijtupø, y ve'ndzi'yaj pobreta'mbø tumin lo que mi mbøcpapø, y maṉba it mi riṉguesa'ajcuy tzajpomo. Y minø; mi tø pa'tø.
22 Cuando pø'nis myan jetse, maya'u; y jetse maya'pa tzu'ṉu, porque ricoco'nipøna'ṉete.
23 Entonces Jesús que'najvitu'u y ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
―Peñavini maṉba tøjcøyaj ricuta'mbø Diosis cuenta'ṉomo.
24 Cuando myanyaj ñøtuṉdøvø'is jetsepø ote, maya'co'ñaju, pero Jesusis ñøjayajque'tu:
―Tøvøtya'm, peñavini tøjcøyajpa Diosis cuenta'ṉomo cyomo'papø'is que tuminji'ṉ vyø'om mase putyaje. 25 Más fácil va'cø cyøt tum camello copøn acusya'is cyoji'omo, que tum rico ji'n maṉ tøjcøy Dios 'yaṉgui'mbamø.
26 Ñøtuṉdøvø más maya'yaju y na ñøjayajtøju:
―¿Entonces i muspa cyotzoca? 27 Jesusis 'ya'myaju y ñøjayaju:
―Pø'nis ji'n mus yaj cotzocyaj vyin, pero Diosis muspa yaj cotzocyajø; porque Diosis muspa chøc mumu tiyø.
28 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús:
―A'mø, øtz ndzacta'møjtzi mumu tiyø va'cø mi mba'jtamø.
29 Jesusis 'yandzoṉu:
―Viyuṉsye mi ndzajmatyamba, chacyajpapø'is tyøc, 'yatzi, chøtzø, myuqui, jyata, myama, yomo, 'yuneta'm, nas para øtzcøtoya, y vøjpø otecøtoya, 30 je'is maṉba pyøjcøchoṉyaje mas vøti yøti yøṉ nasacopajcøsi. Maṉba pyøjcøchoṉyaj cien veces más lo que chacyajupø, que sea tøc, 'yatzi, chøtzø, myuqui, myama, 'yune, o nas. Pero también maṉba yacsutzøctøji. Y minbapø tiempo'omo ji'n ma yaj cyenguy nunca. 31 Pero sone yøtita'mbø covi'najø ji'n ma 'yaṉgui'myaje, maṉba tzø'yaj aunque ipø pønse. Y lo que ni ti aṉgui'mguy ja ñø'itøpø'is yøti, jicse'c maṉba covi'najø'ajyaje.
Jesusis chajmayajque'tu que maṉba yaj ca'tøji
32 Nømna'ṉ tyu'ṉayaj tu'ṉomo, nømna'ṉ qui'myaj Jerusalén gumgu'yomo. Jesús vindu'ṉaju y ñøtuṉdøvø maṉyaj je'taṉgø'mø. Ñøtuṉdøvø'is maṉbana'ṉ pya'tyaj na'tzpa. Y entonces Jesusis ñømaṉvøjøtzøcyaj macvøstøjcay ñøtuṉdøvø ne'ti y chajmayaju jujche maṉba yacsutzøctøj ñe'c Jesús. 33 Ñøjayaju:
―Mi mustamba que nø tø qui'mdam Jerusalén gumgu'yomo. Øtz Pø'nis chøṉ Tyøvø, jiṉø ma'ṉbø tzi'ocuyajtøj pane covi'najø'is cyø'omda'm, y aṉgui'mguyji'n aṉmayajpapø'is cyø'omda'm. Je'tis maṉba vyø'møyaje va'cø yaj ca'tøj øjtzi, y maṉba tzi'ocuyaj øjtzi lo que ji'ndyet Israel pø'nis cyø'omda'm. 34 Je'tis maṉba cøsijcayaje, y maṉba nacstochøcyaje, y ma'ṉbø cøchujchujvøyaje chujvinji'ṉ, y ma'ṉbø yaj ca'yaje; pero tu'cay jamacøsi ma'ṉbø visa'e.
Lo que ti vya'cyaj Jacobo'is y Jua'nis
35 Entonces Jacobo'is y Jua'nis cyønu'cyaj Jesús. Jacobo y Juan Zebedeo'is 'yuneta'mete. Ñøjayaj Jesús:
―Maestro, su'nbøjtzi va'cø mi ndzøc øtzcøtoya lo que maṉbapø ⁿva'ctame.
36 Jesusis ñøjayaju:
―¿Ti mi sunba va'cø ndzøc mitzcøtoyata'm?
37 Ñøjayaju:
―Øtz nø sundamu va'cø mi ndø yac po'cstam tum mi ndzø'ña'ṉomo y tum mi aṉna'yomo va'cø aṉgui'mdam mitzcø'mø cuando mi myøja'ṉ aṉgui'mba.
38 Jesusis ñøjayaju: ―Ji'n mi mustam ti mi ⁿva'ctamba. ¿Muspa mi nøṉgøjtam toya como øtz maṉbase nøṉgøt toya como si fuera ji'n 'yomepø nø' va'cø ndø to'ṉø; o sea como va'cø tø yac tziṉdøj coṉña tø mujpa, jetse conñase va'cø mi ndyotyøjø?
39 Ñøjmayaju:
―Musta'mbøtzi.
Jesusis ñøjayaju:
―Viyuṉse maṉba mi nøṉgøjtam toya como øtz ma'ṉbase nøṉgøti. 40 Pero øtz ji'n mus ndzamø i maṉba po'cs ø ndzø'ña'ṉomo y ni ø aṉna'yomo, pero i vi'na cøpiṉyajtøju, jet maṉba yac po'csyajtøji.
41 Cuando eyapø majcay ñøtuṉdøvø'is myañaju, cyoraje'ajyaju Jacobo y Juan porque ticøtoya ma vya'cyaj mas aṉgui'mguy. 42 Pero Jesusis vyejmiñaju mumu y ñøjayaju:
―Mitz mustamba que lo que ndø nøjatyambapø covi'najø aunque jutipø pø'nomda'm, je'is 'yaṉgui'myajpa pyøndøvø, y myøja'ṉomda'mbø'is yømoc teymøc yac maṉyajpa tyøvø. 43 Pero mijtzi ji'n mus mi ndzøctam jetse. Sino o'ca aunque i'is syunba myøja'ṉomajø mijtzomda'm, tiene que va'cø chøc vyin como coyospase. 44 Y o'ca aunque i'is syunba covi'najø'ajcuy, tiene que va'cø chøc nu'csocuy para mumu icøtoya. 45 Porque øjtzi ø ne'ṉgø Pø'nischø Tyøvø, mi'nøjtzi ji'ndyet øtz va'cø nu'csyaj o mbøndøvø, sino ø ne'ṉgø va'cø ndzøc nu'cscocuy; y va'cø ndzi'ocuyaj ø ⁿvin va'cø yaj ca'tøjø va'cø ⁿjumbutyaj vøti pøn.
Jesusis yac tzoc to'tipø Bartimeo
46 Entonces nu'cyaj Jericó cumgu'yomo y Jesús nømna'ṉ pyutyaju cumgu'yomo ñøtuṉdøvøji'ṉ, y vøti pønji'ṉ. Tu'ṉaṉvinina'ṉ po'csu tum to'tipø pøn ñøyipø'is Bartimeo, Timeo'is 'yune, nømna'ṉ tyumin va'cu. 47 Cuando myan yø'ṉis que Jesús Nazaret cumgupyøn nøm tyome'aju, vejtzo'tz pømi ñøjayu:
―Jesús, Davijdis mi 'yune, tø toya'ṉøyø.
48 Y sone pø'nis 'yojnayaju va'cø jana vyeja, pero to'tipø pøn vej mas pømi, ñøjacye'tu:
―Davijdis mi 'yune, tø toya'nøy øjtzi.
49 Entonces Jesús te'ndzø'yu y ñøjayaju tome ityajupø pøn:
―Ma vejay je pøn nø vyejupø.
Entonces vyejayaj to'tipø pøn ñøjayaju:
―U myaya'e. Te'nchu'ṉø, nø mi ⁿ vyejayu Jesusis.
50 To'tipø'is pyatzpø' vingøspø tucu, tøpte'nu y cyømaṉ Jesús. 51 Entonces Jesusis ñøjayu:
―¿Ti sunba mijtzi va'cø ndzøc mitzcøtoya?
To'tipø'is ñøjayu:
―Maestro, su'ṉbøjtzi va'cø mi ndø yac sø'ṉay ø vindøm.
52 Jesusis ñøjayu:
―Mavø. Porque mi ndø va'ṉjajmu, jicpit mi nchojcu.
Jicsye'cti sø'ṉ vyitøm, y maṉ pyat Jesús tu'ṉomo.