6
Jesús oy Nazaret cumgu'yomo
Y Jesús tzu'ṉ jeni, maṉ ñe' cyumgu'yomo y ñøtuṉdøvø'is maṉ pya'tyaje. Cuando nu'c sapøjcuy jama, Jesús aṉma'yocho'tzu Israel pø'nis cyonocscuy tøjcomo. Sone nømna'ṉ cyøma'nøyajupø'is nømna'ṉ qui'psyaju tiyete, nømyaju:
―¿Jut aṉmatyøj yøṉ pøn yøcsepø musocuji'ṉ, y jujche qui'psocu'yøcyomø'nu? Yøṉ pøn carpinterote, Maria'is 'yune. Yø'c ityaju tyøvø Jacobo, José, Judas y Simón. Y yø'c ityajque'tu yomota'mbø tyøvø. ¿Jujche muspa chøc jetsepø møja'ṉ maya'cuy?
Y ja pyøjcøchoṉyaj Jesús, qui'sayaju. Pero Jesusis ñøjmayaju:
―Mumu tza'maṉvajcopyapø vøcotzøctøjpa auṉque juti. Unico ñe' cyumgu'yomda'mbø'is y ñe' tyøvø'is y ñe' itcu'yomda'mbø'is ji'n vyøcotzøcyaje.
Y jiṉø Jesusis ja mus chøc mas milagro'ajcuy, unico metzcuy tu'capyø ca'epøcøsi cyot cyø' y yac tzocyaju. Y Jesús maya'u porque ja vyaṉjamyajø; y 'yoc vijtu che'ta'mbø cumguy va'cø 'yaṉma'yoya.
Jesusis cyø'vejyaj ñøtuṉdøvø
Jesusis vyejtu'myaju macvøstøjcay ñøtuṉdøvø y cyø'vejyaju va'cø vityaj metzcuy metzcuy. Chi'yaj aṉqui'mguy va'cø mus nøpujtayaj yatzi'ajcuy pø'nomda'mbø. Y 'yaṉqui'myaju Jesusis va'cøti ñømaṉyaj saṉ cutacusti, va'cø jana ñømaṉ cu'tcuy, ni morral, ni tumin chunu'omo; va'cø myesyaj vacasnaca, y va'cø jana ñømaṉ eyapø tyucu. 10 Ñøjmayajque'tu:
―Jutipø tøjcom mi ñdyøjcøtyamba, jen tzø'tyamø; u cyacpø'tam cojejcuy hasta que mi ñchu'ṉdamba jeni. 11 Y o'ca ji'n mi mbyøjcøchoṉdame, ni ji'n mi ṉgyøma'nøtyame; entonces cuando mi nchu'ṉdamba jeni, cøtijtam po'yoji'ṉ mi ṉgoso como seña que ijtayaj cyoja jic cumgu'yomda'mbø'is. Jic jama cuando Diosis maṉba yaj quejayaj mumu pø'nis cyoja, jic cumgu'yomda'mbø mas maṉba yaj coja'ajyaj Diosis que menos Sodoma y Gomorra cumgu'yomda'mbø. Viyuṉse mi ndzajmatyamba jetse.
12 Entonces ñøtuṉdøvø tzu'ṉyaju y chajmayaj mumu pøn va'cø qui'psvitu'yajø y chacyaj yatzitzoco'yajcuy. 13 Myacputyaj yatzi'ajcuy pø'nomda'm y jyasyaj sone ca'eta'mbø aceiteji'ṉ va'cø yac tzocyajø.
Ca'u Juan Bautista
14 Møjaṉ aṉgui'mbapø Herodesis myan ti nø chøjcupø Jesusis, porque aunque juti tzamdøju Jesusis nø chøjcuse. Aṉgui'mbapø'is cyomo'yu que Juan nø'yø'opyapø vøcovisa'que'tu, y nømu que por eso muspa chøc auṉque tiyø porque visa'upøte. 15 Eyapø nømyajque'tpana'ṉ que Jesús tza'maṉvajcopyapø Eliasete, eyapø nømyajque'tpana'ṉ que Jesús tza'maṉvajcopapøte jujche itpasena'ṉ ya'møc.
16 Pero cuando Herodesis myan ti nø chøc Jesusis, nømu:
―Juanete. Øtz ⁿyac tøcspøjatyøj cyopac, pero visa'que'tuti.
17 Porque ñe' Herodesis oyuna'ṉ yac nuctøj Juan y oyu cyot preso'omo. Porque ijtuna'ṉ Herodesis myuqui Felipe, y Felipe'is yomo ñøyipø'is Herodías. Pero Herodesis oyu cyøpøc myuqui yomoji'ṉ. 18 Entonces Jua'nis ñøjayu Herodes:
―Ji'n mus mi ṉgøpøc mi ndøvø yomoji'ṉ.
19 Por eso yomo Herodiasis qui'sayu Juan, y yaj cojtøj preso'omo, sunbana'ṉ yaj ca'ø, pero ja mus yaj ca'ø. 20 Porque angui'mbapø Herodesis ña'tz Juan, porque myusu que vøpø pønete, y Diosis vyi'naṉdøjqui cøvajcøyupøte. Por eso Herodesis cyoquen Juan va'cø jana yacsutzøc yomo'is. Herodesis cyøma'nøyu Juan con ganas, aunque ja cyønøctøyøpø' ti nø chamupø. 21 Pero entonces yomo'is pya'tay jyama jujchøc va'cø yaj ca' Juan. Herodesis cyosø'ṉaju cyumpliaños y vyejayaju covi'najø tøvø y soldado covi'najøta'm y mas covi'najøtambø Galilea nasomo. 22 Cuando mumu ityajuna'ṉ tu'myajupø, Felipe'is yomo'is 'yom'une tøjcøyu y ejtzu aṉgui'mbapø Herodesis vyi'nomo. Y jetji'ṉ pocsyajupø'is syungo'ñaju jujche oyuse etze, por eso aṉgui'mbapø Herodesis ñøjay papiñomo:
―Va'cø lo que ti mi sunba, y mi ndzi'pøjtzi.
23 Nømu que de veras maṉba vyactzi' lo que nø syunupø, ñøjayu:
―Viyuṉse ma'ṉbø mi ndzi' ti mi ⁿva'cpa, aunque sea cuc vene ø ⁿitcuy; ispa Diosis.
24 Y papiñomo pujtu y ñøjay myama:
―¿Ti ⁿva'cpøjtzi?
Y myama'is ñøjayu:
Va'c Juan nø'yø'opyapø'is cyopac.
25 Y pronto tøjcøque'tu ijtumø aṉgui'mbapø y ñøjayu:
―Su'nbøjtzi va'cø mi ndø tzi' yøti yøti tum pulatocøsi Juan nø'yø'opyapø'is cyopac.
26 Entonces aṉgui'mbapø maya'u, pero como oyu cham que de veras maṉba chi', y lo que ityajupø'is jeni myañaju; ja syun ñøjay papiñomo que ji'n ma chi' lo que nø vya'cupø. 27 Por eso jicsye'cti cyø'veju tum soldado va'cø maṉ yaj ca' Juan y ñømijnay cyopac. Soldado tzu'ṉu, maṉ preso'omo, y tyøcspøjay Jua'nis cyopac. 28 Y ñømin pulato'omo y chi' papiñomo y papiñomo'is chique'tuti myama.
29 Jua'nis ñøtuṉdøvø'is myañaju ti tujcu, y miñaju va'cø pijṉayaj cyoṉña y maṉ ñijpayaje.
Jesusis pyø'nøy mosay mil pøn
30 Nøtuṉdøvø lo que Jesusis cyø'vejyajupø vitu'yaju, y nu'cyaju Jesuscø'mø y chajmayaju mumu lo que oyupø chøcyaje, y jujche oyuse aṉma'yoyaje. 31 Y Jesusis ñøjayaju:
―Tø maṉdya'i emøc ja ijnømømø va'cø tø sapøctam usyøc.
Jetse nømu porque nømna'ṉ mingo'ñaj pøn Jesuscø'mø; y Jesús y jetji'n ityajupø ja chi'yaj lugar va'cø cyu'tyajø porque sone'ajyaju. 32 Entonces Jesús tzu'ṉyaj ñøtuṉdøvøji'ṉ barco'omo va'cø myaṉyaj ja ijnømømø. 33 Pero sone pø'nis isyaju cuando tzu'ṉyaju y ispøcyaj Jesús. Tzu'ṉyaju mumu cumgu'yomo y vi'na nu'cyaj nø myaṉyajumø Jesús. 34 Pujtu'cam Jesús barco'omo, isyaj sone pøn; y Jesusis tyoya'ṉøyaju, porque como borrego ja ityajøpø'is i'is cuidatzøcyajpa tocoyajpa, jetse tocoyajpa jicø pøn. Y Jesusis 'yaṉmacho'chaj sone aṉma'yocuji'ṉ. 35 Cuando tza'i'ajnømu'jcam, ñøtuṉdøvø'is cyømiñaj Jesús y ñøjmayaju:
―Tza'i'ajnømu'am, y ni ti ja it yøṉø lugajromo. 36 Yac maṉyaj mumu pøn va'cø maṉ cyu'tcuy juyaj ñe'cø vyingøtoyata'm tometa'mbø ribera'omo y colonia'omo, porque ja ñø'ityaj ni ti va'cø cyu'tyajø.
37 Jesusis ñøjayaju:
―Tzi'tam mitz cu'tcuy.
Ñøtuṉdøvø'is ñøjmayaj Jesús:
―¿Jujche muspa ndzi'tamø? Syunbana'ṉ dos mil peso va'cø juñdyam cu'tcuy mumu pøngøtoya.
38 Jesusis ñøjayaju:
―¿Jujche pan mi ⁿnø'ijtamu? Ma 'a'mistamø.
Cuando myusyaju'c, ñøjayaju:
―Mosay pan ijtu, y metzcuy coque.
39 Entonces Jesusis 'yaṉgui'myaj mumu pøn va'cø pyo'csquecyaj majcay yøjtay nivoya vøtita'm chuchmu'como. 40 Y po'csquecyaju sone nivoya. Vene'ṉomo cincuenta po'csyaj tyumø'omo, y vene'ṉomo cien po'csyaju tyumø'omo. 41 Entonces Jesusis pyøc mosay pan y metzcuy coque, y quenqui'm tzajpomo y cyømasa'nøyaju. Entonces Jesusis vyenve'n pan y chi'yaj ñøtuṉdøvø va'cø vye'nbø'pø'vøyaj sone pø'nomo, y jetseti coque metzcuy. Vye'nbø'yaj sone pø'nomo. 42 Mumu cu'tyaj tasyaju'csye'ṉomo. 43 Nøtuṉdøvø'is piṉdasyaju macvøstøjcay vaca pan y coque aṉchø'yupø. 44 Ityajuna'ṉ como mosay mil pøn lo que oy cu'tyaje, aparte yomo y une.
Jesús vijtu nø'cøsi ja vyøṉdøjcøyø
45 Entonces Jesusis yac tøjcøyaj ñøtuṉdøvø barco'omo va'cø vi'na maṉyaj Betsaida cumgu'yomo marcøtu'møṉ, mientras ñe' Jesusis 'yo'nøyu tzacyaj sone pøn. 46 Cuando pøn maṉyaju'cam, qui'm Jesús cotzøjcøsi va'cø maṉ 'yo'nøy Dios. 47 Cuando pi'tzø'ajnømu, barco cucmajromna'ṉ ijtu, y Jesús tyumdina'ṉ it nascøsi. 48 Y Jesusis isu que ñøtuṉdøvø'is ji'n mus ñøvit barco porque sava'is ji'n yac mave. Entre las tres y las seis de la mañana Jesús nu'c ñøtuṉdøvøcø'mø. Nømna'ṉ vyit nø' vingøsi, y maṉbana'ṉ cyøjtayaje. 49 Nøtuṉdøvø'is isyaju Jesús nø' vingøsi nø vyijtupø, y cyomo'yaju o'ca animate, y vejyaju. 50 Porque mumu isyaju y na'chaju. Pero Jesusis 'yo'nøyaju y ñøjmayaju:
―¡Øjchømøṉø, uy ña'tztame!
51 Entonces Jesús tøjcøy barco'omo ityajumø ñøtuṉdøvø, y poyaṉjej sava. Y maya'yaj ñøtuṉdøvø. 52 Aunque isyaju que Jesusis yac vøti'aj pan, ja cyønøctøyøyajø ti muspa chøcø; porque ñøtuṉdøvø'is ja ityajøna'ṉ vya'ṉjajmocuy vøti.
Jesusis yac tzocyaj ca'eta'mbø Genesaret nasomo
53 Nu'cyaj marcøtu'møṉ Genesaret nasomo y jen majracapoya jyø'mu tzacyaj barco. 54 Cuando Jesús pujtu barco'omo, pø'nis ispøcyaj que Jesusete. 55 Y mumu jic lugajromo chamboyaju jut it Jesús. Y cuando myañaj jut ijtu, ñømiñaju ca'eta'mbø patacøsta'm. 56 Nu'cpamaye Jesús, sea cumgu'yomo, sea colonia'omo, sea rancho'omo, cyotyajpana'ṉ ca'eta'mbø calle'omo, y vya'cayaj Jesusis pyasencia'ajcuy va'cø yac pi'quisyaj aunque sea tyucu coso. Y mumu pi'quisyajupø'is tzocyaju.