12
Jesusis ñøtuṉdøvø'is cyøpøcyaj trigo co'aṉjamguy jama'omo
Jic eyaco jama, nømna'ṉ cyøtyaj Jesús trigo cama'omo co'aṉjamguy jama'omo. Y Jesusis ñøtuṉdøvø nømna'ṉ 'yosyaju. Por eso quitpøcyaj trigo'is tyøm va'cø cyø'syajø. Pero cuando fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is isyaju que jetse nø chøcyaju, ñøjayaj Jesús:
―A'mø, lo que ji'n musipø ndø tzøcø, jetse nø chøcyaj co'aṉjamguy jama'omo mi nønduṉdøvø'is.
Pero ñøjayaj Jesusis:
―Viyuṉsye mi ndu'njo'tyamuti jujche chøc Davijdis ya'møc cuando nømna'ṉ 'yosyaju ñøtuṉdøvøji'ṉ. Mi ndu'ndambati jujche tøjcøyaj David Diosis tyøjcomo y cyø'syaj cyømasa'nøyu pan, lo que ji'na'ṉ musipø cyø'sø. Davijdis cyø's ñøtuṉdøvøji'ṉ, pero jetsepø pan na's pane'is muspa cyø'sø. Ja it derecho va'cø cyø's eyapø'is jetsepø paṉ. (Pero David ji'n mi ṉgojatzi'tame.) Y mi ndu'ndambati aṉgui'mgu'yomo que pane muspa yosyaj masandøjcomo co'aṉjamguy jama'omo y ji'ṉ cyojapa'tyaje. Masandøc myøja'ṉombøte; pero mi nøja'ndya'mbøjtzi que yø'c ijtøjtzi más myøja'ṉ aṉgui'mbapø chøṉø que ji'n masandøc. It jachøyupø que Dios nømu: “Øtz su'nbøjtzi va'cø mi ndyoya'ṉøyø más que ji'nø suni va'cø mi ndzi' pane aunque tiyø ø ṉgüentacøsi”. O'cana'ṉ mi ṉgønøctøyøpya ti sunba cham jetse, ja mi ṉgyojacøtzøjcøyøna'ṉ ja itø'is cyoja. Porque øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz aṉgui'mba ti muspa ndø tzøcø sapøjcuy jama'omo.
Ijtuna'ṉ pøn tøtzpø'upø'is cyø'
Jesús tzu'ṉ jen y maṉ conocscutyøjcomo. 10 Jen ijtuna'ṉ pøn tøtzpø'upø'is cyø', y va'cøti pya'tyaj ticøs cyøva'cøyaj Jesús, 'yocva'cyaj Jesús fariseo'is:
―A ver o'ca muspa tø tzo'yø'yoy co'aṉjamguy jama'omo.
11 Y Jesusis ñøjayu:
―O'ca ijtu mi mborrego y quecpa tzatøjcomo co'aṉjamguy jama'omo, viyuṉse maṉba mi ⁿjyundonbutø, y jetse maṉba mi ⁿyose aunque sea sapøjcuy jama. 12 Pero pøn masti coyoja'øyu que ji'ṉ borrego. Por eso va'cø ndø tzøc vøjø, ji'n ya'induc Diosis co'aṉjamguy jama'omo, muspa ndø tzøcø.
13 Entonces ñøjay Jesusis tøtzpø'upø'is cyø':
―Tzøcøte'n mi ṉgø'.
Pues cuando chøcøte'nu cyø', tzoctonde'nu, vøjti tzø'y como tu'maṉbø cyø'se. 14 Pero cuando tzu'ṉyaju jeni fariseo, tza'maṉdø'pyaju a ver jujche muspa yaj ca'yaj Jesús.
Jya'yøyu Isaiasis jujche chøcpase Jesusis
15 Pero cuando Jesusis myusu jujche nø yach cøqui'psøyaju, tzu'ṉ jeni y maṉ emøc. Y vøti pø'nis maṉ pya'tyaje. Y mumu ca'eta'mbø yaj cøyindzocyaju. 16 Jesusis chajmayaju va'cø jana cyotzamyajø ipø pønete. 17 Jetse chøjcu va'cø viyu'ṉajø lo que jujche chajmayuse tza'maṉvajcopyapø Isaiasis. Isaiasis jyachø'yu que jujche nøm Dios:
18 Jicø ø nu'cscuy ṉgøpi'ṉøjtzi,
jic sungomø'nbøjtzi, contento itpøjtzi porque vøjpø pønete.
Jicø ø nu'cscucyøsi maṉba ṉgojtay ø Espiritu,
y maṉba chambucsi mumu pø'nomo que øtz ndzøcpa justicia vøjpø.
19 Jic ø nu'cscuy ji'n ma quipi, ji'n ma vyejaṉgøti;
Ni i'is ji'n ma myajnay 'yaṉnaca calle'omo.
20 Como cape ca'tzuse ja itø'is pyømi, jet maṉba cyotzove;
y como no'a chi'mchi'mnepyapøse ni ticøtoya ji'n yose, jet maṉba cyotzoṉgue'te,
hasta que yac tzøctøjpa vøjpø justicia.
21 Y mumu pø'nis maṉba vya'ṉjamyaje.
Nømyaju que yatzipø'is ñøtzøc Jesús
22 Entonces ñønu'cyaj Jesuscø'mø tum pøn to'tipø y umapø porque yatzi'ajcu'is yacsutzøjcu. Y Jesusis yac tzojcu va'cø mus 'yone y va'cø isoya. 23 Entonces ñømaya'yaju jutznøm tzojcu, y nømyaju:
―Yøṉøm ocsyote Davijdis 'yune Diosis cyø'vejupø.
24 Cuando fariseo'is myusyaju que jetse nø ñømyaj pøn, entonces fariseo nømyaju que Jesús yospa yatzi'ajcu'is cyovi'najøji'ṉ ñøyipø'is Beelzebul, je'is cyotzoṉba va'cø myacpø'yaj yatzi'ajcuy. 25 Jesusis myusu ti nø qui'psyajupø y ñøjayaju:
―O'ca gobierno'is pyøn quipyajpa ñe'comda'm, yajpa 'yaṉgui'mguy. Y o'ca cumgupyøn quipyajpa ñe'comda'm, yajpa cumguy. Jetsetique't o'ca tumbø familia quijpaṉdocoyajpa ñe'comda'm, yajyajpa. 26 Entonces jetsetique't o'ca Satanasis ñu'cscuy quipyajpana'ṉ ñe'comda'm, entonces ve'nbø'tøjpana'ṉ y pronto maṉbana'ṉ ocyaj Satanasis 'yaṉgui'mguy. 27 Y o'ca yatzi'ajcu'is cotzoṉbana'ṉtzi va'cø macpø'yaj yatzi'ajcuy, entonces ¿será que yatzi'ajcu'is cyotzoṉyajque'tpa mi fariseo tøvø va'cø myacpøyajø yatzi'ajcuy? Entonces ji'n mus mi ndø queyaṉ gøtza'møyø porque mi nønduṉdøvø'is jetseti chøcyajque'tpa. 28 Pero o'ca øtz macpø'yajpa yatzi'ajcuy Diosis Espirituji'ṉ, entonces Diosis mi yac istamba 'yaṉgui'mguy.
29 ”Ni i'is ji'n mus tøjcøy pømi'øyupø pø'nis tyøjcomo va'cø pyøcpø'jay cyote mientras que jendi it vø'tøc. Solamente o'ca myocspa vø'tøc, entonces cyøpøcpa.
30 ”Ji'n vyø'mø'is øtzji'ṉ va'cø itø, qui'sapyøjtzi, i'is ji'n sun yos øtzji'n va'cø vyejtu'myaj pøn, je'is yac potyocoyajpa.
31 ”Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi; aunque jujche it cyoja, aunque jujche cø'o'nø'opya pøn, Diosis yaj cotocojapya cyoja. Pero o'ca pø'nis cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, nunca ji'n jutznøm yaj cøtocoye; cojapa'tu tumanajcøtoya. 32 O'ca pø'nis cø'o'nøpya øjtzi, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyovø, pues Diosis yaj cøtocopya. Pero o'ca pø'nis cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, nuṉca ji'n cyøtocoye, ni yøti y ni jujchøc.
Ndø ṉgomuspa jujchepø pønete
33 ”Ndø muspa que o'ca cuy vøjpøte, tyøm vøjpøtique't. Y o'ca ji'n vyøj cuy, ji'n vyøj tyøm. Porque tø'mis tø tzi'pa cuenta jujchepø cuyete. Jetseti ndø tzi'que'tpa cuenta pøn o'ca jujchepø pønete o'ca vøjpø ti chøcpa. 34 ¡Mitz tzanse mi ⁿyandzita'm! ¿Jutznøm muspa mi ndzamdam vøjpø tiyø? Porque mi ne'c mi ⁿyandzita'mdique't. Porque ndø tzoco'yomo ndø qui'pspa tiyete, entonces ndø aṉnaca'is chamba. 35 Vøjpø pø'nis ñø'it choco'cyøsi vøjpø tiyø aṉne'cupø, y jetseti chamgue'tpa vøjpø tiyø. Y yatzipø ti ñø'it aṉne'cupø chocoyomo yatzipø pø'nis, y yatzipø ti chamgue'tpati. 36 Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi: mumu ti joviseti mi ndzamba, tiene que va'cø mi yaṉdzo'ṉoya Diosis vyi'naṉdøjqui ticøtoya jetse o mi ndzame. Jetse maṉba tyuc jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'tzay aunque i'is cyoja. 37 Porque o'ca vøjpø ti mi ndzamu, jetse mi ṉgyotzocpa, o'ca yatzipø ti mi ndzamu, jetse mi ndyocopya.
Yatzitzocotya'mbø'is sunba isyaj milagro'ajcuy
38 Entonces ityajuna'ṉ 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mguy y fariseo aṉma'yocuy nø'ityajupø'is. Je'is ñøjayaj Jesus:
―Maestro, suṉda'mbøjtzi va'cø mi ndø yac istam milagro'ajcuy va'cø mustamø que Diosis mi ṉgyø'vejupø.
39 Pero Jesusis ñøjayaju:
―Yøtita'mbø pøn yatzita'mbøte y cøtzøjcø'yoyajpapøte. Sunba isyaj milagro'ajcuy, pero ji'n maṉ yac isyaje, sino tza'maṉvajcopyapø Jonás tujcuse, jet senate jujche øtz maṉbase tujque'te. 40 Oy it Jonás møja coque'is chejcomo tu'cay jama chuji'ṉ jamaji'ṉ. Jetsetique't øtz mumu Pø'nis chøn Tyøvø øtz ca'upø maṉba it tzatøjcomo tu'cay jama chu'ji'ṉ jamaji'ṉ. 41 Nínive cumgu'yomda'mbø pø'nis cyøma'nøyaju ti o chambucsi Jonasis, y qui'psvitu'yaju. Jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'ṉ, entonces Nínive cumgu'yomda'mbø maṉba tumø'ityaje yøtita'mbø pønji'n y maṉba istøji que más vøti yøtita'mbø pø'nis cyoja. Porque yøti yø'c ijtøjtzi más myøja'ṉombø chøṉ que ji'n Jonás, y ji'n ø va'ṉjamyaje. 42 Jic jama cuando Diosis maṉba cøme'chaj mumu pøn cyojapit; jic aṉgui'mbapø yomo minupø sujromo va'cø tyu'n ya'møcpø aṉgui'mba Salomón, je yomo maṉba te'ñaje yøti ityajupø pønji'ṉ Diosis vyi'naṉdøjqui; y yomo'is maṉba yaj queje que más ityaj cyoja yøti ityajupø pønis ñe' que menos je'is ñe'. Porque je yomo minu más ya'i nasomo va'cø cyøma'nøy Salomo'nis qui'psocuy, y yø'c it øjtzi más qui'psocu'yøyupø que ji'n Salomón, y ji'n va'ṉjamyaj øjtzi yøti ityajupø pø'nis.
Tøjcøvyøjøtzøcpa yatzi'ajcuy
43 ”Cuando yatzi'ajcu'is chacpa pøn, je yatzi'ajcuy maṉba viti tøtzø nasomo va'cø mye'tz jut muspa sapøcø, y ji'n pya'te. 44 Entonces nømba yatzi'ajcuy: “Øtz mismo pø'nomo ma'nbø vitu'que'te ju'tø pujtumø”. Cuando nu'cpa pyujtumø, pya'tpa pø'nis chocoy como tøc jojquipø, ocpejtupø, y vøjøtzøjcupø. 45 Entonces mye'tzaṉøpya cu'yay espiritu tøvø más yatzita'mbø que ji'n ñe'cø. Y tøjcøyajpa va'cø ityaj mismo tumbø pø'nis choco'yomo jutipø'omo vi'na pujtumø. Y jetse más peor tucpa jic pøn que ji'n vi'na ijtusena'ṉ. Jetseti ma tucyajque'te yatzita'mbø pøn ityajupø yøti.
Jesusis myama y myuquita'm
46 Jesús nømna'ṉ vyejvejneyaj pønji'ṉ y miñaj Jesusis myama y myuquita'm. A'ṉgom tzø'yaju, sunbana'ṉ 'yo'nøyaj Jesús. 47 Y tum pø'nis ñøjay Jesús:
―Jeni nø tye'ñaj mi mama y mi muṉguita'm a'ṉgomo. Sunba mi 'yo'nøyajø.
48 Jesusis 'yaṉdzoṉu chajmayupø'is:
―Ma'ṉbø mi ndzajmay i ø mama y i ø muṉgui.
49 Entonces Jesusis qui'psøjayaj cyø'ji'ṉ ñøtuṉdøvø y nømu:
―Jic øjtzø mama, jic øjtzø muṉguita'm. 50 Porque aunque jutipø chøcpa'is tzajpom ijtupø ø Janda Diosis syunbase, jicø øjtzø muṉgui, øjtzø mama.