15
Ti'is yatzi'ajpa pø'nis chocoy
Entonces miñaj 'yaṉmayajpapø'is Moisesis 'yaṉgui'mguy y fariseota'm. Jerusalén gumgu'yomo tzu'ṉyaju cyønu'cyaj Jesús y ñøjayaju:
―¿Ti'ajcuy ji'n chøjcayaj vi'nata'mbø'is cyostumbre mi nønduṉdøvø'sta'm? Porque cuando maṉba cu'tyaje, ji'n cø'che'yaje en la forma como vi'nata'mbø'is chamyajuse va'cø tø cø'che'ø va'ṉjajmocucyøtoya.
Pero Jesusis 'yaṉdzoṉyaju, ñøjayaju:
―Y mitzta'm, ¿ti'ajcuy ji'n mi ṉgo'aṉjamdamø lo que Diosis chamupø tiyø cuando mi ndzøctamba mi ṉgostumbreta'm? Porque Dios aṉgui'mu: “Cøna'tzøy mi janda y mi mama. Y yatzicotzøcpapø'is jyata o myama, tiene que va'cø cya'ø”. Pero mitz ñømdamba que o'ca pø'nis ñøjapya jyata o myama: “Ji'n mus mi ṉgotzova porque lo que maṉbapøna'ṉ mi ndzi', Diosis yoscucyøtoya ndzi'umtzi”. Y mi ñømdamba que o'ca pøn nømba jetse, ji'ndyet pyena va'cø cyotzoṉ jyata o myama. Jetze ji'n mi ndzøctame lo que Diosis chamuse va'cø ndø tzøcø, va'cø mi ndzøctam mi ṉgostumbreta'm. Mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte, viyuṉ chamu tza'maṉvajcopyapø Isaiasis jujchepø mi mbyønda'mete cuando jyayu que Dios nømu:
Yøṉ pø'nis na's 'yaṉnacaji'ṉdi vøcotzøcyajpøjtzi,
pero ji'n ø va'ṉjamyaje choco'yomo.
Como que va'ṉjamyajpase nø chøcyaju y ji'nø va'ṉjamyaje,
porque aṉma'yoyajpa pø'nisti 'yaṉgui'mguji'ṉ como si fuera ø ne'ji'ṉ.
10 Entonces Jesusis vyejnu'cyaj vøti pøn vyingø'mø y ñøjayaju:
―Cøma'nøtyamø va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø. 11 Ji'n tø yatzi'aj ndø cu'tcu'is lo que tøjcøpyapø ndø aṉna'como. Sino tø yatzi'ajpa lo que ndø aṉnaṉga'stit ma chame.
12 Entonces cyønu'cyaj Jesús ñøtuṉdøvø'is y ñøjayaju:
―¿Mi ndzøjcayutija cuenta o'ca qui'sca'yaj fariseo cuando myañaj lo que mitz ndzamuse?
13 Pero Jesusis ñøjayaju:
―Tzøj cuenda que como ta'nø ndø vispø'pase, jetsetique't aṉma'yoyajpapø aunque jujchepø aṉgui'mocuji'ṉ lo que ji'ndyet tzajpom ijtupø ndø Janda Diosis ñe, Diosis maṉba yajaye. 14 Por eso jic fariseota'mgue't tzac yenbø'yajø. Como to'tipø pønse ityajpa. O'ca to'tipø'is ñøvitpa to'ti tøvø, maṉba quecyaj mye'chcø'y tzatøjcomo.
15 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús:
―Tø tza'maṉvajcayø jetsepø aṉma'yocuy.
16 Jesús nømu:
―¿Ti'ajcuy ni mitz ji'n mi ṉgønøctøyøtyaṉgue'te? 17 Porque mi mustambati que mumu lo que tøjcøpya ndø aṉna'como mø'nba ndø tzejcomo, y jøsi'cam putque'tpati. 18 Pero lo que putpa ndø aṉnaca'omo, ndø tzoco'yom tzu'ṉba y je'is tø yatzi'ajpa. 19 Porque pø'nis choco'yomda'm putpa yatzipø qui'psocuy, qui'pspa va'cø yaj ca'oya, va'cø cyøtzøjcøy pyøndøvø yomocøsi, va' myøtzi nø'it yomo, va'cø ñu'mø, va'cø syutzø, va' che'moya. 20 Jetseta'mbø ti'is yatzi'ajpa pøn. Pero ja cyø'che'a, jetse va'cø tø vi'cø, ji'n tø yatzi'aj jetse.
Vya'ṉjam Jesús emøcpø yomo'is
21 Entonces tzu'ṉ jen Jesús, maṉ emøc maṉ cyo'aṉjajmbamø Tiro y Sidón cumgu'is. 22 Jendina'ṉ it tum yomo Canaan nasomo tzu'ṉupø. Minu, vyejay Jesús, ñøjayu:
―Øtzø mi Ṉgomi, Davijdis mi 'yune, tø toya'ṉøyø. Ijtu ø yom'une nø yacsutzøjcupø yatzi'ajcu'is y vøti toya'ispa.
23 Pero ja 'yandzoṉ Jesusis ni jujche. Entonces miñaj Jesusis ñøtuṉdøvø y ñøjayaju:
―Yac maṉ jic yomo, porque vejpa minba ø jøsaṉgø'mø.
24 Entonces Jesús nømu:
―Diosis cø'vej øjtzi va'cø ṉgotzoṉ saṉ Israel cumgupyøn lo que ityaju tocoyajupø borregose.
25 Pero yomo'is cyønu'c tome Jesús y cyutcøne'cayu y ñøjayu:
―Øjtzø mi Ṉgomi, mitz tø cotzova.
26 Y Jesusis 'yaṉdzoṉu:
―Ji'nø mus mi ṉgotzova porque mitz ji'ndyet mi Israel pøn, y va'cø ṉgotzoṉ ji'dyet Israel pøn es como va'cø ndø cøpøc une cyu'tcuji'ṉ, tuyi va'cø ndø tzi'ayø.
27 Y yomo'is ñøjay Jesús:
―Pues viyuṉbø ti mi ndzamba, øjtzø mi Ṉgomi, pero aunque mi ndø tuyicotzøca, tø cotzøva; porque hasta tuyi'is piṉyajpa cøvi'caṉ quecpapø cyomi'is myesacøtøjcø'mø.
28 Entonces 'yandzoṉ Jesusis:
―Tzamyomo, vøj mi vya'ṉjajmombya. Yac tuc mi sunbase.
Jicsye'c misma hora tzoc 'yune.
Yac tzoc Jesusis vøti ca'eta'mbø
29 Entonces Jesús ijtumø tzu'ṉu y cøt Galilea majraṉvini. Entonces qui'm cotzøjcøsi y jen po'cschø'yu. 30 Y cyønu'cyaj vøti pø'nis. Ñømiñaj cømø'ṉgaṉyajpapø, y to'tita'mbø, y umata'mbø, yacsyuta'mbø, y vøti eyaco ca'cuji'ṉbø; y cyojtayaju Jesusis cyosocø'mø, y Jesusis yac tzocyaju. 31 Jetse vøti pø'nis myañaju nø vyejvejneyaju umata'mbø, isyaj que tzocyaju'am yacsuta'mbø, nøm vyityaj vøjø cømø'ṉgaṉyajpapø, to'tita'mbø isoyajpa'am. Entonces vøti pø'nis ñømaya'comø'ñaju myøjaṉ vøcotzøcyaj Dios lo que cyotzoṉyajpapø'is Israel pøn.
Pyø'nøy Jesusis macsycuy mil pøn
32 Entonces Jesusis vyejayaj ñøtuṉdøvø y ñøjayaju:
―Yøṉ pønda'm ndoya'ṉøyajpøjtzi porque tu'cay jama ityajpamø øtzji'ṉ yø'qui y ja it ti va'cø cyu'tyajø. Ji'n suni yac maṉyajø jana cu'ti, uytim myochquecyaj tu'ṉomo ose'is.
33 Entonces ñøjayaj Jesús ñøtuṉdøvø'is:
―Pero ¿jut ndø pa'tpa cu'tcuy va'cø cu'tasyaj vøti pøn yø'qui ni i ja ityømø?
34 Y Jesusis 'yocva'cyaju:
―¿Jujche mi nø'ijtam pan?
Y ñøjayaju:
―Cu'yay, y metz tu'cay namgoque.
35 Entonces ñøjayaj vøti pøn:
―Po'csta nasomo.
36 Entonces pyøc cu'yay pan y namgoque; cyø'ji'ṉ cho'ṉu y ñøjay Dios: “Yøscøtoya”. Entonces vyen ve'nu vyendzi'yaj ñøtuṉdøvø'omo, y je'is syajyaju vøti pø'nomo. 37 Y mumu cu'tasyaju. Y después piṉyaju lo que tzø'yupø y cu'yayna tasque't vaca. 38 Y cu'tyajupø macsycuy mil pønda'mna'ṉete. Ja myayajø yomo y une. 39 Entonces Jesusis yac maṉyaj vøti pøn. Ñe'c Jesús tøjcøy barco'omo y maṉ Magdala nasomo.