23
Yatzitzocotya'mbø covi'najøta'm
Entonces Jesusis ñøjayaj vøti pøn ñøtuṉdøvøji'ṉ:
―Myusyajpapø'is aṉgui'mguy y fariseo, je'is ñø'ityaj aṉgui'mguy va'cø cha'maṉvacyaj Moisesis 'yaṉgui'mguy. Por eso mumu ti mi ñchajmatyamba, cøma'nøtyamø y co'aṉjamdamø. Pero u mi ndzøctam je'is chøcyajpase. Porque je'tis na más que chamyajpa, pero ñe'c ji'n chøcyaje. Pues chi'yajpa aṉgui'mocuy, pero es como va'cø tø cojtay tzømi jemetzpø ji'n musipø ndø tzømø, pero ñe'c ji'n suni tø cotzoṉyajø ni usyi. Jetse chi'yajpa aṉgui'mocuy ji'n musipø ndø tzøcø, y ni ñe'c jetsepø ji'n chøcyaje. Mumu ti chøcyajpa na's va'cø isyaj pø'nis que ti nø chøcyaju. Jachø'yupø Diosis 'yote tyucucøsi myesyajpa, y yac pøji'ajyajpa tyucu coso va'cø cyomo'yajø que vøjpø pønete. Cuando it søṉdzøjcuy, sunba pyo'csyaj más myøja'ṉombø pøn po'cspamø, y jetsetique't tu'mguy tøjcomo. Syunba va'cø yuschi'yajtøjø calle'omo como møja'ṉombø pøn yuschi'yajpase, y syunba va'cø ñøjay aunque i'is que maestrota'mete.
”Pero mitz ji'n mus mi ñøjandyandøjø maestro, porque tumdi mi Maestrota'm y Cristote lo que Diosis cyø'vejupø; y mumu mijtzi mi ndyøvøta'mete. Y ni i ji'n mus mi janda'aj nascøsi. Tumdi mi Janda lo que tzajpomo ijtupø. 10 Ni ji'n mus mi ñøjmandyandøjø que mi ṉgovi'najø, porque tumdi mi Ṉgovi'najø y Cristote. 11 Y más myøja'ṉombø pøn mijtzomda'm tiene que va'cø ñu'csocuy chøcø mitzcøtoyata'm. 12 Sunba'is myøjacotzøc vyin ñe'cø, maṉba tzø'y como aunque jutzpø pobrese, pero aunque jutzpø pobrese chøcpapø'is vyin, jet maṉba yac møja'ṉo'majtøji.
13 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte! Maṉba mi ndyoya'istame. Ji'n mi yac tøjcøyaj pøn Diosis itcu'yomo; ni mi ne'ṉgø ji'n mi ndyøjcøtyame, ni lo que nø tyøjcøyaju, mitz ji'n mi yac tøjcøyaje.
14 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmañdyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte! Maṉba mi istam toya. Porque mi ṉgøpøctamba yaṉbac yomo tyøcji'ṉ y entonces mi ndzøctamba pøjipø conocscuy va'cø ñømnømø que mi ⁿvyøjta'mbøte. Por eso más maṉba mi ṉgyastigatzøctandøji.
15 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y mi fariseota'm; mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte! Maṉba mi ndyoya'istame. Mi ocvijtamba nasacopac y mar va'cø mi yac pøjcøchoṉ mi va'ṉjajmoṉguy tum pøn. Y cuando pyøjcøchoṉba je'is, más mi ⁿyac yatzi'ajtamba jic pøn que ji'n mi ne'cta'm, y por eso parejo maṉba mi myaṉdam infierno'omo.
16 ”¡Lástima mijta'm, maṉba mi ndyoya'istame. Como to'tipø pø'nis ji'n mus ñøvit tyo'ti tyøvø, jetse mitzta'mgue't. Sunba mi aṉmandyam mi ndøvø, y mi ne'c mi ⁿjyovinda'm. Porque cuando aunque i'is chamba ti maṉba chøqui y nømba: “Ndza'mbøjtzi masandøjcøsi porque jetse ma'ṉbø ndzøqui”; mi ñømdamba que aunque jetse chamø, ji'ndyet pyena va'cø chøcø. Pero o'ca chamba: “Masandøjcombø orocøsi ndza'mbøjtzi porque ma'ṉba ndzøqui”; entonces mi ñømdamba que tiene que va'cø chøcø, porque chambøc oro. 17 ¡Mi ⁿjyovinda'm, y ji'n mi ṉgyønøctøyøtyame! Porque masandøc más valetzøcpa que oro, porque masandøjquis cyømasa'nøpya oro. Por eso va'cø chambøc masandøc más valetzøcpa que va'cø chambøc oro. 18 Y también o'ca pøn nømba: “Ṉdza'mbøjtzi altarcøsi porque jetse ma ndzøqui”. Entonces mi ñømdamba que ji'ndyet pyena va'cø chøcø aunque altarcøs chamø. Pero o'ca chamba: “Ndza'mbøjtzi altajrom tzi'tøjupø ticøsi que jetse ma'ṉbø ndzøqui”. Entonces mi ñømdamba que tiene que va'cø chøcø. 19 ¡Mi ⁿjyovinda'm y ji'n mi ṉgyønøctøyøtyame! Altar más valetzøcpa que altajrombø tzi'tøjcuy, porque altajris cyømasa'nøpya tzi'tøjcuy. 20 Pues i'is chambøcpa altar, ji'n na's jet chambøqui, sino chambøjque'tpa lo que ijtu altajromo. 21 Y chambøcpa'is masandøc, ji'n na's masandøc chambøqui, sino Diosti chambøcpa, porque Dios itpa masandøjcomo. 22 Y chambøcpa'is tzap chambøjque'tpati Diosis pyo'cscuy y chambøjque'tpati pyo'cscuyom po'cspapø.
23 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'yotyambapøte! Maṉba mi ndyoya'istame. Mi nducpacse'ṉomo yerbabuena, y eneldo y cominos, mi majcay ve'nba y tum mi ndzi'pa pane Diosis cuentacøsi como ituse aṉgui'mguy, pero usypø angui'mgutite. Jetse mi yaj copujtamba aṉgui'mguy, pero ji'n mi yaj copujtam más myøja'ṉombø aṉgui'mguy. Va'cø ndø tzøc vøjpø justicia'ajcuy, va'cø ndø toya'ñøy ndø tøvø, va'cø ndø va'ṉjam Dios; jetemete más myøja'ṉombø aṉgui'mguy, pero ji'n mi yaj coput jetsepø. Vene mi nø'ijtupø vøjøpøte va'cø mi ndzi' pane Diosis cuentacøsi, pero va' jana mi jajmbø más myøja'ṉombø aṉgui'mguy. 24 Como to'tipø'is ji'n mus isindzi' ni iyø, jetse mitz ji'n mus mi aṉmay mi ndøvø. Porque como si fuera va'cø ndø nømbut usu cuando ñøjquejcøpya usu'is ndø ujcuy, va'cø jana ndø ndzø'tø usu, pero camello copøn va'cøna'ṉ ndø tzø'tø; jetse mi ndzøctamba. Porque uspø aṉgui'mguy mi yaj coputpa, pero más myøja'ṉombø aṉgui'mguy ji'n mi ndzøjcay cuenda.
25 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseo'sta'm, mi 'yaṉgøma'cø'yotyambapøte! Maṉba mi istam toya. Como tum pulato tum pozuelo mi ndze'pa vingøsi y jojmo ji'n mi ndze'e; jetse mijtzi mi ndzøcpa mi ⁿvin como vøjpø pønse. Pero jojmo mi ndzoco'yomo mi ṉgui'pstamba va' mi ñu'mø, y mi sundamba aunque ti mi ⁿvingøtoya. 26 Mi fariseo, to'tipø pønse ji'n mi ṉgønøctøyøque'te; o'ca mi ṉgøtze'pa pozuelo jojmo, entonces suñi cøva'cpa. Jetse sungue'tpa va'cø mi ñø'it vøjpø qui'psocuy jojmo mi ndzoco'yomo. Entonces, vingøs jetsetique't.
27 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'yotyambapøte! Maṉba mi ṉgyastigatzøtandøji. Como popo yaj quejnayajpa ca'upø'is chatøc va'cø suñi quena, pero jojmo it anima pac y musyaṉ quenba; 28 jetsetique't mitzta'm. Aunque mi ndzøctamba mi ⁿvin como vøjpø pønse, pero møsyaṉ mi ṉgui'psocutya'm. Mi ñø'ijtam qui'psocuy va'cø mi aṉgøma'cø'yotyamø y va'cø mi ndzøctam yatzitzoco'yajcuy.
29 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'yotyambapøte! Maṉba mi ṉgyastigatzøctandøji. Mi ndzøctamba tøc anima tzatøc cuenta para tza'maṉvajcoyajpapøcøtoya y suñi mi yaj quejnayajpa tza' seña cuenta niptøjumø vøjta'mbø pøn. 30 Mi ñømdamba: “O'ca ijtamuna'ṉtzi ya'møc cuando ityajuna'n ø janda tzu'ṉguy, ja ṉgotzoṉdamøna'ṉtzi cuando je'is yaj ca'yaj tza'maṉvajcoyajpapø”. 31 Jetse mi ne' me va'njamdamba que yaj ca'yajpapø'is tza'maṉvajcoyajpapø, je'is mi 'yuneta'm mijtzi. 32 ¡Entonces jujche chøctzo'chajuse mi janda tzu'ṉgu'is, jetseti muspa mi ndzoctaṉgue't mijtzi ta'nemø!
33 ”¡Como tzanse mi ndzøctamba mijtzi, y como tza'nise mi 'yuneta'm! Ji'n ma mi ṉgyotzoctame, jiṉ tiene que va'cø mi ṉgo'aṉgøtyamø infierno'omo. 34 Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi: Ma'ṉba mi ṉgø'vejatyam cha'maṉvacyajpapø'is Diosis 'yote, y qui'psocu'yøyajupø, y myusyajpapø'is aṉgui'mguy. Pero jic øtz ṉgø'vejpapø, vene maṉba mi yaj ca'tame, y vene maṉba mi ma'møtyame cruscøsi, vene maṉba mi nacstochøctame mi ngonocscutyøjcomda'm, maṉba mi macpø'tame cumguñamaye. 35 Por eso maṉba mi yaj coja'ajtandøji porque yaj cayajtøju vøjpø pøn. Mumu vøjpø pøn yaj ca'yajtøjupø nascøsi desde que yaj ca'tøj vøjpø pøn Abel hasta que mi ⁿyaj ca'tam Berequiasis 'yune ñøyipø'is Zacarías lo que mi ⁿyaj ca'tamu masandøc y altar cujcomo. Porque yac jø'tayaj jic vøjpø pø'nis ñø'pin, maṉba mi ⁿyaj coja'ajtandøji. 36 Viyuṉse mi ndzajmatyamba que mitzta'm yøtita'mbø pøn, maṉba mi yaj coja'ajtandøji porque yac jø'tayajtøj mumu jic vøjpø pø'nis ñø'pin desde vi'nacse'ṉomo.
Jesusis cyøvo'u Jerusalén gumguy
37 ”¡Ay mi Jerusalén gumgu'yomda'mbø'is, ay mi Jerusalén gumgu'yomda'mbø'is; mi yaj ca'tambapø'is tza'maṉvajcoyajpapø, y mi mbuṉga'tambapø'is mijta'm pøn lo que Diosis cyø'vejyajupø! ¡Pero como jujche cajsyi'is yac tu'myajpa 'yune syajacø'mø, jetse sone nac sunbana'ṉtzi mi ⁿyac tu'mdaṉgue't øjtzi; pero ja mi sundam jetse! 38 Tzøctam cuenda que mi ndøc jetseti maṉba mi ndzactam jojquipø. 39 Porque mi ndzajmatyambati'tzi que ji'n ma mi ndø istame hasta que mi ñømdamba: “Tø vøjcotzøcta'i jicø nø minupø ndø Comi'is ñøyicøsi”; jicsye'c maṉba mi ndø istaṉgue'te.