9
Jesusis yac tzoc yo'capø pøn
Entonces tøjcøy Jesús barco'omo y vitjajcu nø'cøtu'møṉ, y nu'cu ñe cyumgu'yomo. Y jiṉø ñø miñaj pøn yo'capø ji'n musipø vitø. Cajtzay chøqui'omo cyapnømiñaju. Cuando isu Jesusis jujche vya'ṉjamyaju; ñøjmay ca'epø:
―Ø ⁿune, u myaya'e, mi ñchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ.
Y ityajuna'ṉ jen 'yaṉmayajpapø'is Moisesis yaṉgui'mguy, y metzcuy tu'cay je'tomo qui'psocu'yomo nømyaju: “Yøṉ pø'nis cyø'o'nøpya Dios. Chøcpa vyin como Diose, y pønete”. Pero Jesusis cyønøctøyøjay ti nø qui'psyaju y ñøjayaju:
―¿Ticøtoya nañchoc ṉgui'pstamba yatzipø tiyø mi ndzocøyomo? ¿Ti más fácil, va'cø tø nomø: “Mi nchø'pya cøvajcøyupø mi ṉgojaji'ṉ”, o va'cø tø nømø: “Te'nchu'ṉø y ca'ṉbø'ø”? Pero maṉba mi isindzi que øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz nø'it aṉgui'mguy nascøsi va'cø yaj cotocojay aunque i'is cyoja.
Entonces Jesusis ñøjay ca'epø:
―Te'nchu'ṉø, piṉ mi ṉgajtzay chøqui y maṉ mi ndøcmø.
Jicsye'cti te'nchu'ṉu y maṉ tyøcmø. Isyaj vøti pø'nis y ñømaya'yaju, y myøja'ṉ vøcotzøcyaj Dios porque Diosis chi' pøn aṉgui'mguy jetse va' yosa.
Jesusis ñøveju Mateo
Y tzu'ṉ jeni Jesús maṉ vitpø'i. Nømna'ṉ vyitpø'u, isu pøn cobratzøjcopapø ñøyipø'is Mateo. Jiṉna'ṉ po'cs coyojoñømbamø. Jesusis ñøjayu:
―Mi tø nøtu'ṉajø.
Y Mateo te'nchu'ṉu y maṉ pya't Jesús.
10 Jesús maṉ covi'c Mateo'is tyøcmø. Y vøti cobratzøjcoyajpapø y eyapø cojapatyajupø nu'cyaj tyøcmø, nømna'ṉ pyo'csyaj mesacø'mø Jesusji'ṉ y ñøtuṉdøvøji'ṉda'm. 11 Ityaj jeni fariseo aṉma'yocuy ñø'ityajupø'is, y cuando je'is isyaju que Jesús nø pyo'cs mesacø'mø jetsepø pønji'ṉ, entonces fariseo'is ñøjayaj Jesusis ñøtuṉdøvø:
―¿Ticøtoya vi'caṉdø'pyajpa mi maestro cobratzøjcoyajpapøji'ṉ y cojapa'tyajupøji'ṉ?
12 Pero myan Jesusis, y 'yaṉdzoṉu:
―Como sa'sapø pø'nis ji'n syuñaj médico, sino ca'epø'is syuñajpa; jetse ja cyojapa'tyajøpø pø'nis ji'ṉ nø suñaj yaj cøtoco'opyapø, sino ityaju'is cyoja, je'is suñajpa yaj cøtoco'opyapø. 13 Pero maṉdamø, ma aṉmandyamø ti sunba chamø yøṉ jachø'yupø Diosis 'yote: “Ji'n o suni va'cø mi ndø tzi aunque tiyø, sino øtz su'nbøjtzi va'cø mi ndoya'ṉøtyam mi ndøvø”. Porque ja mi'nø ⁿvejayaj vøjta'mbø pøn va'cø qui'psvitu'yajø, sino mi'nø ⁿvejayaj coja 'øyajupø va'cø qui'psvitu'yajø.
Ticøtoya ja cyu'tyajø metza tu'cay jama
14 Entonces nø'yø'opyapø Jua'nis ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaju Jesús y yaṉgøva'cyaju:
―¿Ticøtoya øtz ji'nø cu'jtame, y también ityajpa jetse jana cu'ti fariseo, ji'n cyu'tyaje metza tu'ca jama'omo vya'ṉjajmocucyøtoya; pero mi nønduṉdøvø cu'tyajpa mumu jamasye?
15 Jesusis 'yaṉdzoṉu:
―Como tu'myajupø co'tøjcajcucyøtoya ji'n maya'yaje mientras pøn maṉbapø co'tøjcaje jendi ijtu, jetse ø nønduṉdøvø ji'n ma ityaj jana cu'ti mientras øtz yø'c ijtu. Pero cuando øtz maṉba emøc, jana cu'ti maṉba ityaje maya'cupit.
16 ”Ji'n ndø pa'jna'que jome tucuji'ṉ pecapø tucu. Jetse va'cø ndø pa'jna'cø, tzitzvøjøtzøjque'tpa pecapø tucu, y más yajpa. 17 Ni ji'n ndø tijtøy jomepø uva'is ñø' peca naca cojtocu'yomo. O'ca jetse ndø tzøcpa, naca cojtocuy tzitzpa y uva nø' titpø'pa y yajpa cojtocuy. Sino jomepø uva nø' ndø tijtøpya jomepø cojtocu'yomo y jetze mye'chcøyi ji'n tocoyaje. Jetsetique't pecapøji'ṉ ji'n mus ndø mot jomepø aṉma'yocuy.
Tzoc Jairo'is 'yune; y yomo'is pi'quisay Jesusis tyucu
18 Mientras Jesusis nømna'ṉ cham jetse, min tum Israel pøn covi'najøpø y cyutcøne'cay Jesús y ñøjmayu:
―Ca'u'am ø yom'une; pero minø y cot mi ṉgø' ø uneṉgøsi y maṉba visa'e.
19 Entonces Jesús te'nchu'ṉu y maṉ pya'te, Jesusis ñøtuṉdøvø'is maṉ pya'tyajque'te. 20 Mientras nø tyuṉajyaju, minu tum yomo macvøstøjcay ame nø toya'isupø ca'cu'is, nømna'ṉ ñø'pi'nøyu yomo ca'cu'is. Jic yomo'is pyoya'ṉøy Jesús jyøsmø y pi'quisay Jesusis tyucu coso. 21 Nømu ñe'c qui'psocu'yomo: “Na's va'cø mbi'quisay tyucu, tzocpøjtzi”. 22 Jesús que'najvitu'u y is yomo y ñøjayu:
―Ø mi une, u myaya'e, porque mi ndø va'ṉjajmu, mi ñchojcu'am.
Y misma hora tzojcu.
23 Entonces tøjcøy Jesús covi'najø'is tyøjcomo isyaj nømna'ṉ cyøvo'yaj nømna'ṉ cyøvejyaj ca'upø. 24 Y Jesusis ñøjmayaju:
―Tzu'ṉdam yø'qui yøṉ itcu'yomo. Yom'une ja cya'øpøte, sino øṉupøtite.
Pero mumu aṉbø'nis syijcayaj Jesús, porque myusyaju que ca'upøte. 25 Pero myacputpø'yaju'cam vøtipøn, entonces tøjcøy Jesús tøjcomo y cho'ṉbøjcay une'is cyø', y yom'une te'nchu'ṉu. 26 Y chamgøpo'yaj mumu jic nasomo ti o chøc Jesusis.
Jesusis yac tzocyaj metzcuy to'tita'mbø
27 Después tzu'ṉ Jesús jeni, maṉu. Metzcuy to'tita'mbø'is nømna'ṉ myacyaj Jesús; vyejayaju ñøjayaj Jesús:
―¡Davijdis mi 'yune, tø toya'ṉøtyamø!
28 Y cuando Jesús tøjcøyumna'ṉ tøjcomo, to'tita'mbø'is cyønu'cyaju Jesús y Jesusis 'yaṉgøva'cyaju:
―¿Mi va'ṉjamdambatija o'ca øtz muspa yac sø'ṉaṉvajcatyam mi vindøm?
Pø'nis 'yandzoṉyaju:
―Jø'ø, øjtzø mi Ṉgomi, øtz mi va'ṉjamdambati'tzi.
29 Entonces Jesusis pi'quisayaj vyitøm y ñøjmayaju:
―Jujche mi va'ṉjamdambase, jetse maṉba tyuqui.
30 Jisye'cti sø'ṉyaj vyitøm. Entonces Jesusis chijpana aṉgui'myaju ñøjayu va'cø jana ni i chajmayajø o'ca tzocyaju.
31 Pero tzu'ṉyaju y mumu jic nasomo chajmayaj aunque iyø ti chøc Jesusis.
Jesusis yac vejvejneyu umapø
32 Mientras nømna'ṉ chu'ṉyaj tzocyajupø pøn, eyapø'is ñømijnayaj Jesús umapøtique't, yatzi'ajcu'is ñøc'ijtøyupø. 33 Tan pronto que yatzi'ajcuy ñøpujtayu Jesusis, pøn tzamdzamnecho'tzu. Mumu pøn maya'yaju nømyaju:
―Nuncatøc ja ndø istam yøcsepø milagro'ajcuy Israel pø'nomda'm.
34 Pero fariseo pøn nømyaju:
―Covi'najøpø yatzi'ajcu'is chi'pa yøṉ pøn musocuy va'cø mus ñøpujtayaj eyapø yatzi'ajcuy ityajupø pø'nis choco'yomo.
Jesusis tyoya'ṉøyu sone pøn
35 Entonces Jesusis ñøc vijtøyu møja cumguy y che' cumguy. Nømna'ṉ 'yaṉmayaju Israel pø'nis tyu'mgutyøjcomo, y cha'maṉvajcu vøjpø ote jujche aṉgui'mbase Dios. Yac tzocyajpana'ṉ Jesusis aunque jujchepø ca'cuy ñø'ijtu'is, y aunque jujche nø tyoya'isupø. 36 Cuando Jesusis isu vøti pøn, entonces tyoya'ṉøyaju porque maya'yajpana'ṉ y ni ti ji'naṉ mus chøcyajø; como borrego ja it ni i'is cyoqueñajpa, jetseti ityaj pøn. 37 Entonces Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
―Como tum cosecha o'ca it vøti cosecha y usyco'ni pøn yosyajpapø, jetse viyuṉse Diosis yoscuy vøti ijtu y ja it yosyajpapø. 38 Como tiene que va'cø ndø o'nøtyam vø' cosecha va'cø mye'tz más coyosyajpapø, jetse syunba va'cø mi o'nøndyam Dios va'cø cyø'vejyaj más pøn ñe' yoscuycøtoya.