San Marcos
Vøjpø Ote San Marcosis Jyayuse
1
Juan Bautista'is cha'maṉvac Diosis 'yote
Ma'ṉbø ndzam vøjpø ote. Ma'ṉbø ndzam jujche yoscho'tzuse Jesucristo. Jetete Diosis 'Yune. Ijtu jachø'yupø tza'maṉvajcopyapø Isaiasis libru'omo; jen chamba que Diosis ñøjay 'Yune:
Otz ṉgø'vejpøjtzi nu'cscuy ñøminbapø'is ote antes que mi minba mijtzi.
Como si fuera mi nduṉ nø vyøjøtzøjcuse, je'is maṉba chajmayaj pøn va'cø ityaj jajmecøs va'cø mi mbyøjcøchoṉyajø.
Nø vyejnøm tza'momo ni i ja ityømø, nømba:
“Como ndø vøjø tzøjcatyambase tuṉ cuando maṉba min møja'ṉ aṉqui'mbapø, jetseti vøjø tzøctaṉgue't mi ndzocoy porque maṉba min ndø Comi”. Como jaychø'yuse, jetse min Juan. Jiṉ nø'yø'yoyu ni i ja ityømø. Chajmayaju pøn va'cø ñø'yø'yajø, y va'cø qui'psvitu'yajø, va'cø yaj cøtocojayaj cyoja Diosis. Tzu'ṉyaju mumu Judea nasomda'mbø y Jerusalén gumgu'yomda'mbø, nu'cyaju ijtumø Juan. Cuando chamyaj cyoja, Jua'nis ñø'yøyaj Jordán nø'omo.
Jua'nis myes tyucu camello copøn bøcpø y chec vatcuy nacapø; cyø'spana'ṉ aju, y cyu'tpana'ṉ tzinu. Jua'nis chajmayaj pønda'm ñøjmayaju:
―Jøsi'cam maṉba min eyapø pøn más pømi'øyupø que ji'n øjtzi. Ji'n musi utzquecø va'cø mbucspøjay syapato'is chay; porque va'cø chøc jetsepø nu'csocuy jicø møja'ṉombø pøṉgøtoya, syunba más vøjpø pøn que ji'n øjtzi. Øtz nø mi nø'yøndyam nø'ji'ṉ, pero maṉbapø mini, je'is maṉba mi ñø'yøndyam Masanbø Espiritu Santoji'ṉ.
Nø'yøy Jesús
Jic jama'omo Jesús tzu'ṉu Nazaret cumgu'yomo. Nazaret cumguy Galilea nasis cyo'aṉjajmba. Jesús nu'c ijtumø Juan. Jua'nis ñø'yøy Jesús ijtumø nø' ñøyipø'is Jordán. 10 Cuando nømna'ṉ pyut Jesús nø'cø'mø; is tzap aṉvajcupø. Y is Espiritu Santo nø myø'nupø como tum palomase quenbapø y jetcøs nu'cu. 11 Y myan ote tzajpombø nø ñømupø:
―Mijtzi øjtze mi ⁿUne sunbapø chøṉø; mitzcøtoya casøpyøjtzi.
Satanasis o 'yaṉgøma'cø'is Jesús
12 Jøsi'cam Espiritu Santo'is ñømaṉ Jesús jya'itnømømø. 13 Y jiṉ it cuarenta jama, y Satanasis oy 'yaṉgømacø'is Jesús. Y Jesús oy it tza'ma copønji'ṉ y aṉjelesis cyotzonyaj Jesús.
Yoscho'tz Jesús
14 Jøsi'cam cojtøj Juan preso'omo, y entonces minu Jesús Galilea nasomo. Jesusis maṉ chajmayaj vøjpø ote, maṉ chajmayaje jujche aṉgui'mbase Dios. 15 Nøm Jesús:
―Nu'cu'am hora. Ya mero maṉba istøji aṉgui'mbase Dios. Qui'psvitu'tamø y va'ṉjamdamø vøjpø ote.
Jesusis vyejayaj macsycuy pøn nø cyoque nucyajupø
16 Jesús nømna'ṉ vyit Galilea laguna acapoya cuando isyaju Simón tyøvø Andresji'ṉ. Nømna'ṉ cyoque nucyaju, porque jeteme yoscuy. 17 Jesusis ñøjayaju:
―Ma tø pa'jtamø. Yøti ji'n ma mi nuctam coque, sino pøn maṉba mi yac mindam øtzcømø. Porque øtz jetse maṉba mi ⁿyac yostame.
18 Y pronto chacyaj 'yataraya y maṉ pya'tyaj Jesús.
19 Usya'ṉomdøc vijtu'øc Jesús, pya'tyajque't metzcuy Zebedeo'is 'yune, tum ñøyipø'is Jacobo, tum ñøyipø'is Juan. Barco'omna'ṉ ityaju nømna'ṉ pya'jna'cyaju 'yataraya. 20 Jicsye'cti Jesusis vyejayaj Jacobo y Juan. Jacobo'is y Jua'nis chacyaju jyata Zebedéo, y maṉ pya'tyaj Jesús. Barco'omo tzø'yaj jyata coyosyajpapøji'ṉ.
Pøn ñøc'ijtøyupø yatzipø espiritu'is
21 Y nu'cyaj Capernaum gumgu'yomo y pronto sapøjcuy jama'omo tøjcøy Jesús cyonocsyajpamø y aṉma'yocho'tzu. 22 Tu'myajupø pø'nis ñømaya'jayaju 'yaṉma'yocuy porque aṉma'yopyana'ṉ como que ñø'ijtuse aṉgui'mguy, y ji'ndyet como ñe'c aṉma'yoyajpase. 23 Cyonocsyajpamø ijtuna'ṉ tum pøn ñø'ijtupø yatzipø espiritu'is. Je pøn veju y ñøjayu Jesús:
24 ―Tø tzactam ndøvø. ¿Tiyø cuenta mi ndø pa'jtamba? Mijtzete Jesús Nazaret cumgupyøn. ¿Min mi ndø yajtame? Øtz mi ispøcpøjtzi que mijtzete Diosis Masanbø mi Mbyøn.
25 Y Jesusis 'yojnay yatzi'ajcuy y ñøjayu:
―¡Vøṉbø'ø; tzac je pøn!
26 Yatzi'ajcu'is yac pitivit pøn y vej pømi, y put pø'nomo. 27 Y mumu pøn maya'yaju y por eso ña ñø'aṉgøva'cyajtøju ñe'comda'm nømyaju:
―¿Tiyøṉ yøṉø? ¿Tiyø aṉma'yocuy jomepø? ¡Yø'ṉis it 'yangui'mguy va'cø 'yaṉgui'myaj yatzi'ajcuy, y cyøma'nøjayajpa 'yaṉgui'mocuy!
28 Y pronto mumu ijnømuse Galilea nasomo tzamdøju lo que ti chøjcu Jesusis.
Jesusis yac tzojcay Pedro'is myo'ot mama
29 Jicsye'c putyaju jut cyonocsyajpamø, y tøjcøyaj Jesús Simón y Andresis tyøjcomda'm; y Jacobo y Juan tøjcøyajque'tu. 30 Pero Simo'nis myo'ot mama øṉuna'ṉ, nømna'ṉ ñutzø'øyu. Jicsye'cti chajmayaju Jesús que ca'epøte. 31 Y Jesusis cyømaṉ tome, ñujcay cyø', y yac te'nchu'ṉu. Jicsye'cti chac nutzø'is, y ca'epøna'ṉ tzu'ṉu maṉ chøctzo'tz yoscuy.
Jesúsis yac tzoc sone ca'eta'mbø
32 Tza'i'cam cuando tø'pu'jcam jama, nu'caṉdøpneyaju mumu ca'eta'mbø, y mumu nøc ijtøyajupø yatzi'ajcu'is. 33 Y mumu cumgu'yomda'mbø tu'myaju aṉdyuṉgø'mø. 34 Y Jesusis yac tzocyaju sone co'ma ñø'ityajupø'is ca'cuy; y sone pø'nomo lo que yatzipø espiritu'is yac toya'isyajupø, Jesusis yac putyaj yatzi'ajcuy. Yatzi'ajcuy ni ti ja yac tzamyaj Jesusis, porque yatzi'ajcu'is ispøcyaju Jesús que jiquete Diosis cyø'vejupø va'cø 'yaṉgui'mø.
Jesusis chamgøpo' 'yote Galilea nasomo
35 Jyo'pit namdzu' pi'tzøtøcna'ṉ sa' Jesús y tzu'ṉu y maṉu jya'ijnømømø, maṉ 'yo'nøy Dios. 36 Entonces Simón tzu'ṉyaj ñøtuṉdøvøji'ṉ maṉ mye'chaj Jesús jut maṉu. 37 Cuando pya'tyaju, ñøjayaju:
―Mumu pø'nis nø mi mye'chaju. 38 Y Jesusis ñøjayaju:
―Tø maṉdya'i eyapø tometa'mbø cumgu'yomo. Mati ndza'maṉvajque'ta jinø, porque jetcøtoya tzu'ṉøjtzi.
39 Jesús vijtu cumguñamaye Galilea nasomo y tza'maṉvajcoyu tu'mnømbamø. Y yac tzu'ṉyaj pø'nomda'm yatzita'mbø espiritu.
Jesusis yac tzoc yach putzi'øyupø
40 Jesús tyo'møy yachputzi'øyupø'is, cutcøne'c Jesusis cyosocø'mø y ñøjayu:
―Mitz it mi musocuy va'cø mi ndø yac tzoca, o'ca sunba mi ndø yac tzoca.
41 Y Jesusis tyoya'ṉøyu y pi'quisay cyø'ji'ṉ y ñøjayu:
―Øtz su'nbøjtzi va'cø mi ñchoca. Yøti mi ⁿyac tzocpøjtzi.
42 Cuando jetse ñøjayu, jicsye'cti chac ca'cu'is. 43 Entonces Jesusis 'yo'nøyutzajcu, sone co'ma chajmayu y ñøjayu:
44 ―Ni i u mi ndzajmayu, pero mavø panecø'mø y isindzi' mi ⁿvin que mi ñchojcu'am, y tzi' pane tzi'ocuy como jujche aṉgui'muse Moisés va'cø mi ndzi'ø cuando mi nchojcu'am. Jetse maṉba myusyaje que mitz ñchojcu'am.
45 Pero pø'nis maṉ chamdzo'tzayaje aunque iyø jujche oy tzoque. Jetcøtoya Jesús ja musam tyøjcøy ni jutipø cumgu'yomo porque ji'na'ṉ syuni va'cø istøjø, pero oy vit ja ijnømømø. Minbana'ṉ 'ya'myaj Jesús aunque jujta'mbø'is.