Evangelio según
SAN MARCOS
1
Liá'a Juan Bautístaca jiníctala yáairri
(Mt 3:1-12; Lc 3:1-9,15-17)
Quéechanacu sáicai chuánshi bangéliu* bangéliuBangéliu liwówai limá liá'a chuánshi sáicaica. Jesucristo Dios Cúulee shínaa. Liá'a íiwadedeerri Dios chuáni báinacu Isaías litánanimica limáni Licúuleerru:
“Nubánua nubéechau íiwerri'inaa nuchuáni jibéecha,
quéewique'e lichúni iníjbaa.
Báqueerri chóniwerri máidaderri jiníctala yáairri:
Ichúni iníjbaa íiwaca lirrú;
iméecu áabai iníjbaa machácani”.
Libésunate'eewoo Juan Bautista íyadau wáunamactaca libáutisa chóniwenai; limá'ee nalí, arrúnaa éejuederri iyáu Diosru ya ibáutisacoo, quéewique'e Dios méetuerri ijíconaa. Íchaba náa'a yáainai Judea shínaa cáinabi íta'aa, ya liá'a chacáalee Jerusalén najiáu néemicani. Náiiwa najíconaa Diosru, ya Juan báutisa nayá méeda Jordán yáacula. Juan íibala yáairri caméeyu íchunayu, libájini líiwali rícu áabai íimanaayu, ya líya langosta, újni irríchu máanuica ya máaba yáamitu awáca íibisai. Léewidacala limá'ee: “Nuáwinaami báqueerri íinu mawí cadánani núcha, jócaita cawówanaa nutájiacoo nuwáseda lishínaa sandalia báji. Nuyá báutiseerri iyá shiátaiyu; ne liyá liáminaa irrújoo iyá Espíritu Santoyu.”
Jesús báutiseerriu
(Mt 3:13-17; Lc 3:21-22)
Liyáali éerrimite, Jesús jiáu Nazaret rícucha yáairri cáinabi Galilea rícu, ya Juan báutisa méeda Jordán yáacu jíni. 10 Quéecha'inaami lijiácoo shiátai yáacucha, Jesús cába éerri méecucoo ya Espíritu Santo yúrrucoo linácula jicá'a áabai paloma. 11 Jáiwa'ee Jesús éemi Lisálijinaa chuániu éerri rícueji, máirri'ee: “Jiyáwa Nucúulee caníinai nucábaca, liá'a nuwínanica”. —Cháwa'ee Dios ma licúuleerru.
Wawásimi wówairri licába Jesús cáacoo
(Mt 4:1-11; Lc 4:1-13)
12 Liáwinaami liáni, liá'a Espíritu Santo libánua Jesús liáque'iu jiníctala yáairri. 13 Néerra liyá cuarenta éerri, liyá cuéshinai cawálani íibi ya Wawásimi wówairri licába licáacoo liá'a Jesúsca; ya ángelbini íinuenai ya nasírbia lirrú.
Jesús prínsipia lishínaa tráawaju Galilea rícu
(Mt 4:12-17; Lc 4:14-15)
14 Liáwinaami naníqui Juan cuíta manúmai rícula, Jesús yáau Galilea néerra líiwa liá'a chuánshi sáicaica Dios bánuani líiwaca. 15 Jesús má'ee chóniwenairru: “Jái íinucai liá'a léerdica, ya liá'a Dios wánacaalauca urrúnii. Éejoo Diosru ya irríshibia éebidayu liá'a sáicai chuánshica”.
Jesús máida cuatro catésucani
(Mt 4:18-22; Lc 5:1-11)
16 Áabai éerri Jesús bésuneerriu liácoo Galilea shínaa manuá tácoowa, licába'inaa Simón ya léenajirri Andrés. Yúquenai nayá nashínaa máaya shiátai yáacula. 17 Jesús limá'ee nalí:
—Yáau nuájcha, ya nuyá numéda iyájoo catésucani washiálicuenai.
18 Liyáalimi namáaca namáayaniu ya náau liájchai.
19 Píitui rími libéechalata, Jesús cába Santiago ya léenajirri Juan, Zebedeo éenibi, yéenai áabai lancha rícu nachúni nashínaa máayau. 20 Liyáalimi limáida nalí, ya jáiwa'ee namáaca nasálijinaa Zebedeo lancha rícu náajcha náa'a yúdainai liyá, ya náau Jesús yáajchai.
Báqueerri washiálicuerri wáaleerri áabai espíritu máashii
(Lc 4:31-37)
21 Náiinu Capernaúm néerra, lirrícula éerrica liwówa íyabactacoo, Jesús wárroo sinagoga sinagoga Yáarruishi náawacactacoo náa'a judíobinica. rícu (cuíta náawacatau náa'a judíobini) ya lichána léewida'ee nayá chóniwenaica. 22 Náa'a chóniwenaica nacáarrudau nacába léewidacala, jiníwata limédacala quinínama wánacaalashiyuni, ya jócala léewida léjta náa'a éewidenai ley nácu. 23 Chacáalee shínaa sinagoga rícu ái báqueerri washiálicuerri wáaleerri áabai espíritu máashii, liyá limáidada'ee Jesúsru:
24 —¿Táda jiwárroo wáajcha Jesús Nazaret néenee sái? ¿Jiyá íinuerri limárda wayá? Nucúnusia jiyá, nuá léenaa jiyá Santo Dios shínaa. Chá'ee limá Jesúsru liá'a espíritu máashiica.
25 Jesús cáita liá'a espíritu limá lirrú:
—¡Manúmata jimáaca washiálicuerri liéni!
26 Liá'a espíritu máashiica licúsuda liá'a washiálicuerrica, ya limáidada cadánani lijiáu liúchai. 27 Quinínama nacáarrudau, ya nasáta néemi nayá wáacoo:
—¿Tána léji liéni? ¡Léewidaca wáaliyu, ya wáalierri quinínama libánuaca! ¡Lécchoo liá nalí bánua náa'a espíritu máashii ya naméda liwánacaala!
28 Ya liyáalimi náa léenaa Jesús íiwanaa quinínama Galilea shínaa cáinabi íta'aa.
Jesús chúni Simón Pé'eru néerru
(Mt 8:14-15; Lc 5:38-39)
29 Quéecha'inaami najiácoo sinagoga rícucha, Jesús yáa'eewoo Santiago ya Juan yáajcha, náabana néerra náa'a Simón ya Andrés. 30 Ruá'a Simón néerruca rúwechoo cama íta'aa bálinechoo ruwáalia licámuna. Jáiwa náiiwa Jesúsru jíni, 31 jáiwa lirrúniwai, liwína rucáaji nácu libárrueda ruyá; liyáalimija léedau rúcha liá'a licámuna, jáiwa rusírbia nalí.
Jesús chúni íchaba bálineneu
(Mt 8:16-17; Lc 4:40-41)
32 Wówai'inaami cáiwia wárruacuwai samáaque'e, natée quinínama náa'a bálineneecoo ya náa'a wáalianai demonio Jesúsru, 33 ya quinínama chacáalee náawacau cuíta núma lícu. 34 Jesús chúni matuínaami bálinacaalashi chóniwenai wáalianica, ya lijéda íchaba demonio; ne jócai línda natáaniaca náa'a demonioca, níwata nacúnusiani.
Jesús éewiderri sáicai chuánshi náa'a sinagoga rícu
(Lc 4:42-44)
35 Ujnicáta'inaa, catáwacai újnibii, Jesús bárroo ya lijiáu chacáalee rícucha quéewique'e liácoo lióracoo chalée jiníctala yáairri. 36 Simón ya lijúnicai náau namúrru Jesús, 37 ya náiinu'inaami jíni namá'ee lirrú:
—Quinínama namúrru jiyá.
38 Ne léeba'ee nachuáni:
—Wáau áabata chalée urrúnicta mawí; néeni lécchoo nurrúnaa nuíiwa sáicai chuánshica, linácuejiwa nujiáu liáni.
39 Cháwa'ee Jesús jínanicoo quinínama Galilea, líiwa limácoo sáicai chuánshica sinagoga rícuba ya lijéda demonio.
Jesús chúni báqueerri leproso
(Mt 8:1-4; Lc 5:12-16)
40 Báqueerri washiálicuerri bálinerriu chorrówa íyeerri náinaa jí'ineerri lepra lepra Bálinacaalashi íyeerri náinaa. nácu, irrúniu Jesúsru, ya litúyau liúrruiu íta'aa limá'ee:
—Jiwówaicta jéewa jichúni nushínaa bálinacaalashi.
41 Jesús carrúni jináata licábacani; lidúnuni licáajiyu wáni limá:
—Jajá, nuwówai ¡Jimáacau sáica!
42 Liyáalimi léedau liúcha lepraca bálinerrimicoo ya limáacau sáica. 43 Jesús wána liácoo liyáalimi, ya líiwa lirrú bájialanani:
44 —Jicábateni, ujíiwa áabirruni; bácai rími jiáu jíyadacoo sacerdóterru, ya jitée jishínaa jiméetua'inau jiyáu, liá'a Moisés wánanimi imédaca, quéewique'e quinínama yáa léenaa jáica sáica jiyái jibálinacaala yúchau.
45 Ne liá'a washiálicuerri liáwai, jáiwa líiwadeda quinínamarru jíni liá'a bésuneerricoo. Tándawa Jesús jócai éewa liwárruacoo matuínaami chacáalee rícu, arrúnaa limáacacoo bináaweji, á'a báawachala jinícta chóniwenai; ne quinínama matuínaami náiinu nacába liyá.

*1:1 bangéliuBangéliu liwówai limá liá'a chuánshi sáicaica.

1:21 sinagoga Yáarruishi náawacactacoo náa'a judíobinica.

1:40 lepra Bálinacaalashi íyeerri náinaa.