7
Ruchaqꞌ ri Jesús na kakikoj taj we Rire e Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios
Kꞌate tanchi kꞌu riꞌ, ri Jesús xbꞌin pa taq ri luwar re Galilea; na xraj taj kakꞌojiꞌ Judea ma chilaꞌ raj judiꞌabꞌ kakaj kakikamisaj. Xa kꞌu naqaj chi kꞌo wi lo ruqꞌijol ri kinimaqꞌij raj judiꞌabꞌ echiriꞌ kakiꞌan kirancho.* Ronoje junabꞌ raj judiꞌabꞌ kakiꞌan wa nimaqꞌij pa kꞌisbꞌal ruqꞌijol ri molonik. Che wa nimaqꞌij, raj Israel kakiyijbꞌaꞌ kirancho ꞌanom rukꞌ uqꞌabꞌ cheꞌ y kejeqiꞌ wuqubꞌ qꞌij chupa. Waꞌ e kuxtabꞌal re ri cuarenta junabꞌ xebꞌin chupa ri luwar katzꞌintzꞌotik echiriꞌ na jinta kocho. Lv. 23:34; Dt. 16:13 E taq kꞌu ruchaqꞌ xkibꞌiꞌij che:
—Matkanaj kan wara; jat Judea chaꞌ ri jujun chik atijoꞌn e kꞌo chilaꞌ kakilo saꞌ taq ri kaꞌano. Ma we junoq karaj ketaꞌmax uwach, ronoje ri kuꞌano kuꞌan chiwachil. E uwariꞌche, chaꞌana waꞌ chikiwach konoje ri tikawex —xecha che. Xkibꞌiꞌij waꞌ che ma na kakikoj taj we Rire e Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios, tobꞌ ne rike e uchaqꞌ ri Jesús.
Xubꞌiꞌij kꞌu Rire chike:
—Ri nuqꞌijol riꞌin kꞌamajaꞌ koponik; noꞌj riꞌix, xa tobꞌ pachike qꞌij utz chiwach. Ri tikawex re ruwachulew na tzel ta kixkil riꞌix; noꞌj riꞌin lik tzel kinkilo, ma kanqꞌalajisaj chi utz ri kimak. Jix riꞌix che ri nimaqꞌij; noꞌj riꞌin na kinꞌek ta woꞌora, ma kꞌamajaꞌ kopon ri nuqꞌijol —xchaꞌ. Xubꞌiꞌij kꞌu waꞌ y xkanaj kan Galilea.
Ri Jesús kopon pa ri nimaqꞌij re taq ri rancho
10 Ekꞌuchiriꞌ ebꞌenaq chi ruchaqꞌ, ri Jesús xeꞌek pa ri nimaqꞌij, pero na xeꞌek ta chiwachil chaꞌ taq ri winaq na kakinaꞌbꞌej taj.
11 Pa ri nimaqꞌij raj judiꞌabꞌ lik kakitzukuj ri Jesús, y jewaꞌ kakibꞌiꞌij: «¿Pa nawi kꞌo wi laꞌ la jun achi?» kechaꞌ.
12 Chikixoꞌl ri winaq lik e kꞌi ri kakichꞌaꞌtibꞌej ri Jesús. Jujun kakibꞌiꞌij: «Laꞌ la Jesús lik utz ukꞌuꞌx» kechaꞌ. Yey e kꞌo jujun chik kakibꞌiꞌij: «Laꞌ la Jesús lik na utz ta ri kuꞌano ma xa kebꞌusok ri winaq» kechaꞌ. 13 Pero na jinta kꞌu junoq kachꞌaꞌt puwi ri Jesús chiwachil; xa xeꞌlaqꞌay kechꞌaꞌt puwiꞌ, ma kakixiꞌij kibꞌ chikiwach raj judiꞌabꞌ e aj wach.
14 Ekꞌu riꞌ nikꞌajarinaq chi ri nimaqꞌij xopon ri Jesús pa ri Rocho Dios y xujeqo kakꞌutun chikiwach.
15 Raj judiꞌabꞌ lik xkam kanimaꞌ che y jewaꞌ xkibꞌiꞌij: «¿Chaꞌtaj lik kꞌo retaꞌam yey na jinta kꞌo kꞌutuyum chwach?» xechaꞌ.
16 Ri Jesús xukꞌul uwach:
—Ri kintajin che ukꞌutik na xa ta pa we riꞌin kanꞌano; ma waꞌ petinaq rukꞌ ri taqayom lo weꞌin. 17 We kꞌo kꞌu junoq lik kuya ribꞌ che uꞌanik ri karaj ri Dios, riꞌ karetaꞌmaj we ri kankꞌutu rukꞌ ri Dios kape wi, o we xa pa we riꞌin kinchꞌaꞌtik. 18 Ma china ri xa pa re kachꞌaꞌtik, riꞌ xew karaj kayak uqꞌij kuma ri winaq. Noꞌj china ri karaj e kayak uqꞌij ri taqayom lo re, riꞌ lik qatzij ri kutzijoj y na jinta kꞌana raqꞌubꞌal kuꞌano.
19 »¿Na qatzij ta nebꞌa laꞌ e ri Moisés xyaꞌw che alaq ri Tzij Pixabꞌ? Na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, na jinta junoq che alaq kaꞌanaw re ronoje ri kꞌo chupa wa Tzij Pixabꞌ. ¿Suꞌchak kaꞌaj alaq kinkamisaj alaq? —xchaꞌ.
20 Ekꞌu taq ri winaq xkikꞌul uwach:
—Lal kꞌo puqꞌabꞌ jun itzel uxlabꞌixel. ¿China ri karaj kakamisan e la? —xechaꞌ.
21 Ri Jesús xubꞌiꞌij chike:
—Riꞌin kꞌo jun kꞌutubꞌal re ruchuqꞌabꞌ ri Dios xinꞌano, yey onoje ralaq lik kakam animaꞌ alaq che ma xinꞌan waꞌ chupa ri qꞌij re uxlanibꞌal.* Jn. 5:1-16
22 »Paqatzij wi, ri Moisés xuya che alaq ri jun taqanik re ri retalil re circuncisión tobꞌ na e ta rire xjeqow loq, ma e xejeqow lo re ri qatiꞌ-qamam ojertan. Kꞌamajaꞌ ne kalax ri Moisés echiriꞌ ri Dios xubꞌiꞌij chike ri tinamit Israel kakikoj ri retalil re circuncisión chike konoje ri raltaq ko alabꞌo pa ri uwajxaq qꞌij kalaxibꞌem. Gn. 17:10-12; Lv. 12:3 Yey ralaq kakoj alaq ri retalil re circuncisión che junoq tobꞌ pa ri qꞌij re uxlanibꞌal. 23 Kaꞌan alaq waꞌ ma ri taqanik re ri Moisés kutaq che kaꞌaniꞌ ri circuncisión pa ri uwajxaq qꞌij ralaxibꞌem juna ralko ala. Kaꞌan kꞌu alaq riꞌ, tobꞌ waꞌ katzaq pa ri qꞌij re uxlanibꞌal, chaꞌ na kapalajij ta alaq wa taqanik re ri Moisés. ¿Suꞌbꞌe kꞌu riꞌ kꞌo oyowal alaq chwij riꞌin ruma xinkunaj jun achi pa ri qꞌij re uxlanibꞌal?
24 »Makoj alaq umak junoq xa ruma kachꞌobꞌ alaq etaꞌam alaq ri uꞌanom; ri ꞌana alaq e chꞌobꞌo alaq rukꞌ saqil naꞌoj puwi ri paqatzij wi uꞌanom, we kꞌo umak o na jintaj —xchaꞌ.
Ri Jesús kuqꞌalajisaj pa petinaq wi Rire
25 E kꞌo jujun chike ri e aj Jerusalem kakitzꞌonobꞌej: «¿Na e ta achi waꞌ ketajin che utzukuxik re kakikamisaj? 26 ¿Suꞌchak kꞌu riꞌ kayaꞌ luwar che kachꞌaꞌt chiwachil yey na jinta ne junoq kaqꞌaten re? ¿Kikojom chi nawi raj wach re ri tinamit rire e ri Cristo, Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios? 27 Ma riꞌoj qetaꞌam chi utz pa kape wi waꞌchi; noꞌj we xkꞌun ri Cristo, riꞌ na jinta junoq etaꞌmayom re pa kape wi» kechaꞌ.
28 Ri Jesús kakꞌutun pa ri Rocho Dios echiriꞌ xuta waꞌ. Lik ko kꞌu xsikꞌin che ubꞌiꞌxikil:
—Kabꞌiꞌij ralaq lik etaꞌam alaq nuwach y lik etaꞌam alaq pa kimpe wi. Pero lik chetaꞌmaj kꞌu alaq waꞌ: Riꞌin na in petinaq ta xa pa we riꞌin, ma intaqom lo ruma ri Jun lik ubꞌe ronoje taq ri kuꞌano. Yey ralaq na etaꞌam ta alaq uwach Rire. 29 Noꞌj riꞌin wetaꞌam uwach, ma rukꞌ Rire in petinaq wi y e Rire taqayom lo weꞌin —xchaꞌ.
30 Ekꞌuchiriꞌ, raj wach xkaj e riꞌ kakichap bꞌi ri Jesús; pero na jinta junoq xꞌanaw re, ma kꞌamajaꞌ kopon ruqꞌijol. 31 Na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, chikixoꞌl rukꞌiyal winaq, lik e kꞌi xkubꞌiꞌ kikꞌuꞌx rukꞌ ri Jesús y kakibꞌiꞌij: «Chiwach ralaq, echiriꞌ kakꞌun Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios, ¿kuꞌan kami más kꞌutubꞌal riꞌ re ruchuqꞌabꞌ ri Dios chwa wa kuꞌan waꞌchi?» kechaꞌ.
Ri fariseos kakaj kakiya ri Jesús pa cárcel
32 Ri fariseos xkita ri kakibꞌiꞌij ri winaq puwi ri Jesús. E uwariꞌche, rike kukꞌ ri nimaq e aj chakunel pa Rocho Dios xekitaq bꞌi ri e chajinel re ri Rocho Dios chaꞌ kakichap lo ri Jesús.
33 Xubꞌiꞌij kꞌu ri Jesús:
—Riꞌin na naj ta chi kinkꞌojiꞌ ukꞌ alaq, ma kintzelej rukꞌ ri taqayom lo weꞌin. 34 Kopon na kꞌu riꞌ ri qꞌij echiriꞌ kintzukuj alaq; pero na kinriq ta alaq, ma na kopon ta alaq pa kineꞌkꞌola wi riꞌin —xchaꞌ.
35 Ekꞌu ri e aj judiꞌabꞌ xkijeq kakitzꞌonobꞌej chikiwach: «¿Pa nawi keꞌek wi waꞌchi yey na keꞌqariqa ta riꞌoj? ¿Keꞌek nawi kukꞌ ri e aj judiꞌabꞌ ejeqel chikixoꞌl ri e aj griegos y keꞌkꞌutuna chikiwach? 36 ¿Saꞌ keꞌelawi wa xubꞌiꞌij chiqe: “Kintzukuj alaq; pero na kinriq ta alaq, ma na kopon ta alaq pa kineꞌkꞌola wi riꞌin”?» kechaꞌ.
Taq ri akꞌal re yaꞌ kꞌaslik
37 Che ri kꞌisbꞌal re ri nimalaj nimaqꞌij, ri Jesús xtakꞌiꞌ chikiwach ri winaq y ko xsikꞌin che ubꞌiꞌxikil:
«We kꞌo junoq katzajin uchiꞌ, petoq y chutija re ri yaꞌ kꞌo wukꞌ, 38 ma e pachaꞌ kubꞌiꞌij Ruchꞌaꞌtem ri Dios: Ri kakubꞌiꞌ ukꞌuꞌx wukꞌ riꞌin, kuꞌana pachaꞌ kajuljut taq lo akꞌal re yaꞌ kꞌaslik pa ranimaꞌ»* Zac. 14:8 xchaꞌ.
39 Rukꞌ waꞌ ri Jesús e kachꞌaꞌt puwi ri Ruxlabꞌixel ri Dios ri kakikꞌul na janipa ri kakubꞌiꞌ kikꞌuꞌx rukꞌ. Yey kꞌamajaꞌ kꞌu kakꞌun riꞌ ri Ruxlabꞌixel ri Dios ma kꞌamajaꞌ ne keꞌek ri Jesús chilaꞌ chikaj pa kaqꞌalajisax wi runimal uchomalil.
Ri winaq kechꞌaꞌt puwi china ri Jesús
40 E kꞌo kꞌu jujun chike ri winaq, echiriꞌ xkita waꞌ, jewaꞌ kakibꞌiꞌij: «Paqatzij wi waꞌchi e ri jun qꞌalajisanel re ri Dios qoyeꞌem kakꞌunik» kechaꞌ. 41 Jujun chik jewaꞌ kakibꞌiꞌij: «Waꞌ waꞌchi e ri Cristo, Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios» kechaꞌ. Yey jujun chik jewaꞌ kakibꞌiꞌij: «¿Galilea nebꞌa kape wi lo ri Cristo? 42 Na Galilea taj, ma tzꞌibꞌital kan chupa Ruchꞌaꞌtem ri Dios, ri Cristo kalax lo chikixoꞌl ri ratz-uchaqꞌ kan ri rey David pa ri tinamit Belén, rutinamit ri David» kechaꞌ. 43 Jekꞌulaꞌ riꞌ ri winaq jachatal kipa ruma junwi taq ri kakichꞌobꞌ raqan puwi ri Jesús. 44 E kꞌo ne jujun chike ri winaq xkaj kakichap bꞌi ri Jesús, pero na jinta junoq xꞌanaw re.
Raj wach re ri tinamit kakikꞌaq bꞌi uqꞌij ri Jesús
45 Ri e chajinel re ri Rocho Dios xetzelej pa e kꞌo wi ri xetaqaw lo ke, waꞌ e ri fariseos y ri nimaq e aj chakunel pa Rocho Dios, yey rike xkitzꞌonoj chike raj chajinel:
—¿Suꞌchak na xikꞌam ta lo ri Jesús? —xechaꞌ.
46 Ri e chajinel jekꞌuwaꞌ xkikꞌul uwach:
—¡Na jinta junoq jelaꞌ chꞌaꞌtinaq pachaꞌ kachꞌaꞌt waꞌ waꞌchi! —xechaꞌ.
47 Ekꞌu ri fariseos xkibꞌiꞌij chike:
—¿Xixsokotaj kami riꞌ riꞌix ruma rire? 48 ¿Kꞌo nebꞌa junoq chike raj wach re ri tinamit o chike ri fariseos xkubꞌiꞌ ukꞌuꞌx rukꞌ waꞌ waꞌchi? 49 Noꞌj wa winaq eteran chirij ri Jesús, lik itzel kiwachlibꞌal ma na kakimaj ta kꞌana usukꞌ ri Tzij Pixabꞌ —xechaꞌ.
50 Ekꞌu ri Nicodemo, ri jun fariseo xopon julaj chaqꞌabꞌ rukꞌ ri Jesús, jewaꞌ xubꞌiꞌij chike:
51 —Kubꞌiꞌij ri Tzij qeꞌoj, na utz taj kaqꞌat tzij puwi junoq, we na kataꞌ ta uchiꞌ nabꞌe y we na ketaꞌmax ta nabꞌe we kꞌo juna mak uꞌanom —xchaꞌ.
52 Xkikꞌul kꞌu uwach ri Nicodemo:
—¿Lal kami aj Galilea rilal? Chajilaj la chi utz Ruchꞌaꞌtem ri Dios y jelaꞌ ketaꞌmaj la we kꞌo juna qꞌalajisanel elinaq lo chikixoꞌl raj Galilea —xechaꞌ.
53 Ekꞌuchiriꞌ, chikijujunal xebꞌek chikocho.

*7:2 Ronoje junabꞌ raj judiꞌabꞌ kakiꞌan wa nimaqꞌij pa kꞌisbꞌal ruqꞌijol ri molonik. Che wa nimaqꞌij, raj Israel kakiyijbꞌaꞌ kirancho ꞌanom rukꞌ uqꞌabꞌ cheꞌ y kejeqiꞌ wuqubꞌ qꞌij chupa. Waꞌ e kuxtabꞌal re ri cuarenta junabꞌ xebꞌin chupa ri luwar katzꞌintzꞌotik echiriꞌ na jinta kocho. Lv. 23:34; Dt. 16:13

*7:21 Jn. 5:1-16

7:22 Kꞌamajaꞌ ne kalax ri Moisés echiriꞌ ri Dios xubꞌiꞌij chike ri tinamit Israel kakikoj ri retalil re circuncisión chike konoje ri raltaq ko alabꞌo pa ri uwajxaq qꞌij kalaxibꞌem. Gn. 17:10-12; Lv. 12:3

*7:38 Zac. 14:8