8
Sɔ̃ɔ teeru Elisee u kurɔ wìn bii u rɑɑ seeyɑ ɡɔrin di mi, sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, i seewo wunɛ kɑ wunɛn yɛnuɡibu i kpikiru su i dɑ mi i ko i kpĩ i n wɑ̃ɑ. Domi Yinni Gusunɔ u koo de ɡɔ̃ɔ bɑkɑru tu du tem mɛ sɔɔ, sere wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru.
Mɑ kurɔ wi, u kuɑ nɡe mɛ Gusunɔn sɔmɔ wi, u ɡeruɑ. Bɑ seewɑ wi kɑ win yɛnuɡii be, bɑ kpikiru dɑ Filisitibɑn temɔ. Miyɑ bɑ sinɑ sere wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru ye. Wɔ̃ɔ nɔɔbɑ yiru yen biruwɑ kurɔ wi, u ɡɔsirɑmɑ win temɔ Isireliɔ. Mɑ u dɑ u sinɑ boko deemɑ u nùn win yɛnu kɑ win ɡbeɑ wesiɑ.
N deemɑ sɑɑ ye sɔɔrɑ sinɑ boko u kɑ Eliseen bɔ̃ɔ Gehɑsi ɡɑri mɔ̀ u nùn bikiɑmɔ sɔm mɑɑmɑɑki ye Elisee u kuɑ. Sɑnɑm mɛ Gehɑsi u sinɑ boko ɡɑri yi sɑɑriɑmmɛ nɡe mɛ Elisee u ɡoru seeyɑ ɡɔrin di, yerɑ kurɔ wìn bii u seeyɑ mi, u kurɑmɑ u nɑ sinɑ bokon mi u kɑ win yɛnu kɑ win ɡbeɑ bikiɑ u nùn wesiɑ. Mɑ Gehɑsi u nɛɛ, yinni, kurɔ wi wee, kɑ win bii wì Elisee u seeyɑ mi.
Yerɑ sinɑ boko u kurɔ wi Eliseen ɡɑri bikiɑ. Mɑ u nùn kpuro sɑɑriɑ. Yen biruwɑ sinɑ boko u win kiruku turo seeyɑ u nɛɛ, u doo u kurɔ win tem mwɑ, u nùn wesiɑ kɑ ye bɑ rɑɑ duurɑn ɑre kpuro sɑɑ mìn di u kɑ wuu yɑrɑ, sere n kɑ ɡirɑri dɔmɑ te.
Elisee kɑ Hɑsɑɛli
Yen biru Elisee u dɑ Dɑmɑsiɔ. N deemɑ Bɛni Hɑdɑdi Sirin sinɑ boko u bɑrɔ tɑ kpɑ̃. Yerɑ bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, Gusunɔn sɔmɔ ɡoo u nɑ u wɑ̃ɑ wuu mini. Yerɑ sinɑ boko wi, u Hɑsɑɛli sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ kɛ̃ru suo ɑ n nɛni, kpɑ ɑ dɑ Gusunɔn sɔmɔ win mi, ɑ nùn sɔ̃ ɑ nɛɛ, u mɑn Gusunɔ bikio nɑ̀ n kon bɛkurɑ nɛn bɑrɑ te nɑ bɑrɔ minin di.
Mɑ Hɑsɑɛli u dɑ Eliseen mi kɑ kɛ̃ɛ ni nu sɑ̃ɑ Dɑmɑsin ɡɑ̃ɑ ɡeenu, u nu yooyoosu weeru sɔbi. Ye u turɑ Eliseen mi, yerɑ u nɛɛ, wunɛn bɔ̃ɔ Sirin sinɑ boko Bɛni Hɑdɑdiwɑ u mɑn ɡɔrimɑ n be nun bikiɑ ù n koo bɛkurɑ win bɑrɑ te u bɑrɔ min di.
10 Mɑ Elisee u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ doo ɑ nùn sɔ̃ mɑ u koo rɑɑ bɛkurɑ, ɑdɑmɑ wee tɛ̃ Yinni Gusunɔ u mɑn sɔ̃ɔsi mɑ u koo ɡbi.
11 Yerɑ Elisee u Hɑsɑɛli mɛɛrɑ tii, mɑ u swĩi wɔri. 12 Hɑsɑɛli wi, u nùn bikiɑ u nɛɛ, mbɑ n kuɑ ɑ kɑ sumɔ, nɛn yinni.
Mɑ Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, nɑ wɑ kɔ̃sɑ ye kɑɑ Isirelibɑ kuɑ. Kɑɑ ben wuu si su ɡbɑ̃rɑ dɑmɡinu mɔ dɔ̃ɔ mɛni, kpɑ ɑ ben ɑluwɑɑsibɑ ɡo kɑ tɑkobi, kpɑ ɑ ben bii piiminu nɑm muku muku, kpɑ ɑ ben ɡuriɡibun nuki bɛsuku.
13 Hɑsɑɛli u nùn wisɑ u nɛɛ, yinni, mɑn diyɑ kon dɑm bɑkɑm mɛnin bweseru wɑ n kɑ ɡɑ̃ɑ bɑkɑ ninin bweseru ko, nɛ wi nɑ ǹ sɑ̃ɑ ɡɑ̃ɑnu.
Mɑ Elisee u nùn wisɑ u nɛɛ, Yinni Gusunɔwɑ u mɑn sɔ̃ɔsi mɑ kɑɑ bɑndu di Siriɔ.
14 Sɑɑ ye sɔɔrɑ u doonɑ Eliseen min di u dɑ u win yinni Bɛni Hɑdɑdi deemɑ. Yerɑ Bɛni Hɑdɑdi u nùn bikiɑ u nɛɛ, mbɑ Elisee u nun sɔ̃ɔwɑ.
Mɑ u nùn wisɑ u nɛɛ, kɑɑ be bɛkurɑ.
15 Ye n kuɑ sisiru, yerɑ Hɑsɑɛli u bekuru kɑsu te tɑ sinum mɔ u wɑsɑ nimɔ mɑ u tu suɑ u kɑ sinɑ bokon wuswɑɑ wukiri. Mɑ u ɡu. Sɑɑ ye sɔɔrɑ Hɑsɑɛli u ɡɔnɑ kɔsire kuɑ.
Yorɑmu
u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko
(I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 21:2-20)
16 Akɑbu Isirelibɑn sinɑ bokon bii Yorɑmun bɑndun wɔ̃ɔ nɔɔbuse sɔɔrɑ, Yosɑfɑti Yudɑbɑn sinɑ bokon bii Yorɑmu u bɑndu di Yudɑɔ. 17 Yosɑfɑtin bii Yorɑmu wi, u mɔwɑ wɔ̃ɔ tɛnɑ kɑ yiru sɑnɑm mɛ u bɑn te di Yerusɑlɛmuɔ. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ nɔɔbɑ itɑ bɑn te sɔɔ. 18 Mɑ u kɔ̃sɑ kuɑ Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ. U Isirelibɑn sinɑmbun yirɑ swĩi, nɡe mɛ Akɑbun bweserɑ kuɑ. Domi Akɑbun biiwɑ u sue kurɔ. 19 Adɑmɑ Yinni Gusunɔ u ǹ kĩ u Yudɑbɑn bweseru kpeerɑsiɑ win bɔ̃ɔ Dɑfidin sɔ̃. Domi u rɑɑ nùn nɔɔ mwɛɛru kuɑ mɑ win bibun bweserɑ tɑ ko n wɑ̃ɑ bɑn te sɔɔ sere kɑ bɑɑdommɑɔ.
20 Yorɑmun wɑɑti ye sɔɔrɑ Edɔmubɑ bɑ Yudɑbɑ seesi. Mɑ bɑ ben tii sunɔ kuɑ. 21 Sɔ̃ɔ teeru yerɑ Yorɑmu u seewɑ u dɑ Sɑiriɔ kɑ win tɑbu kɛkɛ yi dumi ɡɑwe. Ye n kuɑ wɔ̃ku suunu, yerɑ u Edɔmu be wɔri be bɑ nùn tɑrusi mi, kɑ ben tɑbu sinɑmbu kɑ sere be bɑ tɑbu kɛkɛbɑ kpɑre. Adɑmɑ Yudɑbɑ kpuro bɑ duki yɑkikirɑ, bɑ dɑ ben yɛnusɔ. 22 Sɑɑ dɔmɑ ten diyɑ Edɔmubɑ bɑ kɑ tii yinɑ Yudɑbɑn min di sere kɑ ɡisɔn ɡisɔ.
Sɑɑ tiɑ ye sɔɔrɑ Libinɑɡibun tii bɑ mɑɑ Yudɑbɑ seesi.
23 Ye Yorɑmu u kuɑn sukum mu yoruɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. 24 Yen biruwɑ Yorɑmu u kpunɑ u ɡu. Mɑ bɑ nùn sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Dɑfidin wuuɔ. Mɑ win bii Akɑsiɑ u ɡɔnɑ kɔsire kuɑ.
Akɑsiɑ
u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko
(I mɑɑ mɛɛrio Bɑndun Gɑri II, 22:1-6)
25 Yorɑmu, Akɑbun bii, wi u sɑ̃ɑ Isirelibɑn sinɑ boko, win bɑndun wɔ̃ɔ wɔkurɑ yiruse sɔɔrɑ Akɑsiɑ Yorɑmun bii u bɑndu di Yudɑbɑn mi. 26 Akɑsiɑ u mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ yiru sɑɑ yè sɔɔ u bɑn te di. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ tiɑ bɑn te sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. Win mɛron yĩsirɑ Atɑli Isirelibɑn sinɑ boko Omirin bii. 27 Adɑmɑ kɔ̃sɑ u kuɑ Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ nɡe mɛ Akɑbun bweserɑ kuɑ, yèn sɔ̃ u Akɑbun debubu sue kurɔ.
28 Yerɑ wi kɑ Yorɑmu Akɑbun bii bɑ dɑ bɑ Hɑsɑɛli Sirin sinɑ boko tɑbu wɔri Rɑmɔtiɔ Gɑlɑdin temɔ. Mɑ Siriɡii be, bɑ Yorɑmu mɛɛrɑ kuɑ. 29 Sɑɑ ye sɔɔrɑ Yorɑmu u ɡɔsirɑ Yisirɛɛliɔ u kɑ win mɛɛrɑ yen tim ko. Yen biru Akɑsiɑ Yudɑbɑn sinɑ boko u nɑ mi, u kɑ nùn tɔbiri win mɛɛrɑ yen sɔ̃.
Bɑ Yehu ɡum tɑ̃re
u kɑ ko Isirelibɑn sinɑ boko