2
Nɛbukɑnɛsɑɑn bɑndun wɔ̃ɔ yiruse sɔɔ, u dosu ɡɑɡu kuɑ. Dosu ɡe, ɡɑ nùn bɛrum mwɑ sere u kpɑnɑ u dweeyɑ. Yerɑ u dobo doboɡibu sokusiɑ kɑ sɔrobu kɑ bũu sinɑmbu kɑ bwisiɡibu bu kɑ nùn win dosu ɡe sɔ̃. Mɑ tɔn be kpuro bɑ nɑ bɑ mɛnnɑ win wuswɑɑɔ. Mɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑ dosɑwɑ. Gɑ mɑɑ mɑn bɛrum mwɑ. Nɑ kĩwɑ i mɑn sɔ̃ ye nɑ dosɑ.
Mɑ bwisiɡii be, bɑ sinɑ boko sɔ̃ɔwɑ kɑ Arɑmuɡibun bɑrum bɑ nɛɛ, yinni, wunɛn hunde yu dɑkɑɑ dɑ! A sun dosu ɡe sɔ̃ɔwɔ kpɑ su nun ɡu tubusiɑ.
Mɑ sinɑ boko u mɑɑ bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wee ye nɑ ɡɔ̃ru doke n bɛɛ kuɑ. Ì kun mɑn dosu ɡen tii sɔ̃ɔwɑ kɑ ɡen tubusiɑnu sɑnnu, kon de bu bɛɛ bɔtiri bɔtiriwɑ kpɑ bɛɛn yɛnusu su ko bɑnsu. Adɑmɑ ì n mɑn ɡu sɔ̃ɔwɑ kɑ ɡen tubusiɑnu sɑnnu, kon bɛɛ kɛ̃ɛ dɑbinu wɛ̃. Kpɑ i bɛɛrɛ bɑkɑ wɑ. Yen sɔ̃ tɛ̃, i mɑn dosu ɡen tii sɔ̃ɔwɔ kɑ ɡen tubusiɑnu.
Bɑ kpɑm nùn wisɑ bɑ nɛɛ, yinni, ɑ sun wunɛn dosu ɡe sɔ̃ɔwɔ kpɑ su nun ɡu tubusiɑ.
Sinɑ boko u bu wisɑ u nɛɛ, nɑ yɛ̃ sɑ̃ɑ sɑ̃ɑ mɑ i kĩ i ɡɑri ɡɑwɑwɑ. Domi i nuɑ ye nɑ ɡɔ̃ru doke n bɛɛ kuɑ. Mɑ i ǹ mɑn dosu ɡe sɔ̃ɔwɑ, ye nɑ ɡɔ̃ru doke n bɛɛ kuɑ mi, yɑ koo bɛɛ kpuro deemɑ. Domi i sɔɔru kpɑ i kɑ mɑn weesu kɑ ɡɑri suninu nɑɑwɑwɑ kpɑ n kɑ nɛn ɡere kɔsi. Yen sɔ̃, i mɑn dosu ɡen tii sɔ̃ɔwɔ kpɑ n ɡiɑ mɑ i ko i kpĩ i ɡu tubusiɑ.
10 Yerɑ bɑ nùn sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, ɡoo sɑri duniɑ sɔɔ mini wi u koo kpĩ u wunɛn ɡɑri yini wisi bɑɑ be bɑ dɑm mɔ nɡe wunɛ, ben ɡoo sɑri wi u ɡɑri yinin bweseru bikiɑre sɔrobun mi, ǹ kun mɛ dobo doboɡibun mi, ǹ kun mɛ Bɑbilonin bwisiɡibun mi. 11 Ye wunɛ sinɑ boko ɑ bikiɑ mini, ɡoo sɑri wi u koo kpĩ u nun ye tubusiɑ sere bũnu bɑɑsi yɑ! Wee nu ku rɑ n mɑɑ wɑ̃ɑ tɔmbun suunu sɔɔ.
12 Ye sinɑ boko u ben ɡɑri yi nuɑ, yerɑ u mɔru bɛsirɑ. Mɑ u woodɑ wɛ̃ bu Bɑbilonin bwisiɡibu kpuro ɡo. 13 Mɑ bɑ sinɑ bokon ɡɑri yi kpɑrɑ mɑ bɑ koo Bɑbilonin bwisiɡii be ɡo. Mɑ bɑ Dɑniɛli kɑ win kpɑɑsibu kɑsu bu ɡo.
Gusunɔ
u Dɑniɛli dosu ɡe sɔ̃ɔwɑ
14 Sɑnɑm mɛ Ariɔku sinɑ bokon kirukubɑn ɡuro ɡuro u yɑrɑ u kɑ Bɑbilonin bwisiɡii be ɡo, Dɑniɛli u kɑ nùn ɡɑri kuɑ kɑ bwisi kɑ lɑɑkɑri. 15 U nɛɛ, ɑmɔnɑ sinɑ bokon woodɑ yeni yɑ kɑ dɑm mɔ mɛ. Yerɑ Ariɔku u nùn ɡɑri yin ɑsɑnsi tubusiɑ. 16 Mɑ Dɑniɛli u dɑ sinɑ bokon mi u nùn kɑnɑ u nùn deri sɑɑ fiiko, kpɑ u wɑ u nùn dosu ɡe tubusiɑ.
17 Mɑ Dɑniɛli u wurɑ dirɔ u win kpɑɑsibu Hɑnɑniɑ kɑ Misɛli kɑ Asɑriɑ ɡɑri yi sɔ̃ɔwɑ. 18 Mɑ u bu yiire bu Wɔrukoo kɑnɑ u ben wɔnwɔndu wɑ kpɑ u bu dosu ɡe sɔ̃ kpɑ bu ku rɑɑ bu ɡo kɑ bwisiɡii be sɑnnu.
19 Yen biruwɑ Gusunɔ u Dɑniɛli dosu ɡe sɔ̃ɔwɑ wɔ̃kuru, kɑ̃siru sɔɔ. Mɑ Dɑniɛli u nùn siɑrɑ. U nɛɛ,
20 Yinni Gusunɔ,
wunɑ ko nɑ n siɑrɑmɔ kɑ bɑɑdommɑɔ.
Wunɑ ɑ bwisi kɑ dɑm mɔ.
21 Wunɑ ɑ rɑ sɑɑbɑ ɡɔsie.
Wunɑ ɑ rɑ sinɑmbu bɑndu wɛ̃.
Wunɑ ɑ rɑ mɑɑ bu bɑndu yɑre.
Wunɑ ɑ rɑ lɑɑkɑriɡibu lɑɑkɑri wɛ̃,
kpɑ ɑ bwisiɡibu yɛ̃ru kɛ̃.
22 Wunɑ ɑ rɑ tɔnu sɔ̃ɔsi ye yɑ beruɑ,
ye u ǹ kpɛ̃ u kɑ tii tubu.
A yɛ̃ ye yɑ wɑ̃ɑ wɔ̃kuru sɔɔ.
Domi yɑm bururɑm mu rɑ n wɑ̃ɑwɑ wunɛn mi.
23 Gusunɔ nɛn bɑɑbɑbɑn Yinni, nɑ nun siɑrɑmɔ.
Nɑ tɑkɑru mɔ̀ bwisi kɑ dɑm mɛ ɑ mɑn kɑ̃n sɔ̃.
Domi ɑ mɑn sɔ̃ɔsi ye sɑ nun bikiɑ.
A sun sinɑ bokon dosu ɡe sɔ̃ɔwɑ.
24 Yen biru, Dɑniɛli u dɑ Ariɔkun mi, wi sinɑ boko u woodɑ wɛ̃ u kɑ Bɑbilonin bwisiɡibu ɡo. Mɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑ ku tɔn be ɡo. A de ɑ kɑ mɑn dɑ sinɑ bokon mi. Kpɑ n nùn win dosu ɡe tubusiɑ.
25 Mɑ Ariɔku u kɑ Dɑniɛli dɑ fuuku sinɑ bokon mi. Ye bɑ turɑ mi, yerɑ u sinɑ boko sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wee nɑ durɔ ɡoo wɑ Yudɑ be bɑ mwɛɛrimɑ sɔɔ, wi u koo nun wunɛn dosu ɡe tubusiɑ.
Dɑniɛli u sinɑ boko dosu ɡe
sɔ̃ɔwɑ kɑ ɡen tubusiɑnu
26 Mɑ sinɑ boko u Dɑniɛli wi bɑ mɑɑ yĩsiru kɑ̃ Bɛlitɑsɑɑ bikiɑ u nɛɛ, kɑɑ kpĩ ɑ mɑn nɛn dosu ɡen tii sɔ̃ kɑ ɡen tubusiɑnu?
27 Dɑniɛli u sinɑ boko sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, bwisiɡibu kɑ sɔrobu kɑ dobo doboɡibu kɑ bũu sinɑmbu bɑ ǹ kpɛ̃ bu nun ɑsiri ye ɑ bikiɑ mini sɔ̃. 28 Adɑmɑ Yinni ɡoo wɑ̃ɑ wɔllɔ wi u rɑ tɔnu ɑsiri sɔ̃ɔsi, wiyɑ Gusunɔ. U mɑɑ nun sɔ̃ɔsi ye n koo koorɑ. Sɑnɑm mɛ ɑ kpĩ, ye ɑ dosɑ kɑ ye ɑ wɑ kɑ̃siru sɔɔ wee. 29 Siɑn bwisikunɑ ɑ mɔ̀. Yerɑ wi u rɑ tɔnu ɑsiri sɔ̃ɔsi u nun sɔ̃ɔsi ye n koo koorɑ. 30 Adɑmɑ bɑ ǹ mɑn ɑsiri ye sɔ̃ɔsi yèn sɔ̃ nɑ tɔn be bɑ tie bwisi kere. Bɑ mɑn ye sɔ̃ɔsiwɑ kpɑ n kɑ nun tubusiɑ kpɑ ɑ n kɑ yɛ̃ ye ɑ bwisikɑ wunɛn ɡɔ̃ruɔ.
31 Sinɑ boko, ye ɑ wɑ wee. Bwɑ̃ɑroku bɔkɔ ɡɑɡɑ ɡɑ yɔ̃ wunɛn wuswɑɑɔ. Bwɑ̃ɑroku ɡe, ɡɑ ɡunu, ɡɑ bɑllimɔ ɡem ɡem. Mɑ ɡɑ nɑnum mɔ n kpɑ̃. 32 Gen wiru tɑ sɑ̃ɑwɑ wurɑ ɡeɑn tii tii. Gen tororu kɑ ɡen ɡɑ̃senu mɑɑ sɑ̃ɑ sii ɡeesu. Gen nukuru kɑ ɡen tɑɑnu mɑɑ sɑ̃ɑ sii ɡɑndu. 33 Gen kɔ̃ri yi mɑɑ sɑ̃ɑ sii wɔ̃kusu. Mɑ ɡen nɑɑsu sɑ̃ɑ sii wɔ̃ku si bɑ kɑ sɔndu mɛnnɑ. 34 Sɑnɑm mɛ ɑ ɡu mɛɛrɑ, yerɑ kperu ɡɑru tɑ mɛndɑmɑ ɡuurun di te ɡoo kun kɑrɑmɛ. Tɑ nɑ tɑ ɡen nɑɑsu so tɑ kɔsukɑ muku muku. 35 Mɑ sii wɔ̃ku si, kɑ sɔn te, kɑ sii ɡɑn te, kɑ sii ɡee si, kɑ wurɑ ye, ye kpuro yɑ sunkurɑ muku muku. Mɑ yɑ kuɑ nɡe doo diri yi bɑ sɑrɑ sɔ̃ɔ sɑ̃rerun sɑɑ. Mɑ yi kɑ woo doonɑ. Bɑɑ yin yirɑ ɑ ǹ mɑɑ kpɛ̃ ɑ wɑ. Adɑmɑ kpee te tɑ bwɑ̃ɑroku ɡe so mi, tɑ ɡɔsirɑwɑ ɡuu bɑkɑru. Mɑ tɑ hɑnduniɑn tem kpuro wukiri.
36 Dosu ɡeyɑ mi. Tɛ̃, ɡen tubusiɑnu wee. 37-38 Wunɛ sinɑ boko, wunɑ ɑ sɑ̃ɑ sinɑmbun sunɔ. Wunɑ ɑ sɑ̃ɑ nɡe wii wurɑɡii te. Wɔrukoowɑ u nun bɑndu kɑ dɑm kɑ yiiko kɑ bɛɛrɛ wɛ̃. Mɑ u nun tɔmbu kɑ ɡbeeku yɛɛ kɑ ɡunɔsu nɔmɑ bɛriɑ ɑ n kɑ sɑ̃ɑ ye kpuron yinni. 39 Wunɛn biru, bɑndu ɡɑru tɑ koo se te tɑ ǹ wunɛɡiru dɑm turɑ. Yen biru, bɑndu itɑseru ɡɑrɑ koo mɑɑ se kpɑ tɑ n dɑm mɔ hɑnduniɑ kpuro sɔɔ. Terɑ tɑ sɑ̃ɑ nɡe sii ɡɑndu. 40 Mɑ bɑndu nnɛseru ɡɑrɑ koo mɑɑ se, kpɑ tɑ n dɑm mɔ nɡe sii wɔ̃kusu si su rɑ ɡɑ̃ɑnu kpuro kɔsuku. Nɡe mɛyɑ bɑn te, tɑ ko n dɑm mɔ tu kɑ bɑnnu kpuro kɔsuku. 41 Mɛyɑ ɑ mɑɑ wɑ mɑ bwɑ̃ɑroku ɡen nɑɑsu kɑ ɡen niki binu sɑ̃ɑwɑ sii wɔ̃kusu si bɑ mɛnnɑ kɑ sɔndu. Yen tubusiɑnɑ bɑn te, tɑ ko n bɔnu sɑ̃ɑwɑ yiru. Kɑ mɛ, bɔnu tiɑ yɑ ko n dɑm mɔ nɡe sii wɔ̃ku si. 42 Kpɑ bɔnu tiɑ yu dɑm biɑ nɡe nɑɑ niki bii ni nu sɑ̃ɑ sii wɔ̃ku si bɑ kɑ sɔndu mɛnnɑ. 43 Sii wɔ̃kusu kɑ sɔn te ɑ wɑ yɑ mɛnnɛ mi sɑnnu, yɑ mɑɑ sɔ̃ɔsimɔ mɑ bɑn ten wiruɡibu bɑ ko n kɑsu ben bibu bu suɑnɑ kpɑ bwesenu nu kɑ ko tiɑ. Adɑmɑ yɑ ǹ koorɔ nɡe mɛ yɑ ǹ koorɔ sisu kɑ sɔndu bu ko tiɑ.
44-45 Kpee te ɑ wɑ tɑ mɛndɑmɑ kɑ tii mi, mɑ tɑ sii wɔ̃ku si, kɑ sii ɡɑn te, kɑ sɔn te, kɑ sii ɡee si, kɑ wurɑ ye kpuro kɔsukɑ muku muku mi, ten tubusiɑnɑ, bɑn ten sinɑmbun wɑɑti sɔɔ, Wɔrukoo u koo bɑndu ɡɑru swĩi. Goo sɑri wi u koo bɑn te fukɑ. Bweseru ɡɑru mɑɑ sɑri te tɑ koo tu yoru diisiɑ. Bɑn te, tɑ koo bɑn ni nu tie kpeerɑsiɑ kpɑ te tɔnɑ tɑ n wɑ̃ɑ sere kɑ bɑɑdommɑɔ. Gusunɔ Dɑm kpuroɡii wiyɑ u nun sɔ̃ɔsi ye n koo koorɑ. Ye ɑ wɑ wunɛn dosu ɡe sɔɔ kpuro, yɑ weewɑ win min di. Yen tubusiɑnu mɑɑ sɑ̃ɑwɑ nɡe mɛ nɑ nun sɔ̃ɔwɑ.
46 Yerɑ sinɑ boko Nɛbukɑnɛsɑɑ u yiirɑ u wiru tem ɡirɑri Dɑniɛlin wuswɑɑɔ. Mɑ u derɑ bɑ yɑ̃kuru kuɑ kɑ turɑre bu kɑ Dɑniɛli siɑrɑ. 47 Sinɑ boko u Dɑniɛli sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, kɑ ɡeemɑ bɛɛn Yinni wini u bũnu kpuro kere, u mɑɑ sɑ̃ɑwɑ sinɑmbun Yinni. Wiyɑ u rɑ tɔnu ɡɑri ɑsiriɡii sɔ̃. Domi u derɑ ɑ kpĩɑ ɑ ɡɑri ɑsiriɡii yini ɡeruɑ.
48 Yerɑ sinɑ boko u Dɑniɛli kuɑ tɔn boko win bɑndu sɔɔ. Mɑ u nùn kɛ̃ɛ bɑkɑ dɑbinu kɑ̃. Yen biru, u nùn kuɑ Bɑbilonin berɑn wiruɡii kɑ mɑɑ yen bwisiɡibun tɔnwero. 49 Mɑ Dɑniɛli u sinɑ boko kɑnɑ u Sɑdɑki kɑ Mɛsɑki kɑ Abɛnɛɡo Bɑbilonin berɑ ye nɔmu bɛriɑ. Mɑ win tii u kuɑ sinɑ bokon bwisi kɛ̃ɔ.
Nɛbukɑnɛsɑɑ u woodɑ wɛ̃
bu win bwɑ̃ɑroku wurɑɡuu sɑ̃