18
Sɑɑ ye sɔɔ, Yetoro Mɑdiɑnibɑn yɑ̃ku kowo, wi u sɑ̃ɑ Mɔwisin dokiri, u nuɑ kpuro ye Yinni Gusunɔ u Mɔwisi kɑ win tɔmbu Isirelibɑ kuɑ sɑnɑm mɛ u bu yɑrɑmɑ Eɡibitin di. 2-3 Mɑ u seewɑ u dɑ Mɔwisin mi kɑ Mɔwisin kurɔ Seforɑ kɑ win bibu yiru be u rɑɑ deri wi, Yetoron mi. N deemɑ, ye Mɔwisi u bii be mɑrɑ, u turo yĩsiru kɑ̃ Gɛɛsɔmu yèn sɔ̃ u wɑ̃ɑ tem tukumɔ u kɑ nùn mɑrɑ. Mɑ u yiruse yĩsiru kɑ̃ Ɛliesɛɛ yèn sɔ̃ Gusunɔ win bɑɑbɑn Yinniwɑ u nùn somi u nùn wɔrɑ Eɡibiti sunɔn nɔmun di.
Mɑ Yetoro kɑ Mɔwisin kurɔ kɑ win bii be, bɑ turɑ mi Isirelibɑ bɑ ben sɑnsɑni ɡire ɡuu te bɑ mɔ̀ Sinɑiɔ. Sɑɑ yerɑ Yetoro u Mɔwisi ɡɔriɑ u nɛɛ, bu nùn sɔ̃ wee, u kɑ nùn win kurɔ nɑɑwɑ kɑ win bibu yiru ye. Ye Mɔwisi u nuɑ mɛ, yerɑ u yɑrɑ u win dokiri sennɔ dɑ. Ye u turɑ mi, mɑ u yiirɑ win wuswɑɑɔ. Yen biru u seewɑ bɑ bɔkɑsinɑ bɑ tɔbirinɑ. Mɑ Mɔwisi u kɑ nùn dɑ win dii bekuruɡirɔ. Mɑ u win dokiri wi sɑɑriɑ kpuro ye Yinni Gusunɔ u Eɡibitiɡibu kɑ ben sunɔ kuɑ be Isirelibɑn sɔ̃, kɑ sere nɔni swɑ̃ɑ te bɑ wɑ swɑɑ sɔɔ, kɑ nɡe mɛ Yinni Gusunɔ u bu yɑrɑ te sɔɔn di. Durom mɛ Yinni Gusunɔ u Isirelibɑ kuɑ mi, sɑnɑm mɛ u bu yɑrɑ Eɡibitiɡibun nɔmɑn di, yɑ Yetoro dore. 10 Yerɑ u nɛɛ, nɑ Yinni Gusunɔ siɑrɑ wi u bɛɛ wɔrɑ sɑɑ Eɡibiti sunɔ kɑ win tɔmbun yorun di. 11 Tɛ̃ nɑ ɡiɑ mɑ wiyɑ u bũnu kpuro kere. Domi u derɑ Eɡibitiɡibun nuku kɔ̃surɑ wɔri ben tii sɔɔ.
12 Mɑ u Gusunɔ yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruɡiru kuɑ kɑ yɑ̃kunu ɡɑnu. Yerɑ Aroni kɑ Isirelibɑn ɡuro ɡurobu bɑ nɑ bɑ di kɑ Mɔwisin dokiri wi sɑnnu bɑ kɑ Gusunɔ sɑ̃wɑ.
Yetoro u Mɔwisi bwisi kɑ̃
13 Yen sisiru bururu yerɑ Mɔwisi u sinɑ u kɑ Isirelibɑ siriɑ, mɑ tɔn be, bɑ yɔ̃ win wuswɑɑɔ sɑɑ bururun di sere kɑ yokɑɔ. 14 Ye Yetoro u wɑ mɛ, yerɑ u Mɔwisi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, mbɑ ɑ tɔn be kuɑmmɛ mɛ. Mbɑn sɔ̃nɑ ɑ sɔ̃ wunɛ turo ɑ bu siriɑmmɛ sɑɑ bururun di sere kɑ yokɑɔ.
15 Mɑ Mɔwisi u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, tɔn be, bɑ nɑɑmɔwɑ nɛn mi, n kɑ bu Gusunɔ bikiɑ ye u kĩ bu ko. 16 Bɑ̀ n mɑɑ ɡɑri ɡɛɛ mɔ ben tii tiinɛ sɔɔ kpɑ n bu siriɑ n bu sɔ̃ɔsi ye Yinni Gusunɔ u kĩ.
17 Yerɑ win dokiri wi, u nɛɛ, ye ɑ mɔ̀ mi, yɑ ǹ wɑ̃. 18 Kɑɑ rɑ tii mɛɛrɑ kowɑ mi, kɑ sere mɑɑ tɔn be bɑ nun sikerenɛ mini. Domi sɔmbu te, tɑ kpɑ̃. A ǹ kpɛ̃ ɑ tu ko wunɛ turo. 19 Tɛ̃ ɑ nɛn ɡɑri nɔɔwɔ, kpɑ Gusunɔ u nun somi. Bwisi yi kon nun kɛ̃ wee. A koowo tɔn ben wiruɡii Gusunɔn wuswɑɑɔ, kpɑ ɑ n dɑ kɑ ben ɡɑri de win mi. 20 Kpɑ ɑ bu Gusunɔn woodɑbɑ tubusiɑ kɑ swɑɑ ye bɑ koo swĩi, kɑ sɔmɑ ye bɑ koo ko. 21 Kpɑ ɑ ɡɑbu ɡɔsi be sɔɔ, be bɑ koo kpĩ bu bu kpɑrɑ kpɑ yɛ̃robɑ n sɑ̃ɑ be bɑ Gusunɔ nɑsie, bɑ ɡem swĩi, bɑ ku rɑ nɔm birɑn kɛ̃nu mwɛ. Kpɑ ɑ ben ɡɑbu ko tɔmbu nɔrɔbun (1.000) wiruɡibu, ɡɑbu mɑɑ wunɔbun (100) wiruɡibu, ɡɑbu weerɑɑkurun wiruɡibu, ɡɑbu mɑɑ wɔkurun wiruɡibu. 22 Beyɑ bɑ ko n dɑ tɔn be sirie bɑɑdommɑ kpɑ bɑ n dɑ kɑ ɡɑri yi yi sɛ̃ nɛ wunɛn mi. A de bu nun wunɛn sɔmunu kɑwɑ, kpɑ bu kɑ nun sɔbe. 23 À n kuɑ mɛ, mɑ Gusunɔ u nun kpɑre swɑɑ ye sɔɔ, kɑɑ kurɑ, kpɑ tɔn be, bu mɑɑ turi mi bɑ dɔɔ kɑ bɔri yɛndu.
24 Mɔwisi u win dokirin ɡere wurɑ u kuɑ kpuro nɡe mɛ u nùn sɔ̃ɔwɑ. 25 U tɔn be ɡɔsɑ Isirelibɑ sɔɔ be bɑ koo sɔmbu te kpĩ. Mɑ u ben ɡɑbu kuɑ tɔmbu nɔrɔbun (1.000) wiruɡibu, ɡɑbu mɑɑ wunɔbun (100) wiruɡibu, ɡɑbu weerɑɑkurun wiruɡibu, ɡɑbu mɑɑ wɔkurun wiruɡibu. 26 Berɑ bɑ rɑ ɡɑri yi yi ǹ sɛ̃ siri. Yi yi sɛ̃ kpɑ bu kɑ Mɔwisi dɑɑwɑ.
27 Yen biru win dokiri u nùn nɔɔ kɑnɑ mɑ u doonɑ u dɑ win temɔ.
GUSUNƆ U KA ISIRELIBA ARUKAWANI BƆKUA
Isirelibɑ bɑ wɑ̃ɑ Sinɑin ɡuurun nuurɔ