ABO TINÖRÖN KÖBO APOSOL
Luk ixo araun tua paraa a pii re Jisas kö Atöngösen Deek ke Luk (pere Luk 1:1) ma ixo öxawam ina pii ma ina ginigeet na nang i etöngösen ulamunon a nuan möxö atöngösen deek ulamun e Krais. Luk ixo isik ina nine ginigeet kirip pe Tiopilas (pere a öxöno tinenge xö Luk). Abo Tinörön köbo Aposol i ömaras ire ulamun a urulo möxö lotu ma bara a lotu irabo wan esexere bule, meringan Jerusalem uri Samaria ma xö boxönö xirip möxö öxöno lagunon (Aposol 1:8). Ina na a unine ina ginigeet. I töngösen ire bara a lotu ixo wanot bule melamu xö tinaru kaa re Jisas. Xö urulo, abo Judeia toxo nunu, io, ma Töxödös ne Tanono ixo wan su lömö re idi (2:1-41). Ma lamun a atöngösen deek i kobo rua gene idi abo Judeia xalik mon. Kaim. A Töxödös ne Tanono ixo wan su bölök ke idi abo Samaria nang toxo nunu re Krais sua osen bara God irabo öro idi (8:14-17; 8:25). Ma a Tanono ixo wan su bölök ke idi nang kaim bara abo Judeia rua osen bara a nangadi möxö öxöno lagunon kirip tabo eöt tua xikip ina ineöro nang bara idi tabo nunu re Krais (10:1-11:18). I töngösen bölök ire ulamun a to ma tinörön te Pol nang ixo etöngösen ma atöngösen deek kö idi nang kaim bara Judeia, möxösa, abo Judeia toxo mölök kalik a atöngösen deek. Io nang, i eöt te ire bara tabo maras kere dauleng ne laa xö inabo lotu nang e Pol ixo tile inabo ginigeet urungan te idi. Me Luk ixo geet ina pii nang e Pol ixo kis kö gunon ne aömokorot to Rom kö nine awat. Pol ixo lörörö im bara irabo tuu xö warkurai ma i wawara bara e Luk ixo mamaa rua osen bere Pol i koxobo pet te önga sasaban. Abo tiip toxo ot pösöt e Pol, möxösa, abo Judeia toxo mölök kalik e Pol, ma kaim bara re önga tene pet warkurai mee Rom ixo pere lo re önga sasaban te Pol.
1
Jisas ixo wan uruso xö watmaep
Tiopilas, kölöme xö sisila ne buk e xo geet, e xo geet lamun abo lalaa nang e Jisas ixo urulo xö tinörön ma a ausu re ine, ot kö axana bung nang e God ixo kip lo ine uruso xö watmaep. Melamu ixo kip lo e Jisas uruso lömö, Jisas ixo isik a tinenge möxö lölös möxö Töxödös ne Tanono urungan köbo aposol nang ine ixo pere kos lo. Melamu xö kinadik ma tiip pe ine, ixo osen ine xinabo duöng ma ixo isik a oleleng ne auxileng kua werwerexulen bara turunon saxit ine ixo to sik. Xö nit ne sangaun ne bung, e Jisas ixo orot pösöt idi ma ixo rerenge re idi lamun a kingdom kö God. Jisas ixo isik a tinenge lölös se idi nang idi toxo ot arixe: “Gan a nuan lie e Jerusalem, lamun mum morobo kis xiset lo a arabaa nang e Tata ixo kubus, nang e mum moxo ölangen bara e xo wöwörö lamun. Jon ixo baptais ma ari, lamun köbo bung na uruso mon mum morobo kip baptais arixe ma Töxödös ne Tanono.”
Io, nang abo aposol toxo ot etok arixe me Jisas ma toxo ose ine, “Orong, xina bung na örobo isik a kingdom kö God baling köbo Israel?”
Jisas ixo tengen tö idi, “I kobo laa re mum pa ösöxö a bung mabo axana bung nang e Tata ixoro bulus kö lölös se ine iat. Lamun morobo ilo a lölös kö bung nang a Töxödös ne Tanono irabo ot te mum, me mum morobo tengen a turunon tö e ruso Jerusalem, ma kölöme xirip Judeia me Samaria ma xö öxöwam möxö öxöno lagunon.”
Malamu xö tinenge nang ixo tengen, ine ixo wan kaa ma a kubu ixo kait pi lo ine xö wawara re idi.
10 Idi toxo werwere dik e Jisas ixo önan kaa uruso lömö, ma saxit mon, a nine tödi idu toxo sige sik ana man pidien, toxo tuu sik kö lawana idi. 11 Me idu toxo tengen, “Duöng meriso Galili, ruasa mum mo ruruu ringan ma mo wawara uruso lömö xö watmaep? Ina Jisas nang God i kip lo uruso lömö xö watmaep, ine mon nang irabo wan su baling kina ngas iat nang mum mo pere ine i wan kaa bie uruso xö watmaep.”
Matias ixo kip kulas a xönö re Judas
12 Io, idi toxo wan lie a maii tobo tengen me Olip, ma toxo wan uruso Jerusalem. Ma Jerusalem i öt ma önga kilomita xalik a Maii Olip. 13 Nang idi toxo ot, idi toxo wan kaa xö xönö ruso lömö xö gunon nang idi tobo xisixis könan. Nangadi nang toxo ot e Pita, Jon, Jems me Endru, Pilip me Tomas, Batolomiu me Matiu, Jems a barok ke Alpius me Saimon a Silot me Judas a barok ke Jems. 14 Idi xirip tobo orot etok ma toxobo seseseng sösöxö arixe mabo une, me Maria a nago re Jisas mabo tönö re ine.
15 Xina bung niang Pita ixo tuu kaluluonin abo tene nunu. A marakörö toxo öt ma a mar ma nine sangaun arixe. 16 Me Pita ixo tengen, “Abo töke, a tinenge re God toxo geet i eörin nang a Töxödös ne Tanono ixo tengen mesila saxit kö ngusuno Dewit lamun e Judas, nang ixo rörön xarnang a sisila, nang ixo sila re nangadi nang toxo tödik lo e Jisas. 17 Ine a öng mere ire me ine ixo tön sik a subana tinörön kölöme xönan.”
18 (Arixe ma xinixun nang ixo kip lo möxö magingin saban te ine, Judas ixo kun a xönö pu, ma ringan könan ixo subu sila ma öxöno, ma aine ixo tawalang, ma balana ixo tamaluok su. 19 Ma nangadi xirip niso Jerusalem toxo ölengen lo, ma xö tinenge re idi, idi toxo tengen ina xönö pu nang ma ese ‘Akeldama,’ a unine bara a ‘Öxöno Pu möxö Dee.’)
20 Me Pita ixo tengen öbaling bira, “Na ixo ot, möxö toxoro geet ösu xö Buk ne Sinö bira,
‘E mamaa bara a gunon te ine irabo mene,
ma kaim pe öng irabo kis könan.’
Ma ixo tengen baling bira,
‘Re öng kabise irabo kip lo a ngasiene xina tinörön ne tene sisila.’
21-22 Io, tabo mana pere kos lo re öng mere idi ewe nang toxoro kis arixe me ire xöbo bungbung kirip nang e Jisas, a Orong, ixo önan eli kaluluonin ire, ma urulo xö baptais se Jon urungan kö bung nang God ixo kip lo e Jisas uruso lömö xalik ire. Io, öng mere idi irabo mana arixe me ire ra tinenge maras lamun a tinaru baling ke Jisas nang a lak turunon.”
23 Io, idi toxo maraxa ra pere kos a nine tödi, Josep nang tobo rengrengen ine me Barsabas (esene bölök e Jastus), me Matias. 24-25 Idi toxo seseseng, “Orong, u ösöxö sik a dinödöm kö nangadi xirip. Orong, e seng nöngön örö osen e mem me nangang sa re idu nang uru pere kos lo rua xuxulas e Judas kina tinörön möxöbo aposol. Judas ixo wan lie ina tinörön ma ixo baling lamun kö xönö nang a kinis se ine iat.” 26 Io, idi toxo tewe a nine wat tua pere kos lo ewenene re Josep me Matias irabo kip kulas ina tinörön te Judas, ma wat ixo subu ma ixo osen bere Matias. Io, toxo kos ölaxa ine xö önga sangaun ma öng ne aposol.