7
Jesus, iukonodo warâ
Arâ adâkely ewanikeimbyryem, Galiléia eynynâ Jesus adakobâdyly. Judéia eynynâ nadakobâbyra awyly, tonlo pymâ domodo mawânkâ tyândyse. Âty Âtâ Wakurigueto etyguedo iwaguepa ani, kydamudo âji âdy peba ato einkâ adakobâdaymo, âtâ wakurigueto oday kulâ xykyhomobyry enanâgueho. Aituo Jesus iukonodo eyam aguelymo:
— Tarâpa ikâ. Judeiaram idâ, xidadâ Jerusalémram, Judeiadâ matay ampyguenibyry modo amânhekyly nhetomoem. Mâkâ kurâ tâdutuodyze donro, adienkyly noentaymba, kurâ domodoram tâzehohoem. Aunlolâ inanry adyesenry kehoem amânhedyly; kurâ domodo enanaym pylâ aiekâ — kelymo.
Âwankuem tiendylymogue kulâ, arâ aguelymo. Iukonodo lelâlâ wâne, Jesus Messiaslâ awyly neinwâmpyramo olâ.
Jesus aguely:
— Âtyam udâho oday inkâba awârâ. Âmaemo olâ âdalâ mydâlymo. Yeinwântânry modo âizemo lelâ, urâ olâ yizepamo. Anhekylymo inakai wâgâ auguelygue, yizepa awylymo. Âmaemolâ âtyam idâwâtaungâ. “Idâ” mygueduomo kulâ inkâba ise âtyam udâly; Pabai ugonotuo ise udâly — kely.
Arâ adâkebygueduo, Galileiadâlâ wao Jesus iweâpa kuba olâ târâ awyly.
Jesus âtâ wakurigueto etyryam idâhobyry
10 Âtyam tukonodo idâpygueduo, Jesus idâwâm lâpylâ. Tutuzebalâ idâly, kurâdo nutubalâ. 11 Judeu domodo iwymâry âtydâ nhuinlymo. Tonlo modo nhapâiguelymo:
— Âdykâ Jesus? — kelymo.
12 Toenzepa iwâgâ aguewâni modo. Aguelymo:
— Koendonro lelâlâ mâkâ — keim.
Tâlâ,
— Koendonro mâkeba mâkâ, konokuni kulâ — kewâni modo warâ.
13 Tutuzenryenlâ Jesus wâgâ aguelymo, pymâdo indadyseba tawylymogue. Jesus wâgâ adâkeduo, tânagazedyly tyntadylymogue.
14 Âty quatro iguandyly sakadybyem awyly ume, Jesus idâly Deus etyam. Târâ taseray âtâdyguyby modo nhenomedâdyly. 15 Pymâdo Jesus aguely tindatuo âsewânilymo; warâ aguelymo:
— Kydâsenomedâdobyry ara nâsenomedâdaymba awâkâ, toenzepa olâ enomegu! Âdaraka awâkâ enomegu? — kelymo.
16 Aituo Jesus in-hoguly:
— Unârygue kulâ inkâba xirâ kâenomedâdylymo. Deus ugononibyry, “Aguekâ” kehobyrylâ, augueho. 17 Pabai ize ato aieni modo xutuzemo Deus “Aguekâ” kehobyry augueho awyly; yangahu oday unâry kulâ mâkeba augueho awyly. 18 Tunâry tyangahu odano kulâ tagonroam egatuim tonomery wâgâ koendâ adâkehon-hoem kulâ aguely. Aunlo mâkeba olâ urâ. Unâ egatuim konokuni keba watay, tunâry kulâ mâkeba agueho, tugononibyry aguehobyrylâ. Tugononibyry mâkâ ehoguedyze ato, mâkâ mâkeba. Unâ egatuin-em Deus ingonotyby urâ. 19 Moisés myakâwândy Deus aguiendyse ato kâzewenry iweninri. Âmaemo olâ kâzewenry agueho mâinwâmpyramo. Yâze myguelymo, âdawipyralâ — kely.
20 Kurâ domodo aguely:
— Tuândy kulâ âmâ! Diabu agonro keanra âmâ, arâ amyguehoem! Ânguy âze kewâpyra — kelymo:
21 — Iweâ kulâ keankâ adyesenry agânhedyly. Tâwâneim kua kânhedyly. Tâzekobyzegueho oday agânhedyly awylygue mâseguâdâdâmo, yagâ âewiâpadâmo-ro warâ. 22 Deus aguiendyse ato kâzewenryem saguhoenlâ Moisés iweniwâm. Warâ tâzezewenry wâgâ iwenibyem awyly: “Iamudo iwelo egaseyby tokalâ semana ipygueduo ilery ety iopiry satâwâdaungâ, Judeu tawyly nhenehon-hoem” kely. Moisés agâ inkâba kâzewenry tâjilery ety iopiry satâly adaguly, kydamudo agâlâ. Iamudo tokalâ semana ipygueduo, kâzewenry agueho arâ ilery ety iopiry mantâlymo, tâzekobyzegueho umelâ. 23 Iamudo ilery iopiry ety tâzekobyzegueho odaylâ kehoem tatâze âmaemo watay, nhewentâdaundâ, tâzekobyzegueho odaylâ tâwâneim kua kânhedylygue. 24 Inakanhe aini mâentuomo, inepa kâzewentâdaundâ. Âkealâ, âkealâba warâ awyly koendâ mâuntuduomo lelâ ewentâdaungâ — kely.
“Messiaslâka awâkâ Jesus?” kurâdo kehobyry
25 Aituo târâ Jerusalémdâ aguelymo:
— Kywymârydo tyândyse atolâ awâkâ uguondo. 26 Etaungâ! Notoendaymba awâkâ. Tarâlâ idânârâam aguely. Ânguy etadâze kewâpyra. Kywymârydo nutumo keanra Deus Ingonotyby Messiaslâ awâkâ awyly. 27 Kurâem olâ awâkâ Messias keba. Tutuzema kurâ awâkâ âdykonlo awyly. Messias âewyly watay, MOK alelâ ise âepanâguely. Ânguy âdykonlo mâkâ awyly nutuwâbyra ise — kelymo.
28 Deus ety idaseray tienomedâday, kaynâ kehoem Jesus aguely:
— Koendâ kehoem utudâ, âdykonlo wawyly tutuze warâ wâne âmaemo, inanajimo. Iozepa olâ arâ âunâgumo. Unâry wâgâ kulâ inkâba xirâ onro anaxi kâewyly; igonotybyem tarâ wawyly. Kewâdyly kulâ nitaymba mâkâ ugononibyry; tâinwânseim lelâlâ mâkâ agueho. Mâuntuba olâ âmaemo. 29 Urâ olâ tutuze ingonotybyenlâ mawânrâ kâewyly — kely.
30 Aguely tindatuo, sawâse kelymo. Ânguy olâ tâmary nhonwa niepyra, sawâto odayba awylygue. 31 Tonlo modo ewy agui Jesus tâinwânsemo myakâwâm. Aguelymo:
— Messias âewyly-ro watay, adyesenry kehoem ise anhekyly, tâkezemo inanry. Awâkâ anhekyly takaze ânguy anientaymba. Arâ atayma Messiaslâ awâkâ-ro — kelymo.
Fariseu domodo guarda ingonotomobyry, Jesus nhawâtoem
32 Fariseu domodo, “Messiaslâ awâkâ Jesus” kely indadylymo. Aguely izepamo. Aituo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo agâ aguelymo. Deus ety donro guarda modoram warâ aguelymo:
— Jesus sawâtaunda; enetaungâ xarâ-ro warâ — kelymo.
33 Arâ âturudaymo, Jesus aguely tonlo modoram:
— Âdiempa kulâ ise agâmo wawyly. Inepa ise kodopâdyly mâkâ ugononibyryanlâ. 34 Uize âmaemo, iepyra olâ ise âmaemo, udâhoram mydâpa mawylymogue — kely.
35 Aituo aguelymo:
— Âdyanka ise awâkâ idâly, kiempyra kitoem? Eagonro xidadâ modoam ise idâly, judeu keba modo ety anaxi enomedâzemo? — kelymo. 36 — Âdakezeka enra awâkâ aguely: “Uize âmaemo, iepyra olâ ise âmaemo” kely? Xina nutuba enra awârâ — kelymo.
“Yam âetaungâ, tatuanzeim paru enyze âeto ara” Jesus kehobyry
37 Âty xypyry tohoguezeim kuru ume Jesus saudyly. Kaynâ kehoem aguely:
— Yeinwântaungâ, âmaemo kâunduly mâenmakedyze donro modo. Yam âetaungâ, tatuanzeim paru enyze âeto ara. 38 Xirâ Deus itaumbyry awo wâgâ iweniby enanâguewâdaungâ: “Yeinwânni modo iweloem âiehozemo, âdaunloenlâ Deus agâpa nâiehoba itomoem. Paru sawedânry ara ise iodaymo eon-hondânimobe awyly aunlolâ” — kely.
39 Deus Ispiritury tâinwântaynrim modoam ingonokyly wâgâ ani Jesus aguely. Xirâ modo ume Deus Ispiritury eyanmo tugonoseba ani, xirâ anaynlâ Jesus awylygue, Tunwym tynrenseim ezaxi nâtâba awylygue.
Jesus einwânni, einwântânry warâ
40 Aguely idanipyry modo aguelymo:
— Âkealâ, Deus eynynâ agueinlâ awâkâ uguondo. Messias kinwânwânkylylâ awâkâ — kelymo.
41 Einwântânry modo olâ aguelymo:
— Messias mâkeba awâkâ. Galileiadâ kulâ mawânkâ âewyly. Mârâ eynynâ inkâba ise Messias âewyly. 42 “Davi ipemugu ewy ise Messias” tâkeze myakâwândy Deus lelâlâ. Iazely ise Belémdâ, Davi iazehobyrydâ. Arâ mawânrâ Deus itaumbyry awo wâgâ iwenibyem awyly — kelymo.
Belémdâlâ iazeypy Jesus awyly nutuba tawylymogue, arâ aguelymo. 43 Jesus einwânni, einwântânry idylymo. 44 Ânguy olâ myakâwâm nawâpyra. Einwântânry modo ewy Jesus tianwâdysemo ani.
Judeu domodo iwymârydo Jesus neinwâmpyra atomobyry
45 Deus ety iguardary modo Jesus sawâse igonotyby modo odopâdylymo, fariseu domodo, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo warâ eydâ atomoam. Aituo aguehonlymo:
— Âdaituoka Jesus mâenepyra mawylymo? — kehonlymo.
46 Aituo in-hogulymo:
— Ânguy mâkâ agueho ara kehoem aguewâpyra — kelymo.
47 Fariseu domodo iewiâpadaynly, aguelymo:
— Mâkânra mâzenokuoaguimo lâpylâmy! 48 Kywymârydo mâkâ neinwântaymba. Xina fariseu domodo ewy tokalâ mâkâ neinwântaymba. 49 Âdaunlo modo kulâ mâkâ einwânni. Kâzewenry wâgâ nâsenomedâdaymba akaemo, xina âsenomedâdo ara. Inakanhe âiehoze akaemo Deusram — kelymo.
50 Akaemo duay tâlâ myani fariseu Nicodemos keho, kopae Jesus agâ agueze idâypy. Tataen-hodo aguely tindatuo, aguely:
51 — Idânârâ kehoem kâzewenry tutuze kurâ. Koendâpa ânguylâ iguehoem aguely, eagâ aguykeba kulâ, warâ awyly tutuzelâ kurâ. Âdy anhetyby kiuntuba kulâ âsenagazedoem kienwentâdaymba kurâ. Xarâ kyjigâsene, tâsemaguehoem, âdara kely awyly kindatoem — kely.
52-53 — Galiléia donro modo mâkâ eynynonro ewy ara amyguely. Tutuzelâ âmâ, Galileiadâ Deus itaumbyry egatuim âdaunloenlâ ipa awyly — kelymo.