12
Maria Jesus ihuru onwa uriza nhapâdobyry
(Mt 26.6-13; Mc 14.3-9)
Seis iguandyly Páscoa etyguedoem awyly ume, Jesus agâ xina idâly Betanianra, Lázaro etyram, igueypyem awyly ume kurâem nhetondyby. Xina saindyly ani. Kopae Jesus ipyniry anhedylymo. Marta pyni epâni. Lázarope lâpylâ Jesus agâ mesa wâgâ âwinduase. Xina âwinduadyly ume Maria uriza etary meio litru tâmânreim tâmaxi nhedyly. Nady nardo iwindy ekurugue aietyby ani mârâ uriza. Âjigueto myani mârâ, âdy agâ itugândyby keba. Awylygue toenzepa ewâendyly. Jesus ihuru onwa uriza nhapâdyly. Aitybyem tyangahudugue in-hugoguely. Toenzepa âtâ oday nhârânzely. Judas Queriote donro ani Maria aidyly nehoguebyra. (Jesus eynynonro modo ewy izepaom modo emaxi egamenribyrylâ awâkâ Judas.) Aituo Judas aguely:
— Toenze tâwâenseim keba awârâ uriza! Awâkâ nhumeguyly! Awârâ uriza vende iedyly-ro watay, âdy pebaom modoram tâise ebyrypyry xuduly* Tokalâ anu ara kehoem ewanopyry ewâendyly ara myani mârâ uriza ewâendyly ilâem. — kely.
Âdy pebaom modo tintyendylygue inkâba ani arâ aguely, tâmagazeim tawylygue. Dinheru Jesusram xuduypy etary eni ani mâkâ. Turâem tâtyze olâ mârâ odaji ietyby ewy.
Aituo Jesus xinaram aguely:
— Arâ adâkezeba itaungâ Maria wâgâ. Kâjiwypazenehonwâdaundâ. Yigueduo ieguepybyry onwa tiampâdoem keankâ merâ pekodo xirâ nhekanâdyly. Niwânwâmpyra olâ, awylygue iweâlâ wonwa nhapâdyly. Aunlolâ ise âdy pebaom modope awyly. Urâ olâ ise âdiempa kulâ agâmo wawyly — kely Jesus.
Lázaro xyâly kehomobyry
Agui kurâdo Jesus Betaniadâ kely indadylymo myani. Aituo myarâ idâlymo; Jesus ese kulelâba olâ idâlymo, Lázaro ese lâpylâ, mâkâ Jesus eon-honrugue kurâem itondyby.
10-11 Aituo, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo âjigue aguelymo:
— Lázaro kydyâen-honre lâpylâ warâ. Mâkâ kurâem itondyby tientuo, toenzepa kurâdo Jesus nheinwândylymo, kienomedâdomo neinwâmpyra idylymo. Âdara pylâka ise xyâhoem aguiendyly? — kelymo.
Jesus Jerusalémram saintobyry
(Mt 21.1-11; Mc 11.1-11; Lc 19.28-40)
12 Kopaelâgâem Jerusalémram Páscoa etygueze idâwâtyby modo, Jesus saindyly kely indadylymo. 13 Toenzepa myani iomarumo, saindyly tiuntuduomo. Wakuri sary nhatâwâdylymo; xidadâ odaypa egaselymo, tuomare kehoem Jesus iose.
— Hosana Deusram! — kelymo. (“Tohoguezeim Deus” keze aguely.)
Tohoguezeim kuru awâkâ Deus eon-honru enehonze âeni!
Koendâ lelâ ise Deus israelita domodo iwymâryem ini agâ
— kely kurâ domodo.
14 Aituo Jesus jumentinhu nhawâdyly. Nhonwa âkuly. Iwâgâ idâly. Deus itaumbyry iweniby agueho ara aidyly:
15 “Âmaemo Jerusalém donro modo tyanepa itaungâ.
Etaungâ. Âwymârymo saindyly.
Pymâ ton-honreim kawaru wâgâ sainto ara inkâba ise âewyly;
jumentinhu wâgâ ise saindyly!”
kely myakâwândy iweniby.
16 Jesus agâ tatay tâense, tydase warâ ani xina awârâ modo aidyly; âdakeze aguely awyly xina nutuba olâ. Igueypyem, Jesus kurâem itombygueduo, Deus eydâ atoam odopâduo warâ lelâlâ ani xina nhenanâguely, aise Deus kehobyry ara aituo. 17-18 Toenzepa kurâdo Jesus iose idâwâdylymo, xidadâ odaxi sainse idâly ume. Awârâ iraynâ, Lázaro igueypyem awyly ume kurâem nietondâ kely idamâmomy. “Lázaro, awâtârâba igasegâ” keduo aitobyry egatuly nimopamo myani enipyry modo. 19 Jesus wâgâ koendâ kurâ domodo aguely tindatuo, fariseu domodo âjigue aguelymo:
— “Jesus kâzeinwântaundâ” kykely neinwântaymbamo. Etaungâ! Idânârâ eagâ idâlymo — kelymo.
Gregu domodo ewy Jesus agâ agueze idâhomobyry
20 Gregu ewy idâypybe myakâwâm Jerusalémram âty aiese idâwâtyby modo duay. Judeu kebamo wâne, alâ olâ Deus nhyrendylymo. 21 Yataen-ho Filipe, Galiléia eynynonro, Betsaidadâ tâtyreim iose myakâwâm idâlymo. Aituo aguelymo Filiperam:
— Jesus agâ adâkedyze xina — kelymo.
22 Aituo myani Filipe, Andréram aguely.
— Gregüem aguewâni modo ewy Jesus agâ adâkedyze — kely.
Aituo azakâlâ Jesus agâ agueze idâlymo, Filipe, André alelâ.
— Judeu keba modo ewy agâ adâkedyze — kelymo.
23 Jesus aguely:
— Âdainkâba, tâwâlâ nâedâmo. Iwaguepa, won-honru, koendâ wawyly warâ idânârâ kurâdo nheto. 24 Idataungâ auguely. Nady ewy tâtâzeba watay, agui nitaymba, tokalâ kulâ. Ondaxi etâduo olâ, tyazeze, ago tâise, tâwiseze, ewyem tâise warâ. Arâ ewy agui idyly — kely.
{“Yiguely, kurâem witondyly wipygueduo, toenzepa kurâ domodo yeinwânsemo” keze myakâwâm Jesus arâ aguely.}
25 Aituo Jesus aguely:
— “Ize wato aralâ ise awidyly. Tâwâlâ Deus nidâ” myguelymo-ro watay, âigueduomo, Deus agâ inkâba ise âmaemo. Eydâ atoam mydâwâpyra ise âmaemo. “Deus ize ato ara lelâ ise awidyly, ize wato ara kulâba, tâwâlâ ise kâsenagazedyly, yiguely warâ” myguelymo watay olâ, Deus eydâ atoam idâze âmaemo, aunloenlâ. 26 Tywymâryem yizetonro modo, yeinwântaungâ. Auguely idataungâ warâ. Eydâ watodâ lâpylâ ise âmaemo. Pabai Deus koendâ ise yeinwânni modo wâgâ aguely — kely.
Jesus tyiguely wâgâ aguehobyry
27 Aituo Jesus aguely:
— Takalague urâ iwerâ. Inepa kâzenagazeoly awyly, tutuze urâ. “Kâsenagazedo amaymba yekâ” keze urâ Pabairam? Arâ auguepa ise aze! Xirâ onro anaxi igueze âetybylâ urâ. 28 “Koendonro typygueim keba warâ on-honru enehongâ” keze olâ urâ Pabairam — kely.
Aituo kaynâ tâjitanru aguely:
— Koendonro typygueim keba warâ won-honru senen-ho. Kâenehondyly ise-ro warâ — kely.
29 Atonlo modo tâjitanru kau odaypa âeni indadyly. Aituo akaemo modo ewy aguely:
— Kopâ awârâ agueim! — kelymo.
Eagonro modo warâ agueim:
— Kopâ keba agueim. Anju eagâ agueim — kelymo.
30 Warâ olâ Jesus aguely:
— Kopâ keba, anju keba warâ agueim. Urâem inkâba Pabai târâ kaynâ aguely âmaemoenlâ. 31 Inepa kehoem Deus agueze xirâ onro anaym yeinwântânry modoram: “Âmaemo tâwentâzeim inakanhe amidylymogue” kely ise. Inepa ise Deus, Diabu pymâem ato xirâ anaym nhainly. Adiendyse tato anientaymba ise Diabu. 32 Kruz wâgâ sakâjibyem kadaunâhonduo, eon-honru sainze urâ. Idânârâ ynynonro modo igâseze urâ, yeinwântomoem — kely Jesus.
33 Adâkezelâ ani Jesus tyiguely iraynâ, âdara tyiguely awyly wâgâ.
34 Atonlobyry modo aguelymo:
— Niguewâpyra ise Messias, tâkezema kâzewenry iweniby wâgâ. Aunloenlâ ise awâkâ Deus Ingonotyby, tâkeze warâ. “Urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby yiguehoem kruz onwa âiehoze urâ” mygueaki olâ. Messiaslâ âmâ-ro watay, âdaituo pylâka “Igueze urâ” myguely? — kelymo.
35 Aituo Jesus in-hoguly:
— Kydadakobâdo tâense wâne kydaze peto oday, myara ise Deus ize ato ara adâjidyly inomedâdomobyry mâuntulymo. Yeinwântaungâ, yeinwântomo nhuduly umelâ. Âdiempa kulâ ise agâmo wawyly. Yeinwântaungâ, iamu odaxi âsenagazeze mydâpa mitomoem. Iamu oday adakobâni modo wâne âdyam tâtâly nepyra, myara ise awâkâ yeinwântânry modo tâsenagazedoam tâtâly nutubamo awyly. 36 Agâmo wataylâ, auguely einwântaungâ. Arâ ise peto oday adakobâni ara mawylymo — kely.
Toenzepa judeu domodo ewy Jesus neinwâmpyra atobyry
Agueypyem Jesus târâpa âxiguely, kurâdo tâempyra itoem. 37 Jesus aidyly tâensemo lelâlâ wâne myakâwâm, arâlâ olâ agui judeu domodo neinwâmpyra awylymo. 38 Saguhoem Deus wâgâ agueypy Isaías aguehobyry ara kehoem aidyly:
“Deus, agui kurâdoram xina âtaumbyry negatu,
aguipa kulâ olâ keankâ xina aguehobyry einwânni.
Tâensemo lelâlâ wâne toenzepa on-honrugue amânhetyby,
aguipa kulâ olâ âinwânni modo”
kely iweniwâm Isaías.
39 Deus izepa tawylymogue neinwâmpyra awylymo. Saguhoem Isaías inwenihobyry ara iwerâ aidyly:
40 “Deuslâ mawânkâ tienkyly modo nutuba itomoem aienehonrim,
nhangahumo nhuanwanâdyly waunlo ara.
Warâ neinwâmpyra awylymo,
Deus ton-honru tânehonzelâ wâne,
Tytaumbyry nhegatuen-hoymby nidadâmolâ wâne warâ.
Tâinwânsemo wâne watay,
tâsemaguezemo tâise”
kely Isaías.
41 Deus, Jesus wâgâ aitaynrim modo nhenehonduo, mâkâ arâ inwenily. Awylygue arâ Jesus wâgâ inwenily.
42 Agui myani judeu iwymârydo Jesus einwânni modo, ânguyram negatubamo olâ myakâwâm. Fariseu domodo tâdâtâdyguyhoam tâkaunâbyra awyly nhytaguylymo. 43 Kurâ domodo kulâ tohoguedyze atomo, Deus keba tohogueniem ize atomo.
Jesus kâmakeze âetobyry
44 Ton-honre kehoem Jesus aguely:
— Urâ kulelâ inkâba yeinwânni modo nheinwânkyly, mâkâ ugononibyry lâpylâ warâ. 45 Utuwâni modo ugononibyry tutuzemo lâpylâ. 46 Urâ iajimanâni emyenro xirâ onro anaxi kâewyly, yeinwânni modo Deus itaumbyry nhutuhomoem. Kâewyly ani, yeinwânni modo iamu odaypa iese. 47 Ânguy ewentâze inkâba xirâ onro anaxi kâewyly. Xirâ onro anano modo emakeze kâewyly, enagazezemo inkâba. 48 Augueho tindadyseba neinwâmpyra waunlo olâ xypyry etay, tâdâsenagazedoam igonose Deus.
49 — Unâry wâgâ kulâ inkâba awidyly. Pabailâ ugononi, awitoem, auguehoem warâ. 50 Deus aguehobyry ara lelâ amidylymo-ro watay, eagâpa mitaymba ise âmaemo. Âigueduomo, idâze âmaemo aunloenlâ eagâ mitomoem. Tutuze urâ, xirâ âkealâ awyly; Pabai “Aguekâ” kehobyrylâ xirâ augueho — kely Jesus.

*12:5 Tokalâ anu ara kehoem ewanopyry ewâendyly ara myani mârâ uriza ewâendyly ilâem.