18
Jesus nhawâtomobyry, nhemakâjihomobyry warâ
(Mt 26.47-56; Mc 14.43-50; Lc 22.47-53)
Deus agâ agueypyem, Jesus xina agâ idâly. Xina xytâguyly; paru egatudo Cedrom xina nhekuâdyly; xina salokuly. Xina idâly toenzepa se modope atoam. Judas, Jesus iduery modo emaxi egamenribyry, tutuze lâpylâ ani mârâ âji Se Oliveira Eka. Tâtâzezema kâinane xina myarâ Jesus agâ. Târâ awyly tutuze tawylygue, Judas idâly Se Oliveira Ekaram sodadu pymâ romano ingonotyby modo agâ. Fariseu domodo, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo warâ, Deus ety iguardary modo ingonodylymo Judas agâ. Espada, se, esagon-ho, tyatygueim warâgue tâmatunemo lelâ. Tutuzelâ Jesus idânârâ âdy aini awyly. Eagâmo oxioze idâly. Nhapâiguelymo:
— Ânguyka mâwinlymo? — kely.
— Jesus Nazaré donro — kelymo.
— Mâkâ mâwinlymolâ urâ! — kely Jesus.
Eagâmolâ akâwâm Judas, Jesus egamenribyry. “Mâkâ mâwinlymolâ urâ” Jesus keduo, âjihujiguylymo, onro onwa ihuguewâdylymo. Ihugueybyem, sautuomo, Jesus agueondyly:
— Ânguyka mâwinlymo? — keondyly.
— Jesus Nazaré donro — keondylymo.
— “Mâkâlâ urâ” ugueanselâma. Urâ mâwinlymo atay, asaemo yagonro modo tâwâlâ nâtâmo — kely.
Deus agâ adâkeday, “Tâensemo urâ. Tokalelâ olâ keankâ yagâpa ini” tâkehobyry wâgâ. Guarda domodoram nhekadyly tynynonro modo nawâpyra itomoem.
10 Simão Pedro tyspadary nhetyly ety odayba, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru ety oday tâwaneim Malco keho iwantary aho eynynonro nhatâly. 11 Aituo Jesus aguely Pedroam:
— Adâiseba ikâ. Âdahoru ekanâgâ. Pabai aguehobyry ara âsenagazeze urâ. Tâwâlâ lelâlâ wâne tâdâsenagazedyly eon-honru, tânyzeim tudureim kâenyly-ro waunlo ara kehoem — kely.
Jesus Anás enado satobyry
12 Ilâpygueduo, sodadu domodo iwymâry, sodadu domodo warâ Jesus nhawâdylymo, nhemakâjilymo. Deus ety iguardary domodo eagâmo adâisemo lâpylâ ani. 13 Waunroem kuru nhadylymo Anás etyram, Caifás imeindamunra. Mârâ ume kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru Caifás. 14 Caifáslâ awârâ iraynâ judeu domodo iwymârydoam agueim: “Tokalâ iguelylâ ise koendonro, idânârâ kyiguepa kitoem” keim.
Pedro, “Jesus kâuntuwâbyra urâ” kehobyry
(Mt 26.69-70; Mc 14.66-68; Lc 22.54-57)
15 Simão Pedro, urâ warâ xina idâly Jesus sani modo nhapygue âgânâ. Tâdutuoze ani urâ, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâryam. Awylygue kâzekaunâoly lelâ âtâ idaseraji Jesus nhapygue. 16 Pedro olâ kuoholâ tâxiânze, pyanta iwaguepa. Pedro yagâ negawâmpyra awyly kâentuo, iegasely, auguely pekodo agâ, pyanta taseraji tâzegawânto enahungueim agâ:
— Tâwâlâ yataen-ho negawândâ — uguely.
Augueduo pekodo pyanta nhenahunguely, Pedro egawântoem. 17 Aituo pekodo eyam aguely:
— Awâkâ uguondo eynynonro modo ewylâ âmâ — kely.
Adâkehonduo:
— Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ! — kely Pedro.
18 Kopae igâwynugue târâ tâwanuneim modo, guarda domodo warâ taseray peto emanânimobyryem. XYDYK, XYDYK warâ peto tânâmize awylymo, tâuntomoem. Pedro âundyly lâpylâ eagâmo.
Jesus, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârybyry enado aguehobyry
(Mt 26.57-68; Mc 14.53-65; Lc 22.54,66-71)
19 Anás Deus agâ aguewâni modo iwymârybyry Jesusram aguely:
— Akaemo agonropyry modo wâgâ aguekâ yam. Ânguyka akaemo? Âdyka keankâ mâenomedâdomo? — kely.
20 Jesus in-hoguly:
— Totoenzeba keankâ auguezesedyly. Âtâ tâdâtâdyguyho modo oday, Deus etydâ idânârâ kurâdo âtâdyguyho oday warâ kâenomedâdaymo, toense kulâ inkâba keankâ auguely. 21 Ydataynrimbyry modo tutuzemo âdy kâenomedâdomobyry awyly. Akaemo sapâiguegâ, urâ mâkeba — kely.
22 Arâ Jesus agueduo, Deus ety iguardary ewy eydâ iwaguepaom inwapagainly, aguely warâ:
— Arâ adâkezeba ikâ kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârybyryam! — kely Jesusram.
23 — Iozepa augueaki watay, iozepa auguehobyry aguekâ. Iozelâ augueaki watay olâ, âdaituoba kulâ ywapagainhagui — kely Jesus.
24 Awârâpygueduo, Anás aguely guarda domodoram:
— Caifásram Jesus sataungâ, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuruam — kely.
Aituo Caifásram Jesus nhadylymo, emakâjibyenlâ.
Pedro, “Jesus kâuntuwâbyra urâ” keontobyry
(Mt 26.71-75; Mc 14.69-72; Lc 22.58-62)
25 Târâlâ Pedro, peto opay âundyly. Aituo aguehonly:
— Awâkâ uguondo eynynonro modo ewylâ âmâ — kehonly.
— Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ! — kely Pedro.
26 Caifás etydâ tâwaneim ewy Pedro nhedyly, aguely. (Pedro iwantary nhatâyby ipemugu ani mâkâ.)
— Nhentai waunlo ara olâ Jesus agâ Se Oliveira Ekadâ — kely.
27 — Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ! — keondyly Pedro.
Pedro aguely umelâ, aukuma igâtudyly.
Pilatosram Jesus satobyry
(Mt 27.1-2,11-14; Mc 15.1-5; Lc 23.1-5)
28 Caifás ety dombyryem Jesus nhadylymo Pilatos ety imâsedo idaseraji, pymâ Romadâpa ingonotyby etyram emedyly wâgâ. Judeu domodo iwymâry Pilatos ety odaji tâgawândysebamo, judeu keba awylygue. Aguelymo:
— Kâzewenry ara, judeu keba modo ety odaji kâgawântaymba kurâ. Kâgawândyly-ro watay, tywykeim ara kulâ ise Deus kâendyly. Aituo ise xirâ kopae Páscoa kientyguebyra kurâ — kelymo.
29 Aituo Pilatos ety odaji akaemo tâgawândyseba awylygue, Pilatoslâ egaserim, eagâmo oxioze. Eyanmo aguely:
— Âdara nidâka awâkâ uguondo, ienado mâenwentâguedomoem? — kely.
30 — Inakanhe aitobyry wâgâ merâ ewentâdyly. Inakanhe anipyra-ro watay, xarâ xina nenetaymba tâise. Xina ezewenry neinwântaymba merâ — kelymo.
31 — Âwymârymoanlâ sataungâ. Izewenrymo ara anipyra-ro watay, akaemolâ nenagazeneho — kely Pilatos.
Aituo judeu domodo iwymârydo aguely:
— Xinama ânguy nyâen-homba. Âmaemo Roma donropyry modo lelâ aieniem aguehoymby — kelymo.
32 Judeu domodolâ xyâen-hoin-ro watay, kruz wâgâ inkâba tâise iguely, romano domodo lelâ mawânkâ ewentâdyby modo kruz wâgâ takâjize xyâen-honrim. Arâ aidyly olâ Jesus “Warâ ise yiguely” kehobyry adahowandoem.
33 Pilatos tâty odaji egawântondyly. Sodadu domodoram aguely:
— Xarâ Jesus enetaungâ — kely.
Âtâ odaji Jesus nhadylymo. Târâ Pilatos aguely:
— Judeu domodo iwymâry kuruka âmâ? — kely.
34 Jesus in-hoguly:
— Awârâ yapâigueho angahu odanolâ awârâ? Eagonro modo awârâ ywâgâ âyam agueim? — kely.
35 Aituo Pilatos aguely:
— Judeu mâkeba urâ. Yangahu oday inkâba xirâ unâry âtugudyly. Âpemugudolâ, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydolâ warâ inwentâni. Âdara midâka, akaemo iwentâdoem? — kely.
36 Aituo Jesus in-hoguly:
— Pymâ lelâlâ wâne urâ, xirâ anaymba olâ pymâem wawyly. Xirâ anano pymâlâ urâ-ro watay, ynynonro modo tâjitoguyzemo tâise, iemakehomoem, ienwentâgueni judeu domodo emaxi kâzegameomba witoem — kely Jesus.
37 Jesus aguely tindatuo, Pilatos aguely:
— Pymâ kuru âmâ? — kely.
Jesus in-hoguly.
— Pymâlâ urâ, amygueho aralâ. Xirâ onro anaynlâ yazely. Unâ iozeno egatuze keankâ kâewyly. Idânârâ unâ iozeno tindadysedo modo koendâ tydasemo, tutuzemo warâ augueho — kely.
38 Aituo Pilatos aguely:
— Âdyka unâ iozeno mygueho? — kely.
“Nigue lelâ awâkâ Jesus” Pilatos kehobyry
(Mt 27.15-31; Mc 15.6-20; Lc 23.13-25)
Egaseybyem Pilatos agueondyly Jesus ewentâni modoram:
— Ienanaji, merâ iguehoem! — kely. 39 — Izewenkemo alâ inanry Páscoa mâentyguedylymo ume etadâdyby ewy tokalâ kâentaguehonly, âdaunlo uguondo mâinduakeybymolâ. Âwymârymo Jesus âdara kânhenehonlyka ize matomo? Kâinmoen-hondyzeka âmaemo? — kely.
40 Aituo idânârâ in-hogulymo:
— Alâ awâkâ nidâ! Barrabás etaguehongâ! — kelymo.
Tâmagazeim, kyâim warâ myakâwâm Barrabás.