4
Deus ize ato araba Jesus aitoem, Satanás aiese kehobyry
(Mt 4.1-11; Mc 1.12-13)
Deus xurâem tawyly tienehon-hoem Joãoram batiza âiehoybyem myani Jesus paru Jordãodâpa âxiguely. Deus Ispiritury agâ myani. Aituo Deus Ispirituryam adaholy âdy peba atoram. Quarenta iguandyly, quarenta emedyly warâ myani Jesus târâ awyly. Târâ tawyly ara, nâwinduapyra. Alâ myani ewindupadyly. Târâ atay Deus iduery Satanás âepanâguely. Toenzepa wâne Jesus enokuze kely, Deus aguehobyry nhakadoem. Aituo Satanás eyam aguely:
— “Deus imery urâ” mygueansema. Âkealâ kuru amyguely-ro watay, awârâ tuhu pãoem iekâ pylâ — kely.
Aituo Jesus aguely:
— Amyguehobyry agânhetaymba ise urâ. “Pão kiendawynlygue lelâ inkâba kyiguepa kydawyly” kely iwenibybe Deus itaumbyry awo wâgâ — kely Jesus.
Ilâpyryem iwy onwa adaholy Satanásram. Idânârâ kehoem onro anano modo nhenehonly. Aituo myani aguely:
— Idânârâ awârâ mâentaynly modo iwymâryem âese urâ. Tâinkâ lelâba ise pymâem mawyly. Koendonro modo idânârâ âmâem xuduwâse urâ. Idânârâ awârâ mâentaynly modo sodoma urâ. Ânguylâ pymâem kânhedyse urâ-ro watay, adyese urâ. Âmâenlâ ise idânârâ awârâ modo, ienado âzeguhoam midyly, yrentoen-ro watay — kely.
Jesus aguely:
— Inado âzeguhoam witaymba ise urâ! Warâ Deus itaumbyry aguely:
“Kywymâry Deus enado lelâ âzeguhoam itaungâ.
Aguehobyry ara lelâ aitaungâ”
kely iwenibyem — kely myani Jesus.
Ilâpygueduo myani Satanás, Jesus nhadyly Jerusalémram. Deus ety nhangakuedaji sanipyryem aguely:
— “Deus imery urâ” mygueansema. Âkealâ kuru amyguely-ro watay, tarâpa onro onwa adamegâ. 10 Mâdyâwâpyra ise âmâ. Warâ mawânrâ iwenibyem Deus itaumbyry awo wâgâ:
“Deus nhese lelâ.
Anju domodo igonose awâniem.
11 Âihugueduo, awâse lelâ tâmarygue,
âda mipyra mitoem, âhuru tuhu onwa nâdyâpa itoem warâ”
kely iwenibybe mawânrâ — kely myani Satanás.
12 Aituo myani Jesus eyam aguely:
— Onro onwa kadamewâbyra ise urâ. Warâ lâpylâ iwenibyem awyly Deus itaumbyry awo wâgâ:
“Deus imakelymo mâentomoem kulâ, kâmayno akâiedaundâ.
Amidylymo-ro watay, mâinwâmpyra mawylymo kulâ ise mâenehonlymo”
warâ lâpylâ iwenibyem awyly — kely Jesus Satanásram.
13 Warâ myani Satanás aguely, Jesus Deus aguehobyry nhakadoem wâne. Satanás aguehobyry ara anipyra olâ myani Jesus. Aituo myani Satanás, Jesus nhodokely. Âdara kuru Jesus Deus aguehobyry nhakadoem adiendyly xutuze wao.
Jesus Galiléia eynynâ tâwanu nhaguhobyry
(Mt 4.12-17; Mc 1.14-15)
14 Jesus odopâdyly myani Galiléia yan-yam. Eagâlâ myani Deus Ispiritury. Idânârâ mârâ âji anakâ myani Jesus egary indadylymo. 15 Deus wâgâ mykâinane âzenomedâolymo, âtâ judeu domodo âtâdyguyho odakâ. Koendâ lelâ myani Jesus wâgâ aguelymo:
— Idataungâ. Ânguy awâkâ ara koendâ konomedâni lâpeba! — kelymo.
Nazaré donro modo Jesus neinwâmpyra atomobyry
(Mt 13.53-58; Mc 6.1-6)
16 Târâpa Jesus âxiguely. Tânamadobyry Nazaréram idâly. Tâzekobyzegueho oday myani tâzewenry ara âtâ tâdâtâdyguyho odaji idâly. Târâ tawyly ume, saudyly myani Deus itaumbyry kaynâ kehoem tintain-hoem. 17 Aituo pape ituwymby imâsedo âduduoly, Isaías inweniby. Iweâpa Deus itaumbyry egatuimbyry myakâwândy mâkâ. Warâ kelydâ lelâ myani Jesus pape ituwymby nhawynkely:
18 “Kywymâry Deus Tyispiritury ingonodyly yam.
Mâkâlâ keankâ ugononi,
unâ iwâkuru âdy pebanro modoram kâengatuhoem,
etadâdaymby modo, tânagazezeim modo warâ kâenmakehoem,
epyem itaymby modo nhetondoem warâ.
19 ‘Iweâma ise Deus tynynonro modo nhemakely’ keze ugononi keankâ”
warâ Deus itaumbyry awo wâgâ iwenibyem awyly — kely Jesus.
20 Tintaimbygueduo, Jesus pape imâsedo intuwyondyly. Târâ âtâ tâdâtâdyguyho oday tâwaneinram nhuduondyly, ekadyly. Idânârâ tonlo modo toenzepa myani Jesus nhesedylymo. 21 Aituo myani Jesus aguely:
— Iwelo keba xirâ mâindakylymo; iwerâ olâ ise xirâ aidyly adaguly — kely.
22 Idânârâ tonlo modo aguely myani:
— Idataungâ! Koendonro kehoem awâkâ uguondo! Âdydo imeom koendâ kehoem aguely, âdykâ kindatânry kehoem. José imery kulâ wâne, tonomegueim olâ — kelymo âjigue.
23 Aituo Jesus aguely:
— Cafarnaumdâ awitobyry tutuze âmaemo. Awylygue ise târâ awitobyry ara, tarâ ienamadobyrydâ awidyse mawylymo. Warâ ise yam amyguelymo: “Tâwâlâ âsewiângâ, kua kyeni” myguelymo ise. Âdylâ adyesenry, agânhedyse mawylymo. 24 Unâ egatuim ipemugudoram kuru tâinwântuneba; âkelo kulâ einwânni. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
25 — Saguhoem Deus tynynâ aguewâni modo eon-honru tuduze myakâwândy adyesenry modo anhetomoem, Israelita keba modo nhemawyadâdomoem. Elias ume toenzepa myakâwândy tarâ Israeldâ pypâbyry modo. Typynigueba tawylygue âsenagazeni modo, três anos e meio kopâ nihugueba awylygue, âdy âpa ezay ago nipyra awylygue, toenzepa myakâwândy pypâ israelita modo typyniguenry. 26 Deus olâmy Elias igonomâ Sarepta donro pypâ emawyadâze. Israelita keba myakâwândy mâkâ, Sidom eynynonro. Deus eon-honrugue myakâwândy Elias mâkâ pekodo ipyniry aguipaombyry agui nhenehonly, kopâ ihugueondyly nhotoem. Pypâ israelita xurâem myara aniempyra myakâwândy Elias. 27 Toenzepa lâpylâ myakâwândy tâdâjimituguelygue tâwânuneim modo tarâ Israeldâ, Eliseu ume. Deus olâ myakâwândy Eliseu eon-honru nudupa akaemo kua nhetoem. Sodadu domodo iwymâry Naamã keho kua iese lelâ ingonodyly, israelita keba myakâwândy mâkâ, Síria donro — kely Jesus.
28 Awârâ tindatuo, toenzepa iewiâpadylymo, judeu keba modo lelâ Deus nhemawyadâguyly kely tindatuo. 29 Aituo myani sautaynlymo. Sautybyem Jesus nhawâdylymo. Xidadâ odaypa nhadylymo. Iwy iay myani mârâ xidadâ ejiku. Awylygue iwy angataji nhadylymo. Târâpa igonose kelymo ihuguely, iguely itoem. 30 Âdaniepyramo olâ. Aituo Jesus kurâ domodo duakâ kehoem sakadyly.
Jesus uguondo kadopâgue taseim kua nhetobyry
(Mc 1.21-28)
31 Aituo myani Jesus idâly, Galiléia eynynonro xidadâ Cafarnaumram. Târâ myani kurâdo nhenomedâdyly tâzekobyzegueho oday. 32 Arâ nhenomedâdyly tindatuo myani toenzepa kehoem kurâdo âsewânilymo. Aguelymo:
— Pymâ ara kehoem aguely. Adâkely tutuze, âkeá lelâlâ aguely warâ merâ — kelymo.
33 Tâlâ myani târâ âtâ tâdâtâdyguyho oday uguondo kadopâgue taseim. Uguondo oday myani kadopâ adaenkely Jesusram:
34 — Xina kâdynanâdâ. Tutuze urâ koendâ kehoem ânguy mawyly, Jesus Nazaré donro! Xina eon-honru etyze âetyby mawyly, tutuze urâ. Inakanhe amitaymba âmâ; Deus ingonotyby âmâ warâ — kely uguondo kadopâgue taseim; uguondo keba olâ agueim, kadopâ.
35 Ton-honre kehoem Jesus aguely mâkâ uguondo odano kadopâram:
— MYK alelâ ikâ! Adâkeonzebane ikâ! Igasegâ iweâ lelâlâ merâ uguondo odaypa! — kely Jesus.
Idânârâ kurâdo enanaym kehoem mâkâ kadopâ uguondo onro onwa nhamely. Onro onwa sameimbyryem kadopâ egasely uguondo odaypa, âdaniepyra olâ. 36 Idânârâ etaynrimbyry modo âsewânilymo. Âjigue aguelymo:
— Idataungâ konomedâni ton-honre kehoem aguely. Ton-honreim merâ! Tunâry wâgâlâ awâkâ kadopâ nhâkyly! Agueduo, idâly lelâ — kelymo.
37 Inepa kehoem Galiléia eynynonro modo Jesus egary indadylymo.
Jesus tâwânuneim modo kua nhetobyry
(Mt 8.14-17; Mc 1.29-34)
38 Ilâpyryem myani Jesus egasely âtâ tâdâtâdyguyho odaypa. Simão Pedro etyram idâly. Simão imenhudu toenzepa myani iaturu. Jesus egawândyly tientuo, tonlo modo eyam aguely:
— Toenzepa Simão imenhudu iaturu — kelymo.
39 Aituo myani eydâ atoram idâly. Saintybyem eatado XYDYK idyly. Aituo aguely ton-honre kehoem, mâkâ tyatureba itoem.
Aguely umelâ, tyatureba idyly. Inepa kehoem myani saudyly; ipynirymo aiese, âwinduatomoem.
40 Xixi egawâmpygueduo, idânârâ tonlo tâwânuneim modo Jesusram adaholymo. Mârâgue lelâba tâwânuneim modo myani nhakylymo. Aituo myani Jesus akaemo nhangahu onwa tâmary nhedyly, kua itomoem. 41 Kadopâgue taseim modope myani akaemo duay. Jesusram tâjiânkyoduo, tadaenkeze kehoem kurâdo odaypa adâkewâdyly:
— Deus Imery âmâ! — tâkeze.
Warâ olâ Jesus aguely kadopâ modoram:
— Âdatâkezeba itaungâ! — kely.
Messias-em tawyly nhutuduomo, ânguyram nhegatudyzebamo myani Jesus.
Jesus Deus wâgâ Galiléia eynynâ nhegatuhobyry
(Mc 1.35-39)
42 Emetybyem myani xidadâ odaypa Jesus egasely. Âji âdy peba atoram idâly. Toenzepa kurâdo Jesus xuize awyly. Tiontuo myani aguelymo:
— Tâtâzeba ikâ, Jesus. Xina agâlâ ikâ tarâ Cafarnaumdâ — kelymo.
43 Jesus olâ aguely:
— Tarâ lelâ wipyra ise aze. Deus xunârybyry âkelo âtâ anakâ auguedyse lâpylâ urâ. “Inepa ise Deus pymâem awyly xirâ anaym” uguedyse lâpylâ urâ. Agueze Deus ingonotybyma urâ — kely Jesus.
44 Tâdâtâdyguyho modo odakâ mykâinane Deus xunârybyry nhegatuly idânârâ âji judeu domodope ato ara.