11
Jesus Deus agâ aguykehoem konomedâdobyry
(Mt 6.5-15; 7.7-11)
Alâ myani Jesus Deus agâ aguely. Deus agâ aguepygueduo, eynynonro modo ewy eyam aguely:
— Deus agâ xina aguehoem, xina enomedâgâ, Pymâ. João Batista tynynonro modo nhenomedâdobyry ara, xina enomedâgâ lâpylâ — kelymo.
Aituo Jesus aguely:
— Deus agâ amyguedaymo, warâ aguewâtaungâ:
“Pabai, idânârâ tynrenseim lelâlâ mawyly, izedy awyly warâ idânârâ nhutudyzemo xina.
Ânguy âwankuem âepyra nidâ.
Tarâ xina iwymâryem ikâ
Xina xirâ onro anano modo ize mato ara lelâ xina aiedyse awyly,
târâ kaynâ agonro modo ize mato ara aito ara lelâ.
Âmâlâ kopaelâgâembaba xina ipyniry âundugâ.
Inakanhe xina aitobyry xygakegâ,
âkelomo inakanhe tynynâ aitobyry xina nhenanânehon-ho ara.
Satanás, izepa mato aienehonze keduo, xina agâlâ ikâ, izepa mato xina aniempyra itoem”
warâ aguewâtaungâ Deusram — kely Jesus.
5-6 Aituo myani Jesus aguely tynynonro modoram:
— Idataungâ. Ataen-ho itynra kuetâji saindyly tâwinze watay; âdylâ mâunduly peba. Aituo ity apanonra mydâly, âzekainze: “Yataen-ho ietyram naintai. Âdy nheinly, nhenyly warâ peba olâ urâ. Âdylâ wao kâwantoem âundugâ” myguely tâise. Warâ olâ tâise ity apano janela enahuymby oze aguely: “Kuetâji awârâ! Pealâ enra tâdâzekainly. Ykyly xirâ xatay ynanâdâ. Kadiadupe ietybyem pyanta. Idânârâ xina âtâ odano modo xykyly lâpylâ warâ! Yaupyra ise aze mâenkadyby xuduze kulâ” kely tâise. Aituo, mâenkazezedyly watay, xuduze tause mâkâ. Eataen-hoem mawylygueba olâ nhuduly, mâenkazezedyly imaze. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
— Ekadaungâ. Mâenkaduomo, emakeze lelâ âmaemo. Xuiwâtaungâ. Mâwinduomo, soenkeze lelâ âmaemo. Pyantaylâ âtâ sodo igâsedaungâ, enahungueze lelâ mawânkâ. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato. 10 Idânârâ ekanibyry modo emakeze. Xuirimpyry modo soenkeze. Âtâ sodo tygâsenibyryram enahungueze. 11 Âmerymo kanra âjihuyby nhekaduo, âgâu mâunduwâpyra âmaemo eoduem. 12 Aukuma nhoru idâtyby nhekaduo, ielawada mâunduwâpyra âmaemo. 13 Inakai wâne âmaemo, iwâkuru modo olâ âmerymoram mâundulymo. Kunwym kaynonroma kuru koendonro-ro. Awylygue ise Tyispiritury ingonodyly ekanibyry modoram! — kely Jesus.
“Satanás eon-honru kainly lakuru Deus eon-honrugue” Jesus kehobyry
(Mt 12.22-32; Mc 3.20-30)
14 Tâlâ myani uguondo kadopâram tytaremba âiehoyby. Aituo myani idâly Jesusram, kadopâ nhâkyhoem.
— Merâ uguondo odaypa igasegâ; todopâzebane ikâ iodaxi — kely Jesus.
Kadopâ egaseduo, uguondo koendâ âjitainly idyly. Toenzepa tonlo modo mâkâ uguondo tytarenrybyry âjitainduo, âsewânilymo. 15 Tonlo modo ewy Satanás eon-honrugue kua nhedyly-ro waunlo ara, enanajimo, Deus eon-honrugueba. Awylygue âjigue aguelymo:
— Belzebu eon-honrugue kulâ awâkâ kadopâ modo nhâkyly — kelymo; kewâdylymo kulâ olâ myani. (Satanás ezedy eagonro awârâ “Belzebu.”)
16 Kurâ domodo wâne myani Jesusram aguelymo:
— Deus anhekyly lelâ aiekâ, on-honru mâenehon-hoem, Satanás eon-honru warâpa — kelymo.
17 Âdara xunâgumo awyly tutuze myani Jesus. Aituo aguely:
— Âjigue âzety anano modo âseguebyly-ro watay, mârâ âtâ anary tadainze. Âjiukonoem, âjiwaigoruem warâ âjigue âseguebylymo-ro watay, tunwyndo sodokewâzemo. Tagonro agâ koendâ nâzepyramo, âjidueryem tâisemo mawânkâ. 18 Kadopâ modo iwymâryma Satanás. Kadopâ modo âjiguelâ âseguebyly, tygue tygue idylymo warâ watay, ton-honremba tâise Satanás. Tywymâgueba tâisemo mawânkâ. 19 “Jesus kadopâ modo ingonodyly olâ, Belzebu mawânkâ aitoem eon-honru xudunri” tâkeze âmaemo. “Belzebu eon-honrugue kulâ kadopâ mânhâkylymo” myguepa olâ âmaemo âynynonromoam. Arâ âynynonromoram amyguepa âmaemo watay, arâ yam adâkezeba lâpylâ itaungâ. 20 Deus eon-honruguelâ kadopâ modo kânhânkyly. Won-honru tiunduypyguelâ nhutuen-honly tarâ pymâem tawyly — kely Jesus.
21 — Uguondo ton-honreim, typyeim koendâ tâty nhenuagaendyly watay, idânârâ tâlâ ato âdapa lelâ. Ânguy negawântaymba isejiguy emagazeze. 22 Uguondo mâkâ takaze ton-honreim âewyly watay olâ, mâkâ nemaemba. Aituo mâkâ âtâ odo ipy âsemagueho âzemakeoly, isejiguy idânârâ adaholy, tataen-ho agâ mâkâ uguondo ton-honreimbyry kuru nhepajigâdyly warâ. Satanás takaze ton-honreim wawylygue, xurâ modo kainly.
23 — Ynynâba âmaemo-ro watay, ynynonroem inkâba âmaemo. Kurâ domodo Deus nheinwântoem iemawyadâbyra âmaemo watay, neinwâmpyra itomoem amânhenehonlymo lakuru. Ydâ iwague mânhenehonlymo, mâindâtyguylymo tâise koendonro kuru — kely Jesus.
Kadopâ odopâdobyry
(Mt 12.43-45)
24 Aituo myani Jesus aguely:
— Tâlâ myani kadopâ kurâ odaypa nhânkyby. Mâkâ kadopâ adakobâdyly myani paru peba ato einkâ, tâjidy xuize. Tâjidy nepyra olâ myani. Aituo mâkâ kadopâ tâwâlâ aguely: “Iegasehobyryanlâ ise kodopâdyly mâkâ saguhoem inakanhe kânhetybyanlâ” kely. 25 Adâkeduo ituo odopâdyly. Nodopâbyra awyly ara, koendâ myani mâkâ uguondo, eagonro kadopâram nâdynanâoba, âtâ koendâ kehoem nhontyby, taxiemba wâne myara. 26 Aituo myani mâkâ kadopâ sete lelâ tataen-hodo inakai modo kuru ese idâly, mâkâ uguondo odaxi tâxiedomoem. Aituo mâkâ uguondo ago kehoem kuru inakanhe itondyly, tokalâ kadopâbe tatobyry takaze kehoem — kely Jesus.
Tuomareim kuru ise Deus aguely einwântaynrim modo
27 Jesus aguepygueduo myani pekodo kurâdo duano ago kehoem aguely:
— Tuomareim mâkâ pekodo igaseânibyry, tywanrygue âkuirimbyry warâ — kely.
28 Aituo myani Jesus aguely:
— Tuomareim kuru olâ Deus itaumbyry idani, einwânni warâ — kely.
“Adyesenry aiekâ” kehomobyry Jesusram
(Mt 12.38-42; 16.1-4; Mc 8.11-13)
29 Kurâdo âtâdyguybyem atay myani Jesus aguely:
— Iumunrumi âmaemo xirâ umeno modo! Yam, “Adyesenry aiekâ, Deus Ingonotyby lelâlâ mawyly xina nhutuhoem” tâkeze âmaemo. “Amânhepyra âmâ watay, xina âinwâmpyra ise” myguelymo warâ. Jonas aitobyry enanâguewâdaungâ. 30 Nínive donro modoram Jonas aguewânmy: “Deus inagazenehonzemo, inakanhe amidylymogue” kewândymy. Urâ, Uguondo Kaynâpa Âetyby, Deus Ingonotyby lâpylâ urâ; Jonas unâ nhegatuybylâ âyanmo kâengatuly lâpylâ. “Deus inagazenehonzemo, yeinwâmpyra mawylymogue” uguely.
31 — Enanâguewâdaungâ mâkâ pekodo Sabádâ pymâpyry. Taypa myani mâkâ idâly, âkelo anaymba, Salomão enomery idase. Ienomery olâ Salomão enomery takaze kehoem. Tarâ âduaymo lelâlâ wâne urâ, arâlâ olâ inomedâdomo mâindadyseba, mâuntudyzeba warâ mawylymo. Awylygue ise, xypyry etay, Deus enadoram mâepanâgueduomo, warâ ise mâkâ pekodo pymâ aguely Deusram: “Tâwâlâ akaemo kurâ domodo, Jesus tonomedâdyly tindadyseba atomobyry ara nâsenagazedâmo” keze. 32 Kanra imâsedo odanopyryem myakâwândy Jonas idâly Niniveram, Deus itaumbyry egatuze. Jonas aguely tindatuomo myakâwândy, mârâ xidadâ odano modo Deus nheinwândylymo. Âjityendylymo, inakanhe tawyly inmolymo warâ. Akaemo emyenro keba olâ âmaemo. Urâ, Jonas takaze won-honru. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato. Auguely mâindadyseba, mâinwândyseba warâ olâ âmaemo. Awylygue ise xypyry etay Deus enadoram mâepanâguelymo-ro watay, warâ ise Nínive donro modo Deusram aguelymo: “Tâwâlâ akaemo kurâ domodo Jesus aidyly, aguely warâ einwântânrybyry modo nâsenagazedâmo” kezemo — kely Jesus.
Kodo iajimanâni
(Mt 5.15; 6.22-23)
33 Aituo myani Jesus aguely:
— Lamparina kienmanâdyly watay, âdylâ iaxi kioentaymba kurâ. Cestu iaxi kiempyra kurâ warâ. Nhesagon-hodâ kienkanâdyly, egawântaynrim modo koendâ kehoem nhetoem. 34 Kânugue mawânrâ kytâho kiendyly, iajino oze kytâly. Koendâ kiendyly-ro watay, ânwa iozeno oze lelâ kytâly. Koendâ kiempyra kurâ-ro watay, tuzase kurâ, iamu duay tâduzato ara. Epy xurâem toenzepa lelâlâ iamu — kely Jesus.
{“Kânu agâlâ mawânrâ kyangahu âsewanily” keze Jesus aguely. Deus ize ato aguiendyse kurâ-ro watay, iozeno lelâ aguienkyly. Arâ aguiendyseba kurâ-ro watay, iozeno keba kulâ aguienkyly. Toenzepa ise kydâsenagazedyly, aguehobyry kieinwâmpyra kurâ-ro watay.}
35 Inanaynmolâ itaungâ. Yeinwânniem mawylymo xutuwâdaungâ. Esagonrim ara xirâ unâry mâindakylymo. Yeinwâmpyra âmaemo-ro watay olâ iamu odano ara kulâ âmaemo. 36 Yeinwântâ kuru mataymo, koendâ utuze, koendâ ugononibyry xutuze warâ âmaemo. Ânwa tyajineim oze idânri ara ise âmaemo — kely.
Fariseu domodo wâgâ, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo wâgâ warâ Jesus aguehobyry
(Mt 23.1-36; Mc 12.38-40)
37 Jesus aguepygueduo myani fariseu aguely eyam:
— Âwinduakârâ ietyram — kely.
Jesusmy idâwâm. Âwântybyem mesa onwa ekadyly, nâzemaunguebalâ judeu domodo ezewenry ara. 38 Awârâ tientuo myani fariseu tyangahu oday aguely:
— Inakanhe kulâ merâ uguondo aidyly. Nâzemaunguewâbyra merâ, kâzewenry ara — kely.
39 Aituo myani Jesus aguely eyam:
— Âmaemo fariseu domodoram xirâ auguely. Moisés inweniby ara amidyse mawylymo umelâ, inakanhe kulâ adâiselâ âmaemo tyewiâpazelâ warâ. Tâdâjitoguyly tâkeze minasemo, ize matomo mâenmakehomoem. Tâlâ wâne kopu, prato warâ sagokeim ikaynâ kulâ nhagokely, ioday iwyku netyba waunlo, myara kulâ âmaemo. Deus ize ato ara adâjidyly mâuntuba âmaemo. 40 Tuândy kulâ âmaemo! Tâsenoguze âmaemo, angahumo oday inakanhe âunârymo soense myguewâdylymogue. Deuslâ kodo xugunipyry, mâkâlâ lâpylâ kyangahu oday kunâry xudunri warâ. 41 Deus ize ato kuru âdy pebanro modoram pyni mâundulymo. Awylygue ipanro modoram âunduwâtaungâ, arâ ise tywykeba mawylymo, Moisés inweniby agueho ara.
42 — Toenzepa âsenagazeze âmaemo fariseu domodo! Dez lelâ âsejiguymo ewy, tokalâ inanry mâundulymo Deusram, Moisés inweniby agueho ara. Âpa ezano ewy pyni ekubâzeândo Deusram mâundulymo inanry, hortelã, arruda, awârâ modo mâentâdybymo. Moisés inweniby kuru olâ inanry amânhepyra âmaemo. Âdypebaom, kaikânro modo warâ mâintyembyra olâ minasemo. Deus mâinwântaymba âmaemo. Tâwâlâ âsejiguymo dez ieto ewy tokalâ âunduwâtaungâ Deusram, âdypebaom modo mâintyendylymo mâenanânehombamolâ.
43 — Toenzepa âsenagazeze âmaemo, fariseu domodo! Kurâdoram mâdyren-hondyze mawylymogue. Âtâ tâdâtâdyguyho odaji mydâduomo, waunroem kehoem inanry ikadylymo pymâ modo xurery wâgâ kehoem. Kurâdo âwankuem âedyseba minasemo madakobâdomodâ warâ.
44 — Toenzepa âsenagazeze âmaemo, fariseu domodo! Âkelo modoram koendonroem kehoem wâne mâzehodyze mawylymo. Koendonro keba olâ âmaemo. Âguedy etadâdobyry tywâkureim emyenro âmaemo. Einkâ kakadyly watay, âdy ioday tywângueim awyly kiuntuba olâ kurâ — kely Jesus.
45 Agueduo myani Moisés inweniby wâgâ enomedâni Jesusram aguely:
— Arâ amyguelygue, xina lâpylâ mâunâgueguyly, fariseu domodo kulelâ inkâba amygueho — kely.
46 Aituo myani Jesus aguely:
— Toenzepa âsenagazeze lâpylâ âmaemo Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo. Amyguehomobyry ara amitaymba lâpylâ âmaemo. Tâjienwyeno tâmânreim tâmaenzeba ato ara awârâ mâenomedâdomo, tâmaenzeba awyly. Tyekeim emawyadâdânry emyenro âmaemo. 47 Toenzepa âsenagazeze âmaemo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, âdamudomo aralâ tumunreim mawylymogue. Saguhoem myakâwâm Deus itaumbyry egatuwâni modo nhâlymo. Koendonroem kehoem wâne mâzehodyze mawylymo. Awylygue akaemo Deus itaumbyry egatuim saguhobyry eguepybyry etadâdobyry modo mâinwâkudâdylymo iwerâ. 48 Arâ amidylymogue âdamudomo aitobyry ara lâpylâ amidylymo tânehonze âmaemo. Deus itaumbyry egatuwâni modo xyâwânmomy. Eguepymobyry etadâdomobyrydâ iwâkudâni âmaemo. 49 Deus toenzepa tonomegugue, aguely: “Igonose urâ âyanmo iemary modo ytaumbyry egatuwâni modo, ywâgâ aguewâni modo warâ. Egoiguezemo, xyâzemo warâ âmaemo” kewâm Deus.
50-51 — Abel, Adão imerylâ myakâwândy saguhoem kuru Deus itaumbyry wâgâ agueim enday âdyoypy. Alâ sakazezedyly, toenzepa Deus eynynâ aguewâni modo lâpylâ âdyowâdyly myakâwândy. Xypyryem xyâypy Zacarias, Joiada imery. Deus etydâlâ myakâwândy âdyoly, mesa Deusram egameyby ekanâdo, Deus Âepanâgueho iwyantary warâ ontay. Idânârâ âdamudomo aitobyry modo wâgâ ise mâsenagazedylymo. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
52 — Toenzepa âsenagazeze âmaemo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo! Deus imakedyze inkâba âmaemo, ânguyram unâ tâdâsemagueho mâengatudyzeba lâgâlâ âmaemo warâ. Pyanta kadiadupe ieni, ilema xave nhoendyly-ro waunlo emyenro âmaemo, igawâmpyra mitomoem, eagonro modo mâenkaunânehomba mitomoem lâpylâ warâ — kely Jesus.
53 Agueypyem myani Jesus egasely âtâ odayba. Fariseu domodo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ toenzepa kehoem iewiâpadaynlymo, Jesus tywâgâ agueduo. Aituo egaseduo, nhapâiguelymo mârâgue lelâba. 54 Tyangahumo oday xunâgumo:
— Inakanhe aguehoem aguiendyly-ro watay, kienwentâdobe ise kurâ, kyân-hoem — kelymo.