15
Pilato tʉjʉ Jesúre ĩna ãmiejare queti
(Mt 27.1-2, 11-14; Lc 23.1-5; Jn 18.28-38)
Busurocacũse rãca bʉcʉrã, paia ʉjarã, to yicõari Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, ʉjarã ñajediro tudirẽjañujarã ĩna. To bajicõari, Jesús ãmorire siacõari, ĩre ãmiasujarã ĩna, Pilato vãme cʉtigʉ ya vijʉ vana. To bajiri ĩ ya vijʉ Jesúre ãmiejayujarã ĩna. Jesúre ĩna ãmiejarone, ado bajiro ĩre sẽniĩañuju Pilato:
—¿Mʉne ñati jud'io masa ʉjʉ? —ĩre yiyuju Pilato.
To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús:
—Mʉ yirore bajirone bajiaja yʉ —ĩre yiyuju Jesús.
To ĩ yirone, paia ʉjarã,
—Cojo vãme me rojose yigʉ ñaami. Ado bajise rojose yimi —Pilatore yi ocasãñujarã paia ʉjarã. To bajiro Jesúre ĩna yi ocasãsere ajicõari, ado bajiro Jesúre sẽniĩañuju Pilato:
—¿No yigʉ cʉdibeati mʉ? ¿Cojo vãme me, rojose mʉre ĩna yisere ajibeati mʉ? —Jesúre yiyuju Pilato.
To bajiro ĩre ĩ yisẽniĩaboajaquẽne, ĩre cʉdibeticõañuju Jesús. Ĩ cʉdibetire ĩacõari, no yimasibesuju Pilato, ĩre bajiro bajigʉre ĩabetirũgũr'i ñari.
“Jesúre sĩaroti ñaja”, ĩna yire queti
(Mt 27.15-31; Lc 23.13-25; Jn 18.38–19.16)
Tocãrãca cʉ̃ma Pascua boserʉ̃mʉ jud'io masa ĩna quẽnojama, sĩgʉ̃ tubibe ecor'ire ĩna burotigʉre ĩnare bubosarũgũñuju Pilato. Tubiberiavijʉ ñarã, “Gobierno ĩ rotiboasere cʉdibeticõari, mani masu rotirãsa” yirã rãcagʉ ñañuju Barrabás vãme cʉtigʉ. Ĩ babarã rãca rojose yicõari, masare sĩañuju ĩ. To bajiro ĩ yire vaja tubiberiavijʉ ñañuju ĩ. To bajiri jãjarã masa Pilato tʉjʉ ejacõari, ado bajiro ĩre sẽniñujarã ĩna:
—Yʉare mʉ yibosarũgũcatore bajiro yiya quẽna —ĩre yisẽniñujarã ĩna.
To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Pilato:
—¿Ñimʉjʉare yʉ busere bojati mʉa? ¿Jud'io masa ʉjʉre yʉ busere bojatique mʉa? —ĩnare yisẽniĩañuju Pilato. 10 “Jesúre ĩajũnisinirã ñari, yʉ tʉ ãmiejama” yitʉoĩagʉ̃ ñari, ĩre burʉ, to bajiro yiyuju.
11 To bajiro ĩ yiboajaquẽne, masare to rẽjarãre rĩjorojʉne ĩnare ocasãcõañujarã paia ʉjarã, “Barrabájʉare burotito mani” yirã. 12 To bajiri Barrabáre ĩna burotijare, quẽna ĩnare tudisẽniĩañuju Pilato:
—To yijama, ¿no bajiro yigʉti yʉ, Jesúre, “Jud'io masa ʉjʉ ñaami” mʉa yigʉjʉarema? —ĩnare yisẽniĩañuju.
13 To ĩ yirone, ado bajiro ĩre avasãcʉdiyujarã:
—Yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩaroticõaña mʉ —ĩre yiyujarã ĩna, Pilatore.
14 To ĩna yijare, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Pilato:
—¿Ñie rojose ĩ yire sʉori ĩre sĩarotigʉti yʉ? —ĩnare yiyuju Pilato.
To ĩ yiboajaquẽne, quẽna bʉtobʉsa tudiavasãñujarã ĩna:
—Yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩaroticõaña —yiavasãñujarã ĩna.
15 To bajiro ĩna yijare, masa to rẽjarã ĩna bojarore bajiro yirʉagʉ ñari, Barrabáre bucõañuju Pilato. Jesújʉarema, ĩ surarare ĩsiñuju, “Ĩre bajecõari, yucʉ́tẽrojʉ jajusĩato ĩna” yigʉ.
16 To bajiri ĩna ya vijʉ, Jesúre ãmiejayujarã surara mesa. Ĩre ãmiejacõari, ĩna jediro ĩre gãnibiarʉ̃gʉ̃ñujarã. 17 To yicõari, “Ʉjʉre bajigʉ ñato” yirã, ʉjarã ĩna sãñarito ũnore, sũarivʉjorore Jesúre sãñujarã. To yicõari, ĩ rʉjoa joere jotabedo ĩna suariabedone ĩre jeoyujarã. 18 To bajiro ĩre yicõari, ado bajiro ĩre yiajatud'iyujarã:
—Jud'io masa ʉjʉre mʉre quẽnarotiaja yʉa yuja —Jesúre yiyujarã ĩna.
19 To yicõari, yucʉ́ rãca ĩ rʉjoare jayujarã. Ĩre jacõari, gooco ĩre eoreatuyujarã ĩna. To yicõari, “Mʉre rʉ̃cʉbʉoaja” yiajatud'irã, ĩ rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetuyujarã. 20 To bajiro ĩre yigajanocõari, ʉjarã ĩna sãñarito ũnore ĩna sãriarore ĩre veayujarã ĩna quẽna. To yicõari, ĩ sudijʉa ĩre sãñujarã quẽna. Ĩre sudi sãgajanocõari, yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩaroana, ĩre ãmiasujarã.
Yucʉ́tẽrojʉ Jesúre ĩna jajusĩare queti
(Mt 27.32-44; Lc 23.26-43; Jn 19.17-27)
21 Ĩre ãmivanane, sĩgʉ̃ Cirene vãme cʉti sitagʉ, Simón vãme cʉtigʉre, Alejandro, to yicõari, Rufo, ĩna jacʉre bocayujarã. Ĩre bocacõari, —Jesús ĩ gaja vatijãire ĩre gajabosaya —ĩre yi vasujarã ĩna.
22 To yi vanane, Gólgota vãme cʉti burojʉ ejayujarã ĩna. “Rʉjoco Buro” yire ũni ñañuju “Gólgota” yire. 23 Tojʉ ejacõari, ʉye ocore, mirra vãme cʉtise rãca vʉocõari, Jesúre ĩre ioyujarã ĩna. “Ĩre jũnise jũni ruyubeticõato” yirã, yiboayujarã. Idibesuju Jesújʉama. 24 To yicõari, yucʉ́tẽrojʉ Jesúre jajutuyujarã ĩna. To yicõari, Jesús ye sudire bojarã, ado bajiro yiyujarã:
—Ñimʉjʉa ãni sudi ĩ ʉjaro ĩaĩarãsa mani —yiajeyujarã, gʉ̃tarine reacũĩañarãne. To bajiro yiajecõari, ĩ ye sudi gãmerã ĩsibatoyujarã ĩna.
25 Muiju asitutuatijʉ ĩre jajutuyujarã ĩna. 26 Jesús ĩ tuyaritẽrojʉre ĩ rʉjoa vecare ucaturiajʉ tuyayuju. “Ado bajiro ĩ yise sʉorine jaju ecoami”, yiĩorijʉ ñañuju. Ado bajise gotiyuju: “Ãni ñaami jud'io masa ʉjʉ”, yigotiyuju ti.
27 Jesúrãca jʉarã, jaju ecoyujarã ĩna. Gajeyeũni juarudirimasa ñañujarã. Sĩgʉ̃re Jesús riojojacatʉare, gãjirema ĩ gãcojacatʉajʉare jajutuyujarã. 28 To bajiro Jesúre yiyujarã, Dios oca masa ĩna ucamasire, “ ‘Rojorã rãcagʉ ñaami’ ĩre yiĩarʉarãma masa”, Jesúre yimasire ñajare. 29-30 Masa rẽtoana, ĩna rʉjoari yure, yure yiyujarã, “Jaju ecor'ire ĩre ĩateaja” yirã. To yicõari, ĩre ajatud'iyujarã ĩna:
—“Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire caguerocamasiaja yʉ. To yicõari, idiarʉ̃mʉ tʉsatirʉ̃mʉne bʉajeocõamasiaja”, yiboacajʉ mʉ. Socʉ me mʉ yijama, mʉ yimasise rãca mʉ masune yucʉ́tẽrojʉre rujicoaya —Jesúre ĩre yiajatud'iyujarã ĩna.
31 Paia ʉjarã, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, to bajirone Jesúre yiajatud'i ñañujarã ĩna. Ado bajiro yiyujarã:
—Gãjerãrema catiogʉ ñaboarine, ĩ masu rojose ĩ tãmʉoserema yirẽtomasibeami —yiajatud'i ñañujarã ĩna. 32 —“Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃, Israel ñamasir'i jãnerabatia mani ʉjʉ ñaami. To bajiri yucʉ́tẽrojʉre rujicoadiato. To bajiro ĩ bajiro ĩacõari, “Ĩne ñaami”, yimasirʉarãja —yiajatud'iyujarã. Jʉarã Jesúrãca yucʉ́tẽrojʉ jaju ecoriarã quẽne, to bajirone Jesúre yitud'iyujarã ĩna.
Jesús ĩ ʉsʉtadire queti
(Mt 27.45-56; Lc 23.44-49; Jn 19.28-30; He 9.1-28)
33 Ʉ̃mʉrecaji ñarone, rẽtiacoasuju yuja. Idia hora rẽtiañañuju. 34 To cõro ti rẽtiatʉsatone, jud'io masa ye rãca ado bajiro tutuaro avasãñuju Jesús:
—Eloi, Eloi, ¿lema sabactani? —yiavasãñuju. (“Dios, yʉ jacʉ, ¿no yigʉ yʉre cãmotadiati mʉ?” yire ũni ñañuju ti.)
35 Sĩgʉ̃ri tojʉ ñarã, to bajiro ĩ yiavasãsere ajicõari, ado bajiro yiyujarã ĩna:
—¡Ajiya mʉa! Diore gotirẽtobosarimasʉ El'ias ñamasir'ire jigʉ yami —yiyujarã ĩna.
36 To bajiro Jesús ĩ yiavasãrone, sĩgʉ̃, Jesús tʉ ũmaejacõari, ʉye oco jiarere ñiabiacõari, yucʉ́ gajajʉ siatucõari, Jesús rise tʉjʉre ñumʉotuyuju. To yigʉne, ado bajiro ĩ rãcanare yiyuju ĩ:
—Ñagõbesa mʉa maji. El'ias ñamasir'i ãnire ĩ rujiosere ĩato mani —yiyuju ĩ.
37 Tutuaro avasãtʉsa, ʉsʉtadicoasuju yuja. 38 Tirĩmarone, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi yotoria gasero vorujijedicoasuju ti. “ ‘Dios ĩ ñarisõa’ vãme cʉti sõare sãjamasibeama masa” yirã, ĩna yotoria gasero ñañuju.
39 Jesús ĩ ʉsʉtadiro, ĩ rĩjorojʉa ĩarʉ̃gõñuju surara ʉjʉ. To bajiri Jesús ĩ ʉsʉtadisere ĩacõari, ado bajiro yiyuju ĩ:
—Socabesumi. Dios macʉne ñaboayumi ãni —yiyuju ĩ.
40-41 Galilea sitajʉ Jesúre sʉyavadiriarã rõmiri quẽne sõjʉ ĩarʉ̃gõñujarã. Ĩna ñañujarã ĩ ejarẽmoriarã. Ĩna rãca ñañuju Mar'ia Magdalena. Gajeo Mar'ia vãme cʉtigo quẽne ñañuju. Sone ñañuju Santiago Mojogʉ̃ ĩna yigʉ, to yicõari, José vãme cʉtigʉ jaco. Gajeo, Salomé vãme cʉtigo quẽne ñañuju. Gãjerã jãjarã ñañujarã Jesúre sʉyavadiriarã rõmiri, Jerusalénjʉ ĩ rijarere ĩariarã.
Jesúre ĩna yujere queti
(Mt 27.57-61; Lc 23.50-56; Jn 19.38-42)
42-43 Arimatea macagʉ, José vãme cʉtigʉ quẽne, ñañuju. Jud'io masa ʉjarã rãcagʉ, masa ĩna ĩarʉ̃cʉbʉogʉ, “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaami”, Jesúre yitʉoĩagʉ̃ ñañuju. Tirʉ̃mʉjʉama jud'io masa ĩna ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ rĩjoroagarʉ̃mʉ rãiorotirʉ̃mʉ rĩjoroaca ñañuju. To bajiri José, Jesús ĩ rijatore ĩacõari, “Jesúre rʉ̃cʉbʉogʉ ñaja yʉ” yitʉoĩatutuacõari, Pilatore sẽnigʉ̃ vasuju, Jesús rujʉrire ãmirʉ.m “Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉre yirã, ĩna moatʉsariarʉ̃mʉ rãioato bero ñasʉoaja”, yirũgũñujarã judío masa. To bajiri, quẽnoveo jeocõarũgũñujarã ĩna ʉsʉsãjarotirʉ̃mʉ ejaroto rĩjoro, tirʉ̃mʉre “Moamenane ʉsʉsãjacõa ñarãsa” yirã ñari.
44 Pilatojʉa, José ĩ sẽnisere ajicõari, “¿Socabeati? ¿Jẽre rijacoasujari ĩ?”, yitʉoĩañuju. To yigʉ ñari, surara ʉjʉre jiyuju. To bajiri ĩ ejarone,
—¿Rijamasucoati Jesús vãme cʉtigʉ? —ĩre sẽniĩañuju ĩ.
45 To ĩ yisere ajicõari, —Jẽre rijacoami —ĩre yicʉdiyuju ĩ, surara ʉjʉ.
To ĩ yirone, José ĩ sẽnirore bajirone ĩre cʉdiyuju Pilato. 46 To ĩ yir'i ñari, sudijãiri botiquẽnarijãiri rãca Jesúre ĩ gũmarotijãirire vaja yicõari, ĩ rujʉrire rujiogʉ vasuju. Ĩre rujiocõari, ĩre gũmañuju, tijãiri rãca. To yigajanocõari, masa yujeriavi gʉ̃tavi mame ĩ quẽnorotiriavijʉ ĩ rujʉrire cũñuju. To yicõari, ti vi sojere gʉ̃tane tũnuobibecũ vacoasuju ĩ. 47 Mar'ia Magdalena, to yicõari gajeo Mar'ia, José vãme cʉtigʉ jaco quẽne, Jesús rujʉrire José ĩ cũro ĩañañujarã ĩna.

m15:42-43 “Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉre yirã, ĩna moatʉsariarʉ̃mʉ rãioato bero ñasʉoaja”, yirũgũñujarã judío masa. To bajiri, quẽnoveo jeocõarũgũñujarã ĩna ʉsʉsãjarotirʉ̃mʉ ejaroto rĩjoro, tirʉ̃mʉre “Moamenane ʉsʉsãjacõa ñarãsa” yirã ñari.