13
Docu da akata ndɛ dɛncalərnɛ fum mɔ
Kɔ MARIKI oloku Musa kɔ Aruna:
«Kɔ fum ɔyɔ pəkəfər-kəfər dakata, amɔncɔ kɔ pəyɔnɛ fɛ ti, pətɛmsər petelər mpɛ pɛŋləpsər kəyɔnɛ kɔ docu da akata ndɛ dɛncalərnɛ mɔ, pakekərɛ wəkayi wəloŋnɛ Aruna kɔ pəyɔnɛ fɛ ti-ɛ, wan kɔn wəkin. Wəloŋnɛ pəkɔkcɛ arunc nŋɛ ŋeyi kɔ dakata mɔ. Kɔ pəyɔnɛ cəfon cɔn ca dakata cəferɛ-ɛ, tɔyɔnɛ arunc ŋɔn ŋontukmɛ ŋɛtas akata ŋɔn-ɛ, arunc ŋa docu d’akata dɛcalərnɛ dɔ. Wəloŋnɛ pəkɔkcɛ kɔ, pəloku kɔ a ɔsɔk fɛ. Kɔ pəyɔnɛ wəkayi ɔyɔ pətɛmsər petelər pefer mpɛ pɔntɔtukmɛ pɛtas akata ŋɔn mɔ, tɔyɔnɛ cəfon cɔn ca dakata cəntaferɛ fɛ-ɛ, wəloŋnɛ pəbɔlɛnɛ wəka arunc wəkakɔ afum mata camət-mɛrəŋ. Tataka ta camət-mɛrəŋ wəloŋnɛ pəgbɔkərɛ sɔ kəkɔkcɛ kɔ. Kɔ tɔyɔnɛ mata camət-mɛrəŋ mamɛ disrɛ, arunc ŋɔn ŋencepər fɛ tɔkɔ ɛnasak ŋi mɔ, runc yɛsamsər fɛ kɔ dakata-ɛ, wəloŋnɛ pəgbɔkərɛ kəbɔlɛnɛ kɔ sɔ afum haŋ mata camət-mɛrəŋ. Kɔ mata camət-mɛrəŋ mɛmbəp sɔ tamɛrəŋ-ɛ, wəloŋnɛ pəkɔkcɛ kɔ, k'ɛnəŋk runc nyɛ yɔfɔncnɛ, yɛsamsər fɛ kɔ dakata-ɛ, wəloŋnɛ ɛntam kəloku a fum wəkakɔ ɔsɔk, amɔncɔ ŋɔ. Wəkayi pəyak yamos yɔn, ɔsɔk. Mba kɔ pəyɔnɛ amɔncɔ ŋaŋɔkɔ ŋɔwɔkəl kɔ dakata-ɛ, tɛm ntɛ wəloŋnɛ ɛnalip kəloku kɔ a fum wəsoku ɔfɔ mɔ, wəkayi pəmar pəluksərnɛ kəkɔmentərnɛ wəloŋnɛ sɔ. Wəloŋnɛ pəkɔ pəkɔkcɛ, kɔ pəyɔnɛ amɔncɔ ŋɔwɔkəl kɔ dakata-ɛ, wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk fɛ. Arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dɔ yati.
Kɔ arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ ŋosumpər fum-ɛ, pakekərɛ kɔ nda wəloŋnɛ. 10 Wəloŋnɛ pəkɔkcɛ kɔ: Kɔ akata ŋɔn ŋowur pəkəfər-kəfər pəfer-ɛ, kɔ pəkəfər-kəfər pəfer papɔkɔ pɔsɔŋɛ kɔ cəfon ca dakata kəferɛ-ɛ, haŋ magbali mocwur pəkəfər-kəfər pɔn-ɛ, 11 arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ ŋɛcəp kɔ dakata. Wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk fɛ. Wəloŋnɛ ɔfɔsɔtɛn kəbɔlɛnɛ kɔ afum teta kəkɔkcɛ kɔ sɔ, bawo ɔsɔk fɛ. 12 Kɔ tɔyɔnɛ arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dɛsamsər kɔ dakata, dosumpər akata ŋɔn fəp, kəyɛfɛ dəromp haŋ dəwɛcək, nnɔ o nnɔ wəloŋnɛ ɔŋmɔmən kɔ dis mɔ-ɛ, 13 wəloŋnɛ pəkɔkcɛ kɔ. Kɔ tɔyɔnɛ runc yosumpər kɔ dis fəp-ɛ, wəloŋnɛ pəloku a wəkakɔ ɔsɔk, bawo dis dɔn fəp deferɛ. Fum wəkakɔ ɔsɔk. 14 Mba dɔsɔk ndɛ ancop kənəŋk kɔ magbali dəris mɔ, wəkayi ɔsɔk fɛ. 15 Kɔ wəloŋnɛ ɛnəŋk kɔ magbali-ɛ, pəloku wəkayi a ɔsɔk fɛ: Magbali mɔsɔk fɛ, arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dɔ. 16 Kɔ magbali mɛsəkpər alom meferɛ-ɛ, wəkayi pəkɔ sɔ ndena wəloŋnɛ. 17 Wəloŋnɛ pəgbɔkərɛ kəkɔkcɛ kɔ. Kɔ pəyɔnɛ arunc ŋɔn ŋeferɛ sɔ-ɛ, wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk.
18 Kɔ abɛcɛ ŋowur fum, ŋede ŋɛtamnɛ, 19 a tɛlpəs oŋ, pəkəfər-kəfər pefer pede powur da abɛcɛ ŋɛnayi mɔ kɔ pəyɔnɛ fɛ ti, pətɛmsər petelər pefer peyimbərər pəlɔma pede powur dənda-ɛ, wəkayi pəkɔ pəmentərnɛ wəloŋnɛ. 20 Wəloŋnɛ pəkɔkcɛ kɔ: Kɔ pəyɔnɛ arunc ŋaŋɔkɔ ŋontukmɛ ŋɛtas akata-ɛ, cəfon ca dənda cəferər-ɛ, wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk fɛ. Arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dɔ, ndɛ dowur dɛbɛcɛ mɔ. 21 Kɔ wəloŋnɛ ɔŋkɔkcɛ arunc ŋaŋɔkɔ ŋɔyɔ fɛ kəfon kəfer-ɛ, arunc ŋaŋɔkɔ ŋontukmɛ fɛ sɔ ŋɛtas akata ŋɔn, tɔyɔnɛ sɔ arunc ŋaŋɔkɔ ŋɔfɔncnɛ-ɛ, wəloŋnɛ pəbɔlɛnɛ wəkayi afum mataka camət-mɛrəŋ. 22 Kɔ pəyɔnɛ docu dɔwɔkəl kɔ dakata-ɛ, wəloŋnɛ pəloku a ɔsɔk fɛ. Arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dɔ. 23 Mba kɔ arunc ŋaŋɔkɔ ŋeyi teyi tɔcɔkɔ-cɔkɔ ta ŋi, ta ŋɔwɔkəl kɔ dakata-ɛ, kəfat ka abɛcɛ kɔ. Wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk.
24 Kɔ fum ɛntɛyɛ akata, wəkayi pənalɛ akata, pɔyɔnɛ pətɛmsər petelər pəferɛ dənda kɔ pəyɔnɛ fɛ ti, pəferər peyimbərər-ɛ, 25 wəloŋnɛ pəkɔkcɛ kɔ. Kɔ pəyɔnɛ cəfon ca pətɛmsər papɔkɔ peferɛ-ɛ, pətɛmsər papɔkɔ pontukmɛ pɛtas akata-ɛ, arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dɔ, ndɛ dosumpər kɔ dənda pəntɛyɛ mɔ. Wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk fɛ, arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dɔ. 26 Kɔ wəloŋnɛ ɛnəŋk cəfon cəfer cəyi fɛ kɔ pətɛmsər petelər, ta pəntukmɛ pətas akata, tɔyɔnɛ pəfɔncnɛ-ɛ, wəloŋnɛ pəbɔlɛnɛ wəkayi afum mata camət-mɛrəŋ. 27 Tataka ta camət-mɛrəŋ, wəloŋnɛ pəmɔmən kɔ. Kɔ tɔyɔnɛ arunc ŋɔwɔkəl kɔ dakata-ɛ, wəloŋnɛ pəloku a fum wəkayi ɔsɔk fɛ. Arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dɔ. 28 Kɔ pəyɔnɛ pɛtamsər papɔkɔ peyi teyi tɔcɔkɔ-cɔkɔ ta pi-ɛ, kɔ pəyɔnɛ pɔwɔkəl fɛ kɔ dakata pɔfɔncnɛ-ɛ, pəkəfər-kəfər pa kətɛyɛ pɔ. Wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk, kəfat ka kətɛyɛ kɔ.
29 Kɔ wərkun kɔ pəyɔnɛ fɛ ti wəran pəyɔ arunc dəromp kɔ pəyɔnɛ fɛ ti, dəkek-ɛ, 30 wəloŋnɛ pəkɔkcɛ arunc ŋaŋɔkɔ, kɔ ŋontukmɛ ŋɛtas akata, ta ŋɔyɔ cəfon cəyɔfəl ca alom ŋa cəbe-ɛ, wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk fɛ. Tani tɔ, arunc ŋa docu dakata dɛcalərnɛ ndɛ doŋsumpər akata ŋa dəromp kɔ pəyɔnɛ fɛ ti-ɛ ŋa dəkek mɔ. 31 Kɔ wəloŋnɛ ɛnəŋk arunc ŋa tani ŋaŋɔkɔ ŋontukmɛ fɛ ŋɛtas akata ŋɔn, ta ŋɔyɔ sɔ cəfon cəbi-ɛ, wəloŋnɛ pəbɔlɛnɛ wəkakɔ ɔyɔ arunc ŋa tani ŋaŋɔkɔ mɔ afum mata camət-mɛrəŋ. 32 Tataka ta camət-mɛrəŋ, wəloŋnɛ pəkɔkcɛ sɔ arunc ŋaŋɔkɔ. Kɔ pəyɔnɛ arunc ŋa tani ŋaŋɔkɔ ŋɔwɔkəl fɛ, ŋɔyɔ fɛ cəfon ca alom ŋa cəbe, ŋontukmɛ fɛ ŋɛtas akata ŋɔn-ɛ, 33 fum wəkakɔ pəfonnɛ, mba ɔfɔfon kəfo kəŋkɔ arunc ŋa tani ŋeyi mɔ. Wəloŋnɛ pəbɔlɛnɛ kɔ afum tamɛrəŋ sɔ, mata camət-mɛrəŋ. 34 Wəloŋnɛ pəgbɔkərɛ sɔ kəkɔkcɛ kɔ arunc ŋa tani tataka ta camət-mɛrəŋ. Kɔ pəyɔnɛ arunc ŋa tani ŋaŋɔkɔ ŋɔwɔkəl fɛ kɔ dakata, ŋontukmɛ fɛ ŋɛtas akata ŋɔn-ɛ, wəloŋnɛ pəloku a wəkayi ɔsɔk, pəyak yamos yɔn, ɔsɔk. 35 Kɔ pəyɔnɛ wəkayi ntɛ wəloŋnɛ oloku a ɔsɔk mɔ mba arunc ŋɔn ŋende ŋɔwɔkəl kɔ dakata-ɛ, 36 wəloŋnɛ pəgbɔkərɛ kɔ sɔ kəkɔkcɛ. Kɔ pəyɔnɛ a arunc ŋa tani ŋɔwɔkəl kɔ dakata-ɛ, wəloŋnɛ ɔfɔsɔtɛn kəcərɛ kɔ pəyɔnɛ wəkayi ɔyɔ cəfon ca alom ŋa cəbe-ɛ, wəkayi ɔsɔk fɛ. 37 Kɔ pəyɔnɛ arunc ŋa tani ŋaŋɔkɔ ŋɔwɔkəl fɛ kɔ dakata fəp, tɔyɔnɛ cəfon cəbi cəmpoŋ kɔ dənda-ɛ, arunc ŋa tani ŋaŋɔkɔ ŋɛntamnɛ, wəkayi ɔsɔk. Wəloŋnɛ pəloku kɔ a ɔsɔk.
38 Tɔyɔnɛ wərkun kɔ pəyɔnɛ fɛ ti wəran, ɔyɔ pətɛmsər pefer dakata-ɛ, 39 wəloŋnɛ pəkɔkcɛ kɔ. Kɔ pəyɔnɛ pətɛmsər papɔkɔ peferər kɔ pɔfɔncnɛ-ɛ, yatərɛ yowur wəkayi dakata, ɔsɔk.
40 Kɔ wərkun ɔgbɔtəlɛ-gbɔtəlɛ cəfon-ɛ, kəlɛndɛ kɔ, wəkayi ɔsɔk. 41 Kɔ pəyɔnɛ dətobu cəfon cəŋgbɔtəlɛ-gbɔtəlɛ kɔ-ɛ, kəlɛndɛ ka dətobu kɔ. Wəkayi ɔsɔk. 42 Mba kɔ tɔyɔnɛ tekiriŋ kɔ pəyɔnɛ fɛ ti tadarəŋ ta dənda pəŋgbɔtəlɛ-gbɔtəlɛ mɔ, arunc ŋeyi kəroŋ ŋeferər kɔ pəyɔnɛ fɛ ti, ŋeyimbərər-ɛ, arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ ŋowur wəkayi dənda dəkəlɛndɛ, tɔyɔnɛ tekiriŋ, tɔyɔnɛ tadarəŋ. 43 Wəloŋnɛ pəkɔkcɛ kɔ. Kɔ tɔyɔnɛ a pəkəfər-kəfər papɔkɔ peferər, peyimbərər, tɔyɔnɛ tekiriŋ tɔyɔnɛ tadarəŋ mba powurɛnɛ kɔ arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ-ɛ, 44 id'osumpər wəkayi, ɔsɔk fɛ. Wəloŋnɛ pəloku kɔ a ɔsɔk fɛ, bawo arunc ŋa docu da akata dɛcalərnɛ dosumpər kɔ domp.
45 Fum nwɛ docu da akata dɛcalərnɛ doŋsumpər mɔ, pəmar pəcbɛrnɛ yamos yɛwalɛ-walɛ, pəwur domp fos. Wəkayi pəkumpnɛ kusu, pəckulɛ-kulɛ: ‹Wətɔsɔk! Wətɔsɔk!› 46 Kəwon nkɛ o nkɛ kɔ docu dadɔkɔ dowon kɔ mɔ, ɔsɔk fɛ. Kətɔsɔk kɔn disrɛ, pəyi sona. Dəkiyi dɔn dɔbɔlɛnɛ saŋka.»
Yamos yɔmɔf
47 Kɔ pətɛmsər pa pəmɔf posumpər yamos, tɔyɔnɛ kəloto ka səbeŋa sa cəfon ca aŋkesiya kɔ pəyɔnɛ fɛ ti kəloto ka suwa-ɛ, 48 ali pəyɔnɛ kəpol, tɔyɔnɛ kəloto ka səbeŋa sa cəfon ca aŋkesiya, ka kəloto ka suwa, kɔ akata nŋɛ alompəs mɔ, 49 kɔ pətɛmsər papɔkɔ pəyɔ alom ŋobuk, kɔ pəyɔnɛ fɛ ti, alom ŋeyimbərər yamos kəroŋ, kɔ pəyɔnɛ fɛ ti akata kəroŋ-ɛ, pakenɛ wəloŋnɛ pətɛmsər papɔkɔ, pəkɔ pəkɔkcɛ. 50 Wəloŋnɛ pəkɔkcɛ pətɛmsər papɔkɔ, pəmɛŋk paka papɔkɔ haŋ mata camət-mɛrəŋ. 51 Tataka ta camət-mɛrəŋ, wəloŋnɛ pəgbɔkərɛ sɔ kəkɔkcɛ ka paka papɔkɔ: Kɔ pəyɔnɛ a pətɛmsər papɔkɔ pɔwɔkəl pi kəroŋ-ɛ, kəretan kɔ nkɛ antɔtam kəliŋ day mɔ. Paka pɔtɔsɔk pɔ. 52 Wəloŋnɛ pəcɔf kəpol, kəloto ka səbeŋa sa cəfon ca aŋkesiya, kɔ pəyɔnɛ fɛ ti kəloto ka suwa, kɔ pəyɔnɛ fɛ ti-ɛ, paka papɔkɔ alompsɛ akata mɔ. Bawo afɔtam kəwurɛ pi pətɛmsər papɔkɔ, pacɔf pi. 53 Mba kɔ wəloŋnɛ ɔŋkɔkcɛ paka papɔkɔ, pənəŋk pətɛmsər pɔwɔkəl fɛ pi kəroŋ-ɛ, 54 wəloŋnɛ pəsom payak pi, pəgbɔkərɛ sɔ pi kəmɛŋk haŋ mata camət-mɛrəŋ. 55 Kɔ wəloŋnɛ endenasɔgbɔkərɛ pi kəkɔkcɛ ntɛ alip pi kəyak mɔ, pənəŋk pətɛmsər papɔkɔ pɛsəkpər fɛ teyi, ali pɔwɔkəl fɛ paka papɔkɔ kəroŋ, paka pɔtɔsɔk pɔ. Pacɔf pi, tɔyɔnɛ tedisrɛ kɔ pəyɔnɛ fɛ ti-ɛ, takəroŋ ta paka papɔkɔ tɔ pəntɛmsər. 56 Mba kɔ wəloŋnɛ ɛnəŋk, ntɛ ayak kəloto kaŋkɔ mɔ, pətɛmsər papɔkɔ posumpər fɛ sɔ pəpɔŋ-ɛ, wəloŋnɛ pəwali kəfo kaŋkɔ pənatɛmsər dəyamos, dəkəloto kɔ pəyɔnɛ fɛ ti, paka pa akata mɔ. 57 Kɔ tencepər a pətɛmsər pedegbɔkərɛ sɔ kəwur paka papɔkɔ kəroŋ-ɛ, tɔyɔnɛ kəpol, kəloto, paka pa akata, kəretan kəyi kəsumpər paka papɔkɔ, pacɔf pi.
58 Kɔ paka pɛntɛmsər tɔyɔnɛ kəpol, kəloto, paka pa akata mpɛ anayak, pətɛmsər pa pəmɔf papɔkɔ powur mɔ-ɛ, pagbɔkərɛ pi kəyak, a pedeyɔnɛ paka posoku.
59 Sariyɛ sasɔkɔ səcəmɛ docu d’akata dɛcalərnɛ darəŋ, kɔ pətɛmsər pa pəmɔf pa yamos ya səbeŋa sa cəfon ca aŋkesiya kɔ pəyɔnɛ fɛ ti kəloto ka suwa, kɔ pəyɔnɛ fɛ ti, paka mpɛ alompsɛ akata mɔ. Mɛtəksɛ mamɛ mɔŋsɔŋɛ kəcərɛ a paka mpɛ pɔsɔk kɔ pəyɔnɛ fɛ ti-ɛ, pɔsɔk fɛ.