9
Tok ri Saulo xjalataj ruc'aslen
(Hch. 22:6-16; 26:12-18)
Jac'a ri Saulo c'a quiri' pa royoval nubila' chiquij ri quiniman ri Ajaf Jesús* Hch. 8:3. chi can nurayij quicamic. Romari' xbe riq'uin ri nimalaj sacerdote israelita, richin xuc'utuj chi ti'an-e vuj chuk'a' ri nu'ij-vi chi rija' c'o ruk'a' chi ntoc pa tak sinagoga ri pa tinamit Damasco richin yerucanoj y yerelesaj-pe xa achique na achi o ixok ri xa ja ri Bey* Hch. 19:9. ri ruc'utun can ri Jesús ri quitzekle'en, y yeruq'uen-pe richin yeyo'ox pa cárcel pa tinamit Jerusalem. Jac'a tok benak chupan ri bey richin ni'e pa Damasco, y xa nakaj chic c'o-vi-apu che ri tinamit chiri', c'ate nuna', xrepero' xe tak ruxiquin jun sakil petenak chicaj. Ri Saulo xtzak pan ulef, y xrac'axaj jun kulaj ri nich'o-pe che,* 1 Co. 15:8. y nu'ij: Saulo, Saulo, ¿achique roma najo' na'an pokon chuve? xcha'. Jac'a ri Saulo xu'ij: ¿(Achique, aratcu'x) c'a rat, Ajaf? Y ri nich'o-pe, xu'ij: Ja yin ri Jesús ri najo' na'an pokon chuve,* Hch. 5:39; 1 Ti. 1:13. pero xa c'ayef chave, roma xa ayon naya-avi' chutza'n jun che' bak rutza'n riq'uin ri yatajin, xcha'. Ri Saulo ruxi'in-ri' y nibarbot xu'ij: Ajaf, ¿achique c'a ri najo' chi nin-en? Y ri Ajaf Jesús xu'ij-pe che: Cacataj, cabin-apu pa tinamit, y chiri' xti'ix-vi chave ri achique utz chi na'an, xcha'. Jac'a ri achi'a' ri ebenak riq'uin, xepa'e-ka, y xenacano', roma niquic'axaj chi c'o jun nich'o-pe riq'uin ri Saulo, pero man jun achique niquitz'et.* Dn. 10:7. Xusic' c'a ri' ri Saulo pan ulef, y masque erujakon ri runak'-ruvech, pero xa man nitzu'un ta. Romari' xyukex-e chuk'a' richin xc'amer-e pa Damasco. Oxi' k'ij man xtzu'un ta; man jun achique xutij, nis-ta xukum.
10 Jac'a ri chiri' pa Damasco c'o jun achi runiman ri Jesucristo rubinan Ananías. Ri Ajaf pa jun achel achic' quire' xu'ij che: ¡Ananías! xcha'. Y ri Ananías xu'ij: Ja ri yinc'o vave', Ajaf, xcha'. 11 Ri Ajaf xu'ij che: Ninjo' chi yacataj-e richin yabe chiracho ri Judas. Ri bey ri nac'uaj ja ri ni'ix Choj che, y chiri' chiracho ri Judas tac'utuj-vi jun achi aj-Tarso rubinan Saulo, roma rija' ja najin riq'uin oración. 12 Rija' pa jun achel achic' rutz'eton chi c'o jun achi rubinan Ananías xoc-apu ri pa jay riq'uin, y xuya' ruk'a' pa ruvi' richin nitzu'un chic jun bey, xcha' ri Ajaf. 13 Jac'a ri Ananías xu'ij: Ajaf, eq'uiy ebiyon chuve chi ri achi Saulo jani na jun pokon* Hch. 8:3; 9:1. rubanon chique ri e'acha'on chic rat ri ec'o pa Jerusalem.* Hch. 26:10. 14 Y ri vave' pa Damasco, rija' c'o ruk'a' chi yeruxim-e ri ye'in chi e'avichin chic rat, Ajaf, roma ja ri nima'k tak quik'ij sacerdotes ebanayon-pe vuj chuk'a' ri quiri' nu'ij, xcha' ri Ananías. 15 Pero ri Ajaf Jesucristo xu'ij che: Ta'acanoj, roma ri Saulo nucha'on* Hch. 13:2; Ro. 1:1, 5. chic richin nutzijoj ri nubi' yin chiquivech ri man israelitas ta,* Hch. 22:21; Gá. 2:7, 8. chiquivech reyes* Hch. 26:27, 28. y chiquivech ri israelitas. 16 Y yin xtinc'ut chuvech ri ajani chi k'axomal* Hch. 20:23; Col. 1:24. nic'atzin chi xteruk'asaj roma ri nubi', xcha' ri Ajaf. 17 Jac'ari' xbe ri Ananías, xoc-apu ri pa jay ri c'o-vi ri Saulo. Tok ruyo'on ruk'a' pa ruvi' chiri', xu'ij che: Vach'alal Saulo, ri Ajaf Jesús ri xuc'ut-ri' chavech tok rat petenak pa bey, xirutak-pe aviq'uin richin yatzu'un chic jun bey, y richin ninoj ri Lok'olaj Espíritu pan avánima,* Hch. 2:4; 4:31; 13:52. xcha' ri Ananías. 18 Can xe xbix quiri', jari' xetzak-e achel rusolotal quer pa tak runak'-ruvech ri Saulo, y xtiquer chic xtzu'un. Xcataj c'a e y x-an bautizar. 19 Y tok xva', xc'uje' chic pe ruchuk'a'.
Ri Saulo nutzijoj pa tinamit Damasco chi ri Jesús jari' ri Ruc'ajol ri Dios
Ri Saulo xc'uje' jun tiempo quiq'uin ri quiniman ri Jesucristo chiri' pa tinamit Damasco.* Hch. 26:20; Gá. 1:17. 20 Y ja yan nutzijoj ri pa tak sinagogas chi ri Jesucristo jari' ri Ruc'ajol ri Dios. 21 Y conojel ri ye'ac'axan richin, man niquil ta achique niquinojij y quire' niquibila': ¿Mana-ta ri achi re' ri juye' quivech nu'on ri ye'in chi erichin ri Jesús ri ec'o pa tinamit Jerusalem? Y, ¿man ta cami richin yeruxim-e ri ye'in chi erichin ri (bi'aj, binaj) ri', richin ye'eruya' pa quik'a' ri nima'k tak quik'ij sacerdotes israelitas, tok xuka vave' pa Damasco?* Hch. 8:3; Gá. 1:13. yecha'. 22 Jac'a ri Saulo más xuc'ul uchuk'a', y jabel rucusasic nu'on ri tz'iban can richin nuk'alajrisaj chi ri Jesús jari' ri Jun ri takon-pe roma ri Dios chucolic ri rutinamit.* Hch. 18:28. Y riq'uin ri nuk'alajrisaj, xa más nusuk' quino'oj ri israelitas ri ec'o chiri' pa Damasco.
Ri Saulo nicol-e pa tinamit Damasco
23 C'o chic chi k'ij tic'uje' ri Saulo chiri' pa Damasco, tok ri israelitas quimolon-qui' xecanaj chiquivech achique niqui'en richin niquicamisaj. 24 Jac'a ri nojin chirij ri Saulo xyo'ox rutzijol che, y ri nicajo' yecamisan richin,* 2 Co. 11:32. chi chak'a' chi pak'ij quik'ele'en chuchi' tak ri puertas ri ye'el-ye'oc-vi ri vinak pa tinamit. 25 Jac'a ri quiniman chic ri Jesús, chak'a' xquelesaj-e ri Saulo chirij ri muro ri tz'apiyon rij ri tinamit. Chupan jun chaquech xquikasaj-vi-ka* Jos. 2:15; 1 S. 19:12. richin xquelesaj-e.
Ri Saulo ni'e pa tinamit Jerusalem
26 Tok ri Saulo (xapon, xebos) pa tinamit Jerusalem,* Hch. 22:17; Gá. 1:17, 18. xrojo' xc'uje' chiquicojol ri quiniman ri Jesús chiri', pero conojel niquixi'ij-qui' chuvech, roma man niquinimaj ta chi kitzij xunimaj yan ri Jesús. 27 Pero ri Bernabé* Hch. 4:36; 11:22-25. xuc'uaj ri Saulo, xberuc'utu' chiquivech ri apóstoles, y xutzijoj chique chi ri Ajaf xuc'ut-ri' chuvech ri Saulo y xch'o riq'uin pa rubey ri tinamit Damasco, y chi ri Saulo man xuxi'ij ta ri' xutzijoj ri Ajaf Jesús chiri' pa Damasco. 28 C'ajari' xquic'ul ruvech ri Saulo; junan c'a ntel-ntoc quiq'uin ri pa tinamit Jerusalem. 29 Rija' man nuxi'ij ta ri' nitzijon pa rubi' ri Ajaf y hasta nuch'olila-ri' quiq'uin ri israelitas ri yech'o griego, jac'a rije'* 2 Co. 11:26. xa niquicanola' achique niqui'en richin nicajo' niquicamisaj. 30 Tok ri quiniman ri Jesucristo xquina'ej ri ninojix chirij ri Saulo, xquiq'uen-ka pa tinamit Cesarea, y xquitak-e pa jun chic tinamit rubinan Tarso.* Hch. 9:11.
31 Jac'a ri quiniman ri niquimol-qui' richin niquiya' ruk'ij ri Jesucristo pa jalajoj tak lugares quichin ri oxi' departamento quibinan Judea, Galilea y Samaria, man ni'an ta chic pokon chique. Riq'uin niquichajij ri quic'aslen chuvech ri Ajaf, can niq'uiy ri quic'aslen chirakan, y riq'uin niquic'ul cuchuk'a' riq'uin ri Lok'olaj Espíritu, yeq'uiyer.
Ri Pedro nu'on chi nic'achoj ri Eneas
32 Ri Pedro jalajoj ni'e-vi chiquitz'etic* Hch. 8:14. conojel ri quiniman ri Jesucristo, y ja jun ri ec'o pa tinamit Lida xe'erutz'eta-ka. 33 Chiri' xril jun achi rubinan Eneas ri ja vakxaki' juna' kajnak chuvech ruvaro'el, roma caminak ruk'a-rakan. 34 Ri Pedro xu'ij che: Ri Jesucristo* Hch. 4:10. nu'on chave chi yac'achoj. Cacataj c'a,* Hch. 3:6. tanuc'u' la avaro'el, xcha' che. Y ri Eneas can jac'ari' xpa'e'. 35 Conojel ri ec'o pa Lida y pa Sarón* 1 Cr. 5:16. xquitz'et chi ri Eneas xc'achoj, romari' xquijal quino'oj y xquinimaj ri Ajaf Jesús.* Hch. 11:21.
Ri Pedro nuc'asoj ri ámna Dorcas
36 Chiri' pa tinamit Jope c'o jun ixok runiman ri Jesús rubinan Tabita, y pa ch'abel griego ni'ix Dorcas che. Ri ixok re' banoy jalajoj tak favores y can yeruto'* Pr. 31:20; 1 Ti. 5:10; Stg. 1:27. ri man jun oc achique quichajin. 37 Jac'a chupan tak ri k'ij ri', ri Dorcas xyavej y (xcom, xquen). Tok atinisan chic, xjoto'ex-e pa ruca'n piso che ri jay. 38 Ri tinamit Jope man naj ta quicojol riq'uin ri tinamit Lida, romari' ri quiniman ri Jesucristo, tok xquic'axaj chi ri Pedro c'o chiri' pa Lida, xequitak-e ca'i' achi'a' riq'uin richin xquic'utuj quemelal che chi tipe cha'anin pa Jope. 39 Xu'on-pe rubanic ri Pedro richin xpe quiq'uin ri etakon-e, y tok xe'eka, xquiq'uen-e ri achique lugar c'o-vi ri ámna. Xquimol c'a apu qui' ri malcani' tak ixoki' chirij ri Pedro y niquic'utula-apu chuvech ri quitziak ri xerubanala' ri Dorcas chique tok c'a q'ues na. 40 Jac'a ri Pedro xerelesaj-pe conojel ri pa jay,* Mt. 9:25. c'ajari' xxuque' richin nu'on orar.* 1 R. 17:19-23; 2 R. 4:32-36. Xtzu'un c'a apu riq'uin ri ámna, y xu'ij: Tabita, cacataj. Ri ixok jari' xtzu'un-pe, y tok xutz'et-pe ri Pedro, xtz'uye'. 41 Ri Pedro (xutz'om, xuchop) c'a chiruk'a' ri ixok richin xpa'e', y xeroyoj c'a ri malcani' tak ixoki' y ri echa'on roma ri Dios, y q'ues yan chic ri Dorcas xuc'ut chiquivech. 42 Ri xbanataj chiri' xbe rutzijol chupan ronojel ri tinamit Jope, y romari' q'uiy xeniman ri Ajaf Jesús. 43 Jac'a ri Pedro c'a xc'uje' na q'uiy k'ij chiri' chiracho jun achi rubinan Simón ri nitzaco quitz'umal chicop.

*9:1 Hch. 8:3.

*9:2 Hch. 19:9.

*9:4 1 Co. 15:8.

*9:5 Hch. 5:39; 1 Ti. 1:13.

*9:7 Dn. 10:7.

*9:13 Hch. 8:3; 9:1.

*9:13 Hch. 26:10.

*9:15 Hch. 13:2; Ro. 1:1, 5.

*9:15 Hch. 22:21; Gá. 2:7, 8.

*9:15 Hch. 26:27, 28.

*9:16 Hch. 20:23; Col. 1:24.

*9:17 Hch. 2:4; 4:31; 13:52.

*9:19 Hch. 26:20; Gá. 1:17.

*9:21 Hch. 8:3; Gá. 1:13.

*9:22 Hch. 18:28.

*9:24 2 Co. 11:32.

*9:25 Jos. 2:15; 1 S. 19:12.

*9:26 Hch. 22:17; Gá. 1:17, 18.

*9:27 Hch. 4:36; 11:22-25.

*9:29 2 Co. 11:26.

*9:30 Hch. 9:11.

*9:32 Hch. 8:14.

*9:34 Hch. 4:10.

*9:34 Hch. 3:6.

*9:35 1 Cr. 5:16.

*9:35 Hch. 11:21.

*9:36 Pr. 31:20; 1 Ti. 5:10; Stg. 1:27.

*9:40 Mt. 9:25.

*9:40 1 R. 17:19-23; 2 R. 4:32-36.