13
Cuando ri Dios xerucha' ri Bernabé y ri Saulo
Chiquicojol ri kach'alal ri niquimol-qui' pa rubi' ri Dios pa Antioquía, jec'o kach'alal ri niquik'alajij ri ni'ix chique roma ri Dios, y jec'o chuka' maestros ri niquic'ut ri rutzij ri Dios, anche'l ri Bernabé, ri Simón ri ni'ix chuka' Niger che, ri Lucio ri aj-Cirene, ri Manaén ri junan xeq'uiytises-pe riq'uin ri Herodes ri gobernador chiri' pa Galilea, y ri Saulo. Y jun k'ij cuando niqui'en ayunar chi niquiya' ruk'ij ri Ajaf Dios, ri Espíritu Santo xu'ij chique: Quie'icha' ri Bernabé y ri Saulo chi niqui'en ri samaj ri nuyo'n yan ren chique, xcha'.
Y cuando xqui'en yan ri ayuno y oración, ja' xquiya' quik'a' pa quiwi' ri Bernabé y ri Saulo, chi ne'quibana' ri samaj ri xu'ij ri Espíritu Santo.
Ri Bernabé y ri Saulo niquitzijoj ri rutzij ri Dios pa Chipre
Y ri Espíritu Santo can ja xerutak-e ri Bernabé y ri Saulo; romari' xebe pa Seleucia. Y chiri' xe'oc-e pa jun barco chi xek'ax-apo pa Chipre. Y cuando jec'o chic pa tenemit Salamina chiri' pa Chipre, xquitzijoj-ka rutzij ri Dios pa tak sinagogas, ri jay anchi' niquimol-wi-qui' ri israelitas chi niquic'oxaj rutzij ri Dios. Ri Bernabé y ri Saulo quic'uan-e jun chi yeruto' y ri' ja ri Juan ri ni'ix chuka' Marcos che. Ri Chipre jun rech-ulef co'l oc ri c'o chupa ri mar. Romari', cuando ri Bernabé, ri Saulo y ri Juan xek'ax chupa ri rech-ulef ri', xe'apon ri juc'an chic ruchi' pa jun tenemit rubinan Pafos. Y chupa ri tenemit ri' c'o jun achi israelita rubinan Barjesús, jun achi aj-itz. Ri achi re' jun tz'ucuy-tzij, roma nu'ij chi can nuk'alajij ri ni'ix che roma ri Dios. Y ri aj-itz achi ri' nisamaj riq'uin ri gobernador rubinan Sergio Paulo, ri gobernador ri' can c'o-wi runo'j (runa'oj). Raja' xutak coyoxic ri Bernabé y ri Saulo, roma nrojo' nuc'oxaj rutzij ri Dios. Pero ri aj-itz, ri ni'ix chuka' Elimas che, can nutaj ruk'ij yeruk'at, roma can man nrojo' ta chi ri Sergio Paulo nuya' ta ránima riq'uin ri Jesucristo. Pero ri Saulo, ri rubinan chuka' Pablo, can nojinak ránima riq'uin ri Espíritu Santo, xutzu-xutzu' rech ri aj-itz, 10 y xu'ij che: Ret xa nojinak awánima riq'uin ronojel rech tz'ucun-tzij y riq'uin ronojel itzel tak ex. Xa jat jun ralc'ual ri itzel, roma itzel natzu' ronojel ri utz. Ret man choj ta na'an che ri rubey ri Ajaf Dios. ¿Anchique roma man namalij ta na'an quiri'? 11 Cami, ri Ajaf Dios xcatru'on castigar; can xcamoyir, y jun tiempo ri man xcatiquier ta xtatzu' rech ri k'ij. Y can xe xu'ij quiri' ri Pablo, can ja' xmoyir-ka ri achi aj-itz. Romari' raja' nucanoj jun ri nic'uan chuk'a', roma xc'ue' can pa k'eku'm. 12 Cuando ri Sergio Paulo ri gobernador xutzu' ri xbanataj riq'uin ri aj-itz, man nril ta anchique nunojij chirij ri rutzij ri Ajaf. Y ja xunimaj rutzij ri Dios chupa ri k'ij ri'.
Pablo y ri Bernabé niquitzijoj rutzij ri Dios pa jun chic tenemit rubinan chuka' Antioquía
13 Y ri Pablo y ri je-benak riq'uin xquiya' can ri tenemit Pafos, xek'ax-apo parui' ri ya' chi xebe pa tenemit Perge ri c'o pa Panfilia. Pero ri Juan, ri ni'ix chuka' Marcos che, xerumalij can y xtzolaj pa Jerusalem. 14 Y cuando ri Pablo y ri Bernabé xek'ax yan pa Perge, xebe pa jun chic tenemit ri rubinan chuka' Antioquía. Y ri tenemit re' pa Pisidia c'o-wi. Y chupa ri k'ij chi uxlanen, reje' xebe pa sinagoga, ri jay anchi' nitzijos-wi rutzij ri Dios, y xech'oquie-apo. 15 Y cuando x-an-ka leer ri ley chi ri Moisés y ri jequitz'iban can ri achi'a' ri xek'alajin ri rutzij ri Dios ojer can, ri achi'a' ri c'o quik'ij chupa ri jay ri', xquitak-apo jun riq'uin ri Pablo y ri Bernabé, chi xberu'ij chique: Wach'alal, xa c'o jun chiwe rix ri c'o jujun tzij nrojo' nu'ij chique ri quimolon-qui' we', utz nu'ij, xcha' ri xapon quiq'uin.
16 Y ri Pablo can ja' xpa'e', y xu'on retal che ruk'a' chique ri winak chi quiri' man quietzijon chic y xu'ij-ka chique: Tic'oxaj rix nuwinak israelitas y tic'oxaj rix ri man jix israelitas ta ri can nixi'j-iwi' niben imac chech ri Dios; tic'oxaj ri xtin-ij chiwe: 17 Ri ka-Dios roj israelitas can xerucha' ri ojer tak kati't-kamama', y xu'on chique chi xe'oc jun nimalaj tenemit* Ex 1:7 cuando jec'o pa Egipto, ri rech-ulef ri man quichi ta reje'. C'ajari' ri Dios can riq'uin ri ruchuk'a' xerulesaj-pe chiri'.* Ex 12:51 18 Y ri jun la'k cuarenta juna' ri xqui'en chupa ri tz'iran rech-ulef, ri Dios xucoch' ronojel ri xqui'en.* Nm 14:34; Dt 1:31 19 Y xeruq'uis ri winak ri jec'o pa wuku' tenemit chi ri rech-ulef Canaán,* Dt 7:1 y jari' ri ulef ri xuya' can pa quik'a' ri ojer tak kati't-kamama'.* Jos 14:1 20 C'ajari' ri Dios xeruya' jueces pa quiwi'* Jue 2:16 chi yequi'en gobernar. Jun la'k cuatrocientos cincuenta juna' xec'ue' ri jueces pa quiwi'. Y ri ruq'uisbel juez ri xc'ue', ja ri Samuel, ri jun ri xuk'alajij chuka' rutzij ri Dios.* 1 S 3:20 21 Pero reje' jun rey ri xquijo' chi xeru'on gobernar.* 1 S 8:5 Y ri Dios can xuya-wi qui-rey. Y cuarenta juna' xeru'on gobernar ri kati't-kamama' ri jun rey ri xubinaj Saúl. Ri Saúl ri' ralc'ual ri achi xubinaj Cis, ru-familia can ri Benjamín.* 1 S 10:21 22 Y cuando ri Dios xrojo' chi ri Saúl xel-e, xuya' can ri David chi xoc rey. Ri Dios can xu'ij chirij ri rey David: C'o jun ri xtu'on ronojel ri ninjo' y can nika chinuech.* 1 S 13:14 Ren can nintzu' chi ri xtibano quiri' ja ri David* 1 S 16:12; Sal 89:20 ri ralc'ual ri Isaí. Quiri' xu'ij ri Dios. 23 Y jun chique ri ru-familia ri rey David, ja ri Jesús. Y ja ri Jesús ri yo'n-pe roma ri Dios chi jojrucol roj israelitas, can anche'l ri ru'in ri Dios chi nu'on. 24 Y cuando man jani toka ri Jesús, ri Juan Bautista xu'ij chique ri kawinak israelitas chi tiquiya' can ri quimac y tiquibana' ri nrojo' ri Dios, y quie'an bautizar.* Mr 1:4; Lc 3:3 25 Y cuando ri Juan ya nuq'uis ri samaj ri xyo'x che roma ri Dios, raja' xu'ij: ¿Jin ancu'x (anchique) ren ni'ij rix? Roma, man ja' ta ren ri Cristo.* Jn 1:20 Roma ri Cristo man jani tisamaj-ka chi'icojol. Raja' can c'o ruk'ij, romari' can man nuc'ul ta chi ja ren yisolo ri ruximbel ruxajab,* Mt 3:11; Mr 1:7; Lc 3:16; Jn 1:27 xcha' ri Juan.
26 Rix nuwinak israelitas, ru-familia can ri Abraham, y rix ri man jix israelitas ta, ri can nixi'j-iwi' niben imac chech ri Dios, nin-ij chiwe, chi ri rutzij ri Dios can iwichi rix yo'n-pe, y ri tzij ri' nu'ij anchique modo jixcolotaj. 27 Xa ja ri winak ri jec'o pa Jerusalem y ri achi'a' ri c'o quik'ij jec'o chiquicojol, xa ja reje' ri man xena'en ta anchique ri Jesús, y chuka' man quibanon ta entender rutzij ri Dios ri tz'iban can coma ri achi'a' ri xquik'alajij rutzij ojer can. Y can ronojel k'ij chi uxlanen ni'an leer ri pa tak sinagogas, ri jay anchi' can nitzijos-wi rutzij ri Dios. Romari', cuando reje' xqui'ij chi ticamises ri Jesús, can ja' xeto'n chi xtzakon ri nu'ij ri rutzij ri Dios. 28 Pero ri winak y ri achi'a' ri c'o quik'ij, más que man jun rumac ri Jesús xquiwil chi nicamises, reje' xquic'utuj che ri Pilato chi ticamises.* Mt 27:22-23; Mr 15:13-14; Lc 23:21-23; Jn 19:15 29 Y cuando xbanataj yan ronojel ri tz'iban can chupa rutzij ri Dios chirij ri rucamic ri Jesús, xbequikasaj-pe chech ri cruz, y c'ajari' xbequimuku' can.* Mt 27:57-61; Mr 15:42-47; Lc 23:50-56; Jn 19:38-42 30 Pero ri Dios xu'on che ri Jesús chi xbec'astaj-pe. 31 Y ri Jesús q'uiy k'ij xuc'ut-ri'* Hch 1:3 chiquiwech ri can xquitzeklebej cuando xel-e pa Galilea y xbe c'a pa Jerusalem. Y ri xetz'eto richi, jari' ri yek'alajin ri Jesús chique ri winak.
32 Y roj nakatzijoj chiwe ri utzilaj rutzij ri Dios, ri nich'o'n chirij ri xu'ij ri Dios chique ri kati't-kamama' ojer can chi nu'on. 33 Roma xa ja chakawech roj ri joj qui-familia can reje' xbanataj ri ru'in ri Dios ojer can; roma raja' xu'on chi xc'astaj-pe ri Jesús chiquicojol ri caminaki', can anche'l ri nu'ij chupa ri ruca'n salmo: Ja ret jat Walc'ual, romari' cami ninya' ac'aslen,* Sal 2:7 nicha'. 34 Y ri rutzij ri Dios nu'ij chuka': Y ri nu'in can che ri rey David chi ninya', can ketzij-wi, y can ninya' chiwe rix,* Is 55:3 nicha'. Quiri' xu'ij ri Dios chi nuc'ut chakawech chi ri Jesús can xc'asos roma ri Dios chiquicojol ri caminaki', y manak chic xticom. 35 Y ri David nu'ij chuka' chupa ri Salmos: Man xtaya' ta lugar che ri lok'olaj Awalc'ual chi nik'ey ri ruch'acul,* Sal 16:10 nicha'. 36 Pero ri David, cuando can ruq'uison chic can ri samaj ri ruyo'n-pe ri Dios che, xcom, y xbemuk can ri anchi' je-mukun-wi ri rati't-rumama', y can xk'ey-wi ri ruch'acul. 37 Pero ri ruch'acul ri Jesús man xk'ey ta, roma ri Dios can xu'on che chi xc'astaj-pe chiquicojol ri caminaki'. 38 Romari' nuwinak israelitas, titemaj c'a chi xe roma ri Jesús nitzijos chiwe chi c'o modo nicoch'otaj (nicuyutaj) imac. Y ja ri rutzij raja' ri kac'amon-pe chiwe. 39 Roma ru-ley ri Moisés man nitiquier ta nu'on chiwe chi can man jun imac niwakalej chech ri Dios. Man anche'l ta ri nu'on ri Jesús. Y conojel ri xquieniman richi, man jun quimac xtiquikalej chech ri Dios. 40 Can tibana' cuenta iwi', chi quiri' man pa iwi' ta rix xtika ri quitz'iban can ri achi'a' ri xquik'alajij ri rutzij ri Dios ojer can. Chupa ri quitz'iban can reje', ri Dios nu'ij:
41 Rix ri jixtze'n chirij ri nutzij, titzu' c'a ri nimalaj castigo ri xtika pa iwi' y ticanoj anchi' nito-iwi'.
Roma ri nimalaj castigo ri xtinya' pa iwi', can jun nimalaj sufrimiento.
Y rix, can man xtinimaj ta, más que c'o jun niyo'n rutzijol chiwe, roma can yalan nim.* Hab 1:5
Quiri' ru'in can ri Dios, xcha' ri Pablo chique ri winak.
42 Y cuando ri Pablo y ri Bernabé xe'el-pe chiri' pa sinagoga, ri jay anchi' niquimol-wi-qui' ri israelitas chi niquic'oxaj rutzij ri Dios, ri winak ri man je israelitas ta xqui'ij chique: Jixkayobej ri kubix apo, chi quiri' nakac'oxaj jun mej (bey) chic ri tzij ri ic'amon-pe.
43 Y cuando ri winak ri quimolon-qui' chiri' xquiquiraj-qui', je q'uiy ri xebe chiquij ri Pablo y ri Bernabé; jec'o israelitas, y jec'o ri man je israelitas ta ri can niqui'en chuka' ri nu'ij ru-ley ri Moisés, roma can niquiya' chuka' ruk'ij ri Dios. Y x-ix chique coma ri Pablo y ri Bernabé, chi can man tiquiya' can ri Dios ri can jun nim favor xu'on chique chi xerucol.
44 Y chupa ri k'ij chi uxlanen ri jun chic semana, juba' ta chic conojel winak chi ri tenemit ri xquimol-qui' chi niquic'oxaj ri rutzij ri Dios. 45 Romari', cuando ri winak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesús xquitzu' chi je q'uiy winak xe'apon, itzel xquina', y niqui'ij chi ri nu'ij ri Pablo xa man ja' ta ri ketzij, y itzel xech'o'n chirij ri nu'ij. 46 Pero ri Pablo y Bernabé man xquixi'j ta qui' chiquiwech chi xqui'ij chique: Can nic'atzin chi na'ey chiwech rix jix kawinak nakatzijoj-wi ri rutzij ri Dios, pero rix xa man nika ta chiwech. Y roma quiri' niben, can k'alaj chi can man utz ta chi niyo'x chiwe rix ri c'aslen ri man niq'uis ta. Romari' quiq'uin ri winak ri man je israelitas ta jojbe-wi. 47 Y can ja ri Ajaf Dios x-in chake:
Jatnuyo'n chi jatoc sakil quichi ri winak chi ronojel rech-ulef,* Is 42:6; 49:6
y awoma ret xquiecolotaj ri winak naj chi nakaj.
48 Y cuando ri winak ri man je israelitas ta xquic'oxaj ri tzij ri x-ix-ka, can xequicot pa cánima, y xquiya' ruk'ij ri rutzij ri Ajaf Dios. Y can conojel ri can je-cha'on roma ri Dios chi niquiwil ri c'aslen ri man niq'uis ta, xquinimaj. 49 Y ri rutzij ri Ajaf Dios xbetzijos naj chinakaj, chupa ri rech-ulef ri'. 50 Y ri winak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesús, xquiya' quino'j (quina'oj) jujun utzilaj tak ixoki' ri man je israelitas ta ri can c'o quik'ij. Xebe chuka' quiq'uin ri achi'a' ri c'o quik'ij chiquicojol ri winak, chi xbequiya' quino'j (quina'oj), chi yequikotaj-e ri Pablo y ri Bernabé pa quitenemit. Y can quiri-wi xqui'en chique. 51 Romari' reje' xquitotaj can ri pokolaj ri c'o chicakan chiquiwech ri winak,* Mt 10:14; Mr 6:11; Lc 9:5; 10:11 chi quiri' tiquitemaj chi can man utz ta ri ye'ajin. Y reje' xebe c'a pa jun chic tenemit rubinan Iconio. 52 Y conojel ri can quiniman chic ri Jesucristo ri jec'o chiri' pa Antioquía ri c'o pa Pisidia, can nojinak-wi cánima riq'uin ri Espíritu Santo, y can yequicot.

*13:17 Ex 1:7

*13:17 Ex 12:51

*13:18 Nm 14:34; Dt 1:31

*13:19 Dt 7:1

*13:19 Jos 14:1

*13:20 Jue 2:16

*13:20 1 S 3:20

*13:21 1 S 8:5

*13:21 1 S 10:21

*13:22 1 S 13:14

*13:22 1 S 16:12; Sal 89:20

*13:24 Mr 1:4; Lc 3:3

*13:25 Jn 1:20

*13:25 Mt 3:11; Mr 1:7; Lc 3:16; Jn 1:27

*13:28 Mt 27:22-23; Mr 15:13-14; Lc 23:21-23; Jn 19:15

*13:29 Mt 27:57-61; Mr 15:42-47; Lc 23:50-56; Jn 19:38-42

*13:31 Hch 1:3

*13:33 Sal 2:7

*13:34 Is 55:3

*13:35 Sal 16:10

*13:41 Hab 1:5

*13:47 Is 42:6; 49:6

*13:51 Mt 10:14; Mr 6:11; Lc 9:5; 10:11