11
Ri Dios jec'o chuka' jerucha'on chiquicojol ri israelitas
Y ren nin-ij chiwe chi ri Dios man jerumalin ta can ri israelitas, ri rutenemit. Roma ren can jin israelita-wi. Ja ri Abraham ri ojer numama', y jin ru-familia can ri Benjamín.* Fil 3:5 Ri Dios man rumalin ta can ri rutenemit; ri Dios can pa ruticribel pe reta'n-pe rech. ¿Man iweta'n ta ri nu'ij chupa rutzij ri Dios ri tz'iban can, chirij ri Elías? Ri Elías xch'o'n riq'uin ri Dios chiquij ri ruwinak israelitas, y xu'ij: Ajaf, xequiwulij (xequiwulaj) ri altares ri awichi ret y xequicamisaj ri ch'aka chic asamajel ri xek'alajin chuka' ri atzij. Xa nuyon chic ren jinc'o can y jinquicanoj chuka' chi jinquicamisaj.* 1 R 19:10, 14 Quiri' xu'ij ri Elías che ri Dios. ¿Y anchique xu'ij ri Dios che ri Elías? Ri Dios xu'ij: Man ayon ta jatc'o wiq'uin. C'a jec'o wuku' mil ri jec'o wiq'uin, ri man quiyo'n ta ruk'ij ri Baal ri banon dios che.* 1 R 19:18 Quiri' xu'ij ri Dios che ri Elías. Y quiri' chuka' cami jec'o kawinak israelitas ri junan joj-cha'on quiq'uin, roma jari' ri favor xu'on ri Dios chake. Ri je-cha'on roma ri Dios, man je-cha'on ta roma can utz ri yequi'en pa quic'aslen; reje' je-cha'on, xe roma ru-favor ri Dios. Xa ta je-cha'on roma ri utz ri yequi'en pa quic'aslen, manak ta ni'ix chi je-cha'on roma ri favor ri xu'on ri Dios chique.
Y re' nuk'alajij chakawech chi ri kawinak ri je-cha'on roma ri Dios xquiwil yan jun utzilaj c'aslen riq'uin ri Dios. Pero ri ch'aka chic kawinak ri man je-cha'on ta roma ri Dios, man quiri' ta, reje' xa xcowir cánima. Anche'l nu'ij chupa rutzij ri Dios ri tz'iban can: Ri Dios xuya' chique anche'l jun nimalaj waran. Romari' anche'l je moy quibanon y chuka' man yec'oxan ta.* Dt 29:4; Is 29:10 C'a quiri' quibanon cami. Quiri' nu'ij chupa ri tz'iban can. Y ri David ru'in can chuka':
Ri nima'k tak quiwa'in xtoc ta qui-trampa y xtoc ta anche'l ya'l ri yeka chupa.
Ja' ta ri' ri xtitzako quichi y xtoc qui-castigo.
10 Xtik'okumer ta ri quiwech, chi quiri' man xquietzu'n ta;
can luculic ta jumul quij xtiqui'en.* Sal 69:22-23
Quiri' ri ru'in can ri David.
Ri Dios can xusuj chi yerucol ri winak ri man je israelitas ta
11 Y ronojel re' man nu'ij ta chi ri kawinak xquitupij cakan y xetzak jumul. Man quiri' ta. Ri Dios xe chi nuc'asoj pa cánima chi niquinimaj ta rutzij, xusuj chuka' chi yerucol ri winak man je israelitas ta. 12 Ri kawinak xquixutuj ri Dios, y romari' ri Dios xusuj ronojel ri ru-bendición chique ch'aka chic winak ri man je israelitas ta. Pero más q'uiy ri bendición ri xquiepe cuando ri kawinak israelitas xtiquinimaj.
13 Y c'o chuka' ri ninjo' nin-ij chique ri winak man je israelitas ta: Ren jin jun apóstol ri jin-takon-pe chique ri man je israelitas ta. Can ninya-wi ruk'ij ri nusamaj, 14 roma ninjo' ninc'asoj pa cánima ri nuwinak israelitas chi niquirayij ta yecolotaj; roma can niquitzu' ri nusamaj chiquicojol ri man je israelitas ta. 15 Roma ri ch'aka chic ri man je israelitas ta xc'ul quiwech roma ri Dios, y jare' ri xu'on ri Dios cuando xeruya' can ri nuwinak israelitas. Pero más ri bendición ri xquiepe cuando ri nuwinak xtiquinimaj ri Dios y raja' xtuc'ul-ka utz quiwech. C'ajari' xquiec'astaj y xtiquic'uaj jun c'ac'ac' c'aslen. 16 Ri israelitas can je-cha'on-wi. Y roma can je-cha'on ri ruc'amal (ruxe'), can je-cha'on chuka' ri ruk'a'. Can je anche'l ri na'ey tak pan ri niyo'x chech ri Dios. Roma ri na'ey tak pan ri niyo'x chech ri Dios, can je lok'olaj-wi, y quiri' chuka' ri ch'aka chic pan, roma junan xe'an riq'uin ri xeyo'x chech ri Dios.
17 Ri nuwinak israelitas can je anche'l ri che' rubinan olivo, can jabel ticon. Pero jec'o ruk'a' ri xejok'ix-e. Y rix ri man jix israelitas ta man jix ruk'a' ta ri che' ri', xa jix richi jun chic olivo ri man ticon ta, ri xa ruyon xel-pe. Pero xixyo'x parui' ri che' ri ticon y q'uiy bendición iwilon. 18 Pero man tinojij chi jix nimalaj tak winak y nikasaj quik'ij ri nuwinak ri xe'leses-e. Man utz ta niben quiri', roma iweta'n que man ja' ta ri ruk'a' ri che' ri quitz'amon ri ruc'amal (ruxe'), xa ja ri ruc'amal (ruxe') ri rutz'amon ri ruk'a' ri che'. Y rix xa jix ruk'a' ri che' y man jix ruc'amal (ruxe') ta.
19 Y xa juba' rix ninojij: Roj can utz kabanon roma jec'o ruk'a' ri che' ri xejok'ix-e, chi quiri' ja roj ri xojyo'x pa quiq'uiexel. 20 Pero ren nin-ij: Reje' roma man xquinimaj ta ri Dios, romari' xe'leses-e. Y rix xe roma iniman ri Dios jixc'o can pa quiq'uiexel. Romari' man utz ta ninojij chi jix nimalaj tak winak. Xa tixi'j-iwi'. 21 Roma iweta'n chi ri Dios man xerupokonaj ta ri nuwinak israelitas. Xa xerulesaj-e, más que reje' can je ruk'a-wi ri che' ri'. Xa quiri' xu'on quiq'uin reje', chuka' rix man xtujoyowaj ta iwech. 22 Can titemaj chi ri Dios yalan nojo'n, pero chuka' nuya' ruq'uiexel ri mac, y ri' ja ri castigo. Ri jec'o pa mac, raja' nuya' ri castigo chique. Chiwe rix ruyo'n ru-bendición, pero tiya' iwánima riq'uin. Roma xa man niya' ta iwánima riq'uin, rix chuka' xquixleses-e. 23 Y xa ri nuwinak niquinimaj, xquiejo'x chic roma ri Dios. Ri Dios can nitiquier yerojo' chic jun mej (bey). 24 Rix can jix anche'l ruk'a' jun olivo ri man xtic ta, xa ruyon xel-pe; pero xixleses-pe riq'uin ri che' ri' y xixyo'x parui' ri olivo ri can ticon-wi, más que man jix richi ta ri che' ri'. Y xa quiri' x-an chiwe rix, can más xti'an chique ri nuwinak israelitas, reje' can xquieyo'x chic jun mej (bey) parui' ri che' ri can ticon; roma reje' can je richi-wi ri che' ri'.
Cuando xquiecolotaj ri israelitas
25 Wach'alal, ren ninjo' chi rix nina'ej ri c'aja' oc tuk'alajij ri Dios, chi quiri' man tina-ka chi jix nimalaj tak winak roma c'o ino'j (ina'oj). Ri nuwinak israelitas ri cowirinak cánima y man niquijo' ta niquinimaj ri Dios, quiri' xquiec'ue', c'a xquiecolotaj na ri man je israelitas ta. 26 C'ajari' xquiecolotaj conojel ri nuwinak israelitas. Anche'l nu'ij rutzij ri Dios ri tz'iban can:
Ri Jun ri nicolo, pa tenemit Sión xtipe-wi,
y xtulesaj ri itzel tak no'j (na'oj) chiquicojol ru-familia can ri Jacob.* Is 59:20
27 Y ren xtinlesaj quimac,
roma jari' ri trato ri xin-en quiq'uin.* Jer 31:33-34
Quiri' nu'ij ri Dios chupa ri tz'iban can.
28 Jec'o nuwinak israelitas itzel niquitzu' ri Dios, roma man quiniman ta ri utzilaj rutzij. Y roma man quiniman ta, ri Dios xuya' rutzij chiwe rix ri man jix israelitas ta. Pero ri Dios c'a yerojo' ri nuwinak, roma jerucha'on y roma chuka' ri ru'in chique ri ojer tak kati't-kamama' chi nuya'. 29 Roma cuando ri Dios nuya' jun ex, can man xtumaj ta chic; y cuando nroyoj ri rutenemit, can man xtujal ta chic rutzij. 30 Ojer can, rix ri man jix israelitas ta man xixniman ta che ri Dios. Pero cuando ri nuwinak israelitas xquiya' can ri Dios, raja' xa chiwe yan chic rix xuya-wi ri bendición. 31 Ri nuwinak man quiniman ta ri Dios cami, pero xtapon ri k'ij cuando ri Dios xtusuj chic jun mej (bey) ri ru-bendición chique, y reje' can xquiecolotaj, can anche'l xu'on chiwe rix. 32 Ri Dios can ruk'alajin chi conojel winak c'o quimac; can quiere' rubanon roma raja' nrojo' yerucol conojel.
33 Ri Dios can yalan-wi utz, can q'uiy-wi beyomel y no'j (na'oj) c'o riq'uin. Roj can man naka'an ta entender ri runo'j (runa'oj) y man naka'an ta entender ri nunojij. 34 Roma ri tz'iban can chupa rutzij ri Dios nu'ij: ¿C'o como jun winak runa'en anchique nunojij ri Ajaf Dios? ¿O c'o como jun ri nitiquier nu'ij che ri Dios ri anchique utz chi nu'on?* Is 40:13 35 ¿O c'o como jun winak ri nusipaj jun ex na'ey che ri Dios, y ri Dios c'ajari' xtuya-pe ruq'uiexel che?* Job 41:11 Man jun. Quiri' nu'ij ri tz'iban can. 36 Roma ja raja' ri xbano ronojel. Can riq'uin-wi raja' petenak ronojel. Y ronojel ri xeru'on, chi niquiya' ruk'ij. Can xtiyo'x ta ruk'ij ri Dios chi ronojel tiempo. Amén.

*11:1 Fil 3:5

*11:3 1 R 19:10, 14

*11:4 1 R 19:18

*11:8 Dt 29:4; Is 29:10

*11:10 Sal 69:22-23

*11:26 Is 59:20

*11:27 Jer 31:33-34

*11:34 Is 40:13

*11:35 Job 41:11