Ri naꞌay carta ri xutzꞌibꞌaj ri apóstol San Pedro
Ri apóstol Pedro xutak va naꞌay carta va chica ri hermanos ri icꞌo Galacia, Ponto, Capadocia, Asia y nicꞌaj chic lugar. Antok xutak va carta va, ri hermanos reꞌ niquikꞌasaj sufrimiento ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Y nuꞌej cꞌa chica chi tiquicukubꞌaꞌ más quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ruma ri Dios ya xaꞌrucol pa rukꞌaꞌ ri pecado. Y nuꞌej jeꞌ chi man tiquimalij quicꞌuꞌx, ruma ri Dios nojiel kꞌij ncaꞌruchajij ri niquinimaj y niquiꞌan ri nika choch jajaꞌ.
Ri capítulo 1:1-2, ri Pedro ncaꞌruꞌon saludar ri quiniman ri Jesucristo, ri icꞌo diferentes lugares.
Ri capítulo 1:3–2:10 nuꞌej chirij nojiel ri favor ri ruyoꞌn ri Dios chica y rumareꞌ nicꞌatzin chi ncaꞌquicuot niquiyoꞌiej ri nuyaꞌ chica. Nuꞌej jeꞌ chi ri Dios nrajoꞌ chi ri i-ralcꞌual chic niquicꞌuaj jun cꞌaslien choj y sak.
Ri capítulo 2:11–4:19 nuꞌej chi ri sufrimiento ri xukꞌasaj ri Ajaf Jesucristo, jareꞌ jun ejemplo chi tiquicachꞌoꞌ ri sufrimiento ri niquikꞌasaj. Ri Pedro ncaꞌruꞌon mandar ri ajaf y ri siervos. Y ncaꞌruꞌon jeꞌ mandar ri i-cꞌulan ri chica chi cꞌaslien ri otz chi niquicꞌuaj pa cachuoch. Nuꞌej jeꞌ chi ri i-ralcꞌual ri Dios nicꞌatzin chi ticajo-quiꞌ.
Y ri capítulo 5:1-14, ri Pedro nuꞌon mandar chica ri ancianos quichin ri iglesias chi caꞌquichajij otz ri hermanos. Y chica ri cꞌajolaꞌ nuꞌej chi tiquinimaj quitzij ri ancianos richin ri iglesia. Y nuꞌej chi xtalka jun kꞌij antok ri Dios xtiralasaj-el ri sufrimiento, xtuyaꞌ siempre ri ru-favor pa quiveꞌ y siempre xtuꞌon sak cha ri quicꞌaslien.
1
Ri saludo
Inreꞌ Pedro, in ru-apóstol ri Jesucristo, nitak-el va carta va chiva ixreꞌ ri man ixcꞌo ta chupan ri ka-nación, xa iquiran-iviꞌ chupan ri lugares Ponto, Galacia, Capadocia, Asia y Bitinia. Ri Katataꞌ Dios xixruchaꞌ, ruma quireꞌ ranun-pa pensar chivij. Y ja ri Espíritu Santo ri xalasan-el ri itziel tak kax ri cꞌo pan icꞌaslien, chi quireꞌ nquixniman cha ri Jesucristo, y quireꞌ sak nuꞌon ri icꞌaslien. Ruma ja ri ruquiqꞌuiel ri Jesucristo ri xꞌin antok xcon, jareꞌ ri nichꞌajo-el ri i-pecado. Y can niqꞌuiy ta más riqꞌuin ivánima ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Dios.
Jun cꞌaslic esperanza
Kayaꞌ rukꞌij ri Dios, ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo. Jajaꞌ altíra xujoyovaj kavach, rumareꞌ xutak-pa ri Rucꞌajuol chi xcon y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, chi quireꞌ xuyaꞌ jun cꞌacꞌacꞌ kacꞌaslien ri nuꞌon chika chi kayoꞌien jun cꞌaslic esperanza. Y ri Dios xtuyaꞌ chika ri ka-herencia ri ruyacuon chicaj. Ri xtuyaꞌ ri Dios chika chicaj man xtikꞌay ta, man xtuꞌon ta tzꞌil, ni man xtuꞌon ta jeꞌ incheꞌl ri cotzꞌeꞌj ri xa nichakej-ka. Y ixreꞌ ix-chajin ruma ri ru-poder ri Dios, ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ. Quireꞌ rubꞌanun ri Dios chiva ruma nrajoꞌ chi ntuoc ivichin ri salvación (colotajic) ri bꞌanun chic preparar jajaꞌ. Y reꞌ can xtikꞌalajin antok xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij. Y jareꞌ ri nibꞌano chi niquicuot ri ivánima, mesque cꞌo kꞌij nquixbꞌisuon ruma nquixtojtobꞌax riqꞌuin qꞌuiy roch sufrimientos. Y reꞌ can nicꞌatzin, chi quireꞌ nikꞌalajin xa ketzij icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios o manak. Nicꞌatzin chi nquixtojtobꞌax incheꞌl niꞌan cha ri oro. Ri oro nikꞌasas pa kꞌakꞌ chi quireꞌ nitzꞌiet xa ketzij chi oro. Ri cukbꞌal cꞌuꞌx más rakalien choch ri oro, ruma ri oro xa niqꞌuis. Y antok nquixtojtobꞌax y nticochꞌ nojiel, xtiꞌeꞌx chiva chi otz ri xiꞌan. Y xticꞌujieꞌ cꞌa ikꞌij, antok xtipa chic ri Jesucristo.
Y mesque ixreꞌ man jun bꞌay itzꞌatuon ri Jesucristo, can ntivajoꞌ; y mesque man ntitzꞌat ta vacame, iyoꞌn jeꞌ ivánima riqꞌuin y rumareꞌ altíra nquixquicuot; y ri ntinaꞌ riqꞌuin ivánima can nem, y man ntivil ta tzij chi ntiꞌej. Y ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin, can xtiyoꞌx chiva ri salvación (colotajic).
10 Ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, can cꞌo xquiꞌej can chirij ri favor ri xtuyaꞌ ri Dios chiva ixreꞌ ri ixcꞌo chupan ri tiempo vacame. Ijejeꞌ xquitej quikꞌij chi xcajoꞌ ta xquinaꞌiej más chirij ri salvación (colotajic) ri nakatzijuoj ojreꞌ vacame. 11 Can ta xcajoꞌ xquinaꞌiej más chirij ri xuꞌej ri Espíritu Santo richin ri Cristo chica. Ruma ri Espíritu Santo ri cꞌo riqꞌuin cánima xuꞌej chica chi ri Cristo can xtuꞌon sufrir, y antok rukꞌasan chic ri sufrimiento reꞌ, xticꞌujieꞌ rukꞌij. Pero man xkꞌalajin ta ri chica tiempo y ri chica vinak ri Cristo, y ijejeꞌ jareꞌ ri xcajoꞌ ta xquinaꞌiej. 12 Pero ri Dios xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ, chi nojiel ri xquiꞌej chirij ri Cristo, man chupan ta qui-tiempo ijejeꞌ ri xtibꞌanataj-ve, xa cꞌajaꞌ chupan ri ka-tiempo ojreꞌ xbꞌanataj-ve. Y jareꞌ ri xtzijos chiva ixreꞌ, y ja ri Espíritu Santo ri takuon-pa chicaj xtoꞌn quichin chi xquiꞌej ri evangelio. Y hasta ri ángeles nicajoꞌ niquitzꞌat ta nojiel reꞌ.
Nkojayox chi nakucꞌuaj jun cꞌaslien santa
13 Rumareꞌ ixreꞌ, tibꞌanaꞌ pensar otz ri chica ntiꞌan y ticusaj ri inoꞌj chi ntiꞌan cuenta-iviꞌ. Y riqꞌuin nojiel ivánima jeꞌ tivoyoꞌiej ri favor ri xtuyaꞌ ri Dios chiva antok xtipa chic ri Jesucristo. 14 Can ticꞌutuꞌ chi ketzij ix ralcꞌual chic ri Dios, can quixniman cha. Man tiꞌan ri itziel tak kax ri nquiꞌrayij, incheꞌl ri xiꞌan antok man jun ivataꞌn chirij ri Jesucristo. 15 Pa rucꞌaxiel reꞌ, quixuoc incheꞌl ri Dios ri xayuon ivichin. Jajaꞌ can Santo. Ixreꞌ jeꞌ quixuoc santos riqꞌuin nojiel ri ntiꞌan chupan ri icꞌaslien. 16 Can tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Quixuoc santos chupan ri icꞌaslien, ruma inreꞌ can in Santo, Lv. 11:44-45; 19:2. nichaꞌ ri Dios. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
17 Y xa ixreꞌ ja ri Katataꞌ Dios ri ntivayuoj chi nquixrutoꞌ, ri man nutzꞌat ta cheꞌl titzuꞌn jun vinak chi nuꞌon juzgar, can tixiꞌij cꞌa iviꞌ ntiꞌan pecado choch, nojiel kꞌij ri xquixcꞌujie-el choch ri ulief. Ruma xa otz ri ibꞌanun, o man otz ta ri ibꞌanun, ja rucꞌaxiel xtuyaꞌ chiva. 18 Ixreꞌ ivataꞌn chi xixcuol-pa chupan ri cꞌaslien ri xa man jun rakalien ri cꞌutun can chivach ruma ri ivateꞌt-imamaꞌ. Y antok xixcolotaj-pa choch ri itziel tak kax reꞌ, man riqꞌuin ta jun kax ri niqꞌuis incheꞌl ri oro o ri plata, 19 xa riqꞌuin ri santo ruquiqꞌuiel ri Cristo xixcolotaj-pa. Jajaꞌ incheꞌl jun alaj oveja ri man jun ruyabꞌil y can sak ri niyoꞌx choch ri Dios. 20 Antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, ri Dios can ya ranun pensar chi nutak-pa ri Cristo, pero xa cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij richin ri tiempo xalka. Y ruma ri Dios altíra nkojrajoꞌ, rumareꞌ xutak-pa ri Cristo. 21 Y ruma iniman ri Cristo, can iniman jeꞌ ri Dios. Ruma ja ri Dios xbꞌano cha ri Cristo chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y jajaꞌ jeꞌ ri xbꞌano chi cꞌo jeꞌ rukꞌij ri Cristo. Quireꞌ xuꞌon ruma nrajoꞌ chi nticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ y ntivoyoꞌiej ri xtuyaꞌ chiva.
22 Can ja ri Espíritu Santo ri xsamaj riqꞌuin ivánima antok xivaxaj ri ketzij y xixniman cha, y rumareꞌ vacame sak ri ivánima. Y reꞌ nuꞌon chiva chi ketzij nquiꞌvajoꞌ ri nicꞌaj chic hermanos y man riqꞌuin ta caꞌyeꞌ ipalaj. Xa riqꞌuin nojiel ivánima tivajo-iviꞌ y riqꞌuin sak ivánima jeꞌ. 23 Ruma ixreꞌ cꞌo jun cꞌacꞌacꞌ icꞌaslien. Y ri cꞌaslien reꞌ man niqꞌuis ta incheꞌl ri cꞌaslien vaveꞌ choch-ulief. Ri cꞌacꞌacꞌ icꞌaslien, jareꞌ ri xivil antok xinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ri chꞌabꞌal reꞌ ri xticꞌujieꞌ richin nojiel tiempo y nuyaꞌ cꞌaslien. 24 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej:
Ri cꞌaslien vaveꞌ choch-ulief, xa incheꞌl ri kꞌayis, ruma ri kꞌayis nichakej-ka.
Y quireꞌ jeꞌ jun vinak ri altíra rukꞌij; ri rukꞌij xtuꞌon incheꞌl nuꞌon ri ruseꞌj ri kꞌayis.
Ruma ri ruseꞌj ri kꞌayis xa chaꞌnin nitzak-ka.
25 Pero ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios can xticꞌujieꞌ richin nojiel tiempo. Is. 40:6-9.
Y ri chꞌabꞌal reꞌ ja ri evangelio ri xtzijos chiva.

1:16 Lv. 11:44-45; 19:2.

1:25 Is. 40:6-9.