Ri libro ri nuꞌej ri xquiꞌan ri apóstoles
Ri xtzꞌibꞌan va libro va, ja ri Lucas, ri xtzꞌibꞌan jeꞌ ri Evangelio según San Lucas. Va libro va xtzꞌibꞌas chi nuꞌej ri chica xbꞌanataj quiqꞌuin ri apóstoles, antok ri Jesús cꞌastajnak chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ y xꞌa chicaj. Antok ri apóstoles cꞌa quimaluon-quiꞌ pa tanamet Jerusalén, can xka-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ. Y antok quibꞌanun chic recibir ri Espíritu Santo, can xaꞌa cꞌa naj y cierca chutzijoxic ri evangelio chica ri vinak, can incheꞌl ri bꞌeꞌn can chica ruma ri Jesús (Hechos 1:8).
Ri capítulo 1:1-14 nuꞌej ri instrucciones ri xuyaꞌ ri Jesús chica ri ru-apóstoles, nuꞌej antok ri Jesús xꞌa chicaj, y nuꞌej ri chica xquiꞌan ri apóstoles antok quiyoꞌien chi nika-pa ri Espíritu Santo.
Ri capítulo 1:15–8:3 nuꞌej cheꞌl antok xtzꞌucutaj ri iglesia pa tanamet Jerusalén.
Ri capítulo 8:4–12:25 nuꞌej ri chica xquiꞌan ri apóstoles antok xaꞌa chutzijoxic ri evangelio nicꞌaj chic lugares ri icꞌo cierca ri nación Israel.
Ri capítulo 13:1–14:28 nucꞌut antok ri Pablo xꞌa ri naꞌay mul chutzijoxic ri evangelio nicꞌaj chic naciones.
Ri capítulo 15:1-35 nuꞌej antok xquimol-quiꞌ ri apóstoles quiqꞌuin ri ancianos ri icꞌo Jerusalén, chi niquiꞌej xa niꞌan o man niꞌan ta ri circuncisión chica ri man israelitas ta ri ncaꞌniman ri Dios.
Ri capítulo 15:36–18:22 nuꞌej ri rucaꞌn mul antok ri Pablo xꞌa chiquitzꞌatic ri hermanos ri icꞌo pa tak tanamet ri pacheꞌ xakꞌax-ve ri naꞌay mul, y xutzijuoj jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios nicꞌaj chic lugares.
Ri capítulo 18:23–21:16 nuꞌej antok ri Pablo xꞌa chi oxeꞌ mul chutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
Y ri capítulo 21:17–28:31 nuꞌej antok ri Pablo xtzꞌam cuma ri autoridades ri icꞌo Jerusalén. Xtzꞌam ruma nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y xucꞌuax chiquivach gobernadores, y pa ruqꞌuisbꞌal xucꞌuax cꞌa Roma chi xꞌan juzgar.
1
Ri promesa chi xtipa ri Espíritu Santo
Chupan ri jun libro ri xintak-el chava naꞌay, Teófilo, Lc. 1:1-4. nutzꞌibꞌan-el ri xutzꞌom rubꞌanic ri Jesús, y ri xucꞌut can chiquivach ri vinak, hasta cꞌa chupan ri kꞌij antok jajaꞌ xꞌa chicaj. Pero antok jajaꞌ cꞌa majaꞌ tiꞌa chicaj, riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo xuꞌej chica ri ru-apóstoles ri i-ruchoꞌn, ri chica nicꞌatzin chi niquiꞌan can. Y después antok xuꞌon sufrir y xquimisas y antok cꞌastajnak chic pa, xucꞌut-riꞌ chiquivach cuarenta kꞌij. Y cꞌo nicꞌaj chic kax ri xaꞌruꞌon chi xquinaꞌiej chi cꞌas. Y xutzijuoj jeꞌ chica chirij ri ru-reino ri Dios.
Y jun bꞌay antok ri Jesús y ri ru-apóstoles quimaluon-quiꞌ, ri Jesús xuꞌon mandar chica: Quixcꞌujieꞌ vaveꞌ pa tanamet Jerusalén y tivoyoꞌiej hasta cꞌa xtalka ri ranun prometer ri Nataꞌ Dios chiva. Lc. 24:49. Incheꞌl ri nuꞌeꞌn chiva. Ruma ri Juan cha yaꞌ xaꞌruꞌon bautizar ri vinak; pero ixreꞌ, chi jun janeꞌ apa (jaroꞌ apa) kꞌij, riqꞌuin ri Espíritu Santo xquixꞌan bautizar, Mt. 3:11; Mr. 1:8; Lc. 3:16; Jn. 1:33. xchaꞌ ri Jesús.
Antok ri Jesús xꞌa chicaj
Y ri quimaluon-quiꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús: Ajaf, ¿naꞌan chi jun chikacajol ojreꞌ israelitas nibꞌano chic gobernar kichin chupan ri tiempo vacame? xaꞌchaꞌ cha.
Y ri Jesús xuꞌej chica: Ja ri Dios xtiꞌeꞌn jampeꞌ xtibꞌanataj reꞌ, y man nicꞌatzin ta chi ntinaꞌiej ixreꞌ. Pero ixreꞌ xtiꞌan recibir poder antok ri Espíritu Santo xtika-pa pan iveꞌ, y xquinitzijuoj chiquivach ri vinak pa tanamet Jerusalén, y chiquivach ri vinak ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet richin ri Judea y ri Samaria, y chiquivach jeꞌ quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief, Mt. 28:19; Mr. 16:15; Lc. 24:47-48. xchaꞌ ri Jesús.
Y después que xuꞌej ri tzij reꞌ, ri icꞌo riqꞌuin chireꞌ, xquitzꞌat antok xꞌa chicaj y xuoc-el chupan jun mukul ri xravaj chiquivach. Mr. 16:19; Lc. 24:50-51. 10 Y cꞌa ncaꞌtzuꞌn-el chicaj antok ri Jesús xꞌa-el. Antok xquinaꞌ, icꞌo yan chic icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ quiqꞌuin, ri quicusan sak tziak. 11 Y ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej chica ri ru-apóstoles ri Jesús: Achiꞌaꞌ aj-Galilea, ¿karruma ixreꞌ nquixtzuꞌn-el chicaj? Ri Jesús ri xitzꞌat chi xꞌa chicaj vacame, can incheꞌl xuꞌon chi xꞌa, can quireꞌ jeꞌ xtuꞌon antok xtipa chic jun bꞌay, xaꞌchaꞌ chica.
Antok xcanux rucꞌaxiel ri Judas
12 Y ri apóstoles xaꞌiel-pa chireꞌ paroꞌ ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, y xaꞌtzalaj pa tanamet Jerusalén. Ri juyuꞌ Olivos cierca cꞌo-ve riqꞌuin ri Jerusalén, xa joꞌc laꞌk jun kilómetro. 13 Y antok xaꞌlka, xaꞌjotie-el rucaꞌn piso ri jay ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, ri Andrés, ri Felipe, ri Tomás, ri Bartolomé, ri Mateo, ri Jacobo ri rucꞌajuol ri Alfeo, ri Simón ri cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niꞌeꞌx Zelotes chica, y ri Judas ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Jacobo. Mt. 10:2-4; Mr. 3:16-19; Lc. 6:14-16. 14 Y quinojiel ijejeꞌ junan cánima y siempre niquiꞌan orar. Icꞌo jeꞌ ixokiꞌ, y ri María jeꞌ ri rutieꞌ ri Jesús, y ri i-ruchakꞌ ri Jesús.
15 Y jun kꞌij antok quimaluon-quiꞌ jun laꞌk ciento veinte hermanos, ri Pedro xbꞌapiꞌie-pa chiquicajol y xuꞌej chica: 16 Hermanos, can xcꞌatzin chi nuꞌon cumplir ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo cha ri David, antok xuꞌej chirij ri Judas ri xucꞌuan quichin ri vinak chi xbꞌaquitzꞌamaꞌ ri Jesús. 17 Y ri Judas reꞌ xuoc kachꞌil, y xsamaj jeꞌ kiqꞌuin. 18 Y riqꞌuin ri miera ri xyoꞌx cha ruma xujach ri Jesús, xluokꞌ jun ulief. Ri Judas xuquimisaj-riꞌ. Jajaꞌ xtzak-pa pan ulief y ja ri rujaluon xutic, xbꞌuos ri rupan, y nojiel xpichcan pan ulief. 19 Y antok xbꞌanataj reꞌ, quinojiel ri vinak aj-Jerusalén xquinaꞌiej, y rumareꞌ Acéldama xꞌeꞌx cha ri ulief reꞌ. Ri tzij Acéldama pa quichꞌabꞌal ijejeꞌ nuꞌej, Ulief richin Quicꞌ. Mt. 27:3-8. 20 Quireꞌ xbꞌanataj, ruma chupan ri libro rubꞌinan Salmos bꞌeꞌn can:
Xa tiyoꞌx can ri rachuoch
y man jun vinak ticꞌujieꞌ chupan. Sal. 69:25.
Y nuꞌej jeꞌ:
Jun chic tuoc pa rucꞌaxiel chi nuꞌon ri rusamaj. Sal. 109:8.
Quireꞌ nuꞌej ri bꞌeꞌn can. 21 Rumareꞌ nicꞌatzin chi nakacanuj jun rucꞌaxiel, pero chiquicajol ri achiꞌaꞌ ri nojiel tiempo icꞌo kiqꞌuin y can i-bꞌanak kiqꞌuin antok xcꞌujieꞌ ri Ajaf Jesús. 22 Nitzꞌucutaj-pa antok xꞌan bautizar ri Jesús ruma ri Juan, Mt. 3:16; Mr. 1:9; Lc. 3:21. hasta cꞌa antok xꞌa chicaj, Mr. 16:19; Lc. 24:51. y xiel-el chikacajol. Nicꞌatzin chi nutzijuoj junan kiqꞌuin ojreꞌ chi ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Pedro.
23 Y xquiya-apa caꞌyeꞌ bꞌiꞌaj: Jun, ja ri José ri niꞌeꞌx Barsabás cha y niꞌeꞌx jeꞌ Justo cha, y ri jun chic, ja ri Matías. 24 Y xquiꞌan orar, y quireꞌ xquiꞌej: Ajaf, atreꞌ ri natzꞌat ri kánima konojiel, tacꞌutuꞌ chakavach chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ri xachaꞌ, 25 chi ntuoc can apóstol pa rucꞌaxiel ri Judas y nuꞌon ri samaj. Ruma ri Judas xa xuyaꞌ can ri samaj, ruma ri itziel ri xuꞌon. Y vacame jajaꞌ ya xbꞌaka chupan ri lugar ri pacheꞌ chi nibꞌaka-ve, xaꞌchaꞌ.
26 Entonces xquiꞌan sortear ri quibꞌeꞌ ri icaꞌyeꞌ chi chica xticꞌujieꞌ pa rucꞌaxiel ri Judas chi ntuoc cachꞌil ri once (julajuj) apóstoles. Y ja ri Matías ri xchꞌacuon.

1:1 Lc. 1:1-4.

1:4 Lc. 24:49.

1:5 Mt. 3:11; Mr. 1:8; Lc. 3:16; Jn. 1:33.

1:8 Mt. 28:19; Mr. 16:15; Lc. 24:47-48.

1:9 Mr. 16:19; Lc. 24:50-51.

1:13 Mt. 10:2-4; Mr. 3:16-19; Lc. 6:14-16.

1:19 Mt. 27:3-8.

1:20 Sal. 69:25.

1:20 Sal. 109:8.

1:22 Mt. 3:16; Mr. 1:9; Lc. 3:21.

1:22 Mr. 16:19; Lc. 24:51.