9
Y antok ri chi vuꞌuoꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xintzꞌat chi cꞌo jun estrella (chꞌumil) ri xtzak-pa chicaj y choch-ulief xka-ve. Y cha ri estrella (chꞌumil) reꞌ, xyoꞌx ru-llave ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Y xbꞌarujaka-pa ruchiꞌ ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Y chupan ri jul reꞌ altíra sebꞌ xbꞌaꞌiel-pa, incheꞌl rusibꞌil jun nem horno. Ri sebꞌ ri xiel-pa chireꞌ, xutzꞌapij roch ri kꞌij, y kꞌakuꞌn xuꞌon cha ri chicaj. Y chupan ri sebꞌ reꞌ, xaꞌbꞌaꞌiel-pa sacꞌ y xaꞌa choch ri ulief. Ex. 10:12-15. Y xyoꞌx poder chica chi niquiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri alacranes ri icꞌo choch-ulief. Y xꞌeꞌx chica chi man jun kax tiquiꞌan chica ri chieꞌ, ri ticoꞌn o nojiel roch kꞌayis; xa joꞌc chica ri vinak ri manak ru-sello ri Dios chiꞌquivach. Ez. 9:4. Y xꞌeꞌx chica chi man caꞌquiquimisaj ri vinak, joꞌc chi tiquinaꞌ ruquiy vuꞌuoꞌ icꞌ. Y ri ruquiy reꞌ can incheꞌl ri ruquiy ri niquiyaꞌ ri alacranes antok niquicakꞌ jun vinak. Y ri kꞌij reꞌ, ri vinak xtiquicanuj quicamic ruma ri ruquiy ri niquikꞌasaj, pero xa man xcaꞌcon ta. Can altíra xtiquirayij quicamic, pero ri camic xa man nalka ta. Job 3:21.
Ri sacꞌ reꞌ incheꞌl quiej ri i-chojmin chic chi ncaꞌa pa guerra. Jl. 2:4. Pa quijaluon quicꞌuan incheꞌl corona ri bꞌanun cha oro, y ri quipalaj can incheꞌl quipalaj vinak. Cꞌo jeꞌ quiveꞌ incheꞌl quiveꞌ ixokiꞌ, ri coray incheꞌl coray león (coj), Jl. 1:6. ri quij can incheꞌl chꞌichꞌ, ri quixicꞌ altíra bulla niquiꞌan, can incheꞌl qꞌuiy carruajes i-chiririen cuma quiej ri chaꞌnin i-bꞌanak pa guerra. Jl. 2:5. 10 Ri quijay incheꞌl quijay alacranes, y chutzaꞌn cꞌo ri qui-pansuoña. Y riqꞌuin reꞌ, ncaꞌcovin niquiꞌan chica ri vinak chi niquinaꞌ ruquiy vuꞌuoꞌ icꞌ. 11 Y ri qui-rey ri sacꞌ, ja ri ángel ri richin ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Ri qui-rey ri sacꞌ reꞌ, Abadón Ri tzij “Abadón” nrajoꞌ nuꞌej: Jun ri nuvulij nojiel ri otz. niꞌeꞌx cha pa chꞌabꞌal hebreo, y Apolión niꞌeꞌx cha pa chꞌabꞌal griego.
12 Ya xakꞌax ri naꞌay sufrimiento, pero cꞌa cꞌo caꞌyeꞌ chic ri majaꞌ taꞌkꞌax.
13 Y antok ri chi vakiꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xinvaꞌxaj chi cꞌo jun xchꞌo-pa chiquicajol ri cajeꞌ ucꞌaꞌ ri rucꞌuan ri altar ri bꞌanun cha oro, Ex. 30:1-3. ri cꞌo choch ri Dios, 14 y xuꞌej cha ri chi vakiꞌ ángel ri xuxupuj ri ru-trompeta: Caꞌquiraꞌ ri icajeꞌ ángeles ri i-ximil chuchiꞌ ri nem río Eufrates.
15 Y ja xaꞌquir ri icajeꞌ ángeles, chi ncaꞌquiquimisaj vinak. Ruma ri icajeꞌ ángeles reꞌ can i-yacuon richin ri huora, ri kꞌij, ri icꞌ y ri junaꞌ reꞌ. Y ja ri oxeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief ri xcaꞌquiquimisaj. 16 Can iqꞌuiy soldados icꞌo quiqꞌuin. Y xinvaꞌxaj chi quinojiel ri soldados reꞌ i-doscientos millones, y quinojiel cꞌo quiquiej.
17 Y chupan ri incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan, xaꞌntzꞌat ri quiej; y ri i-chꞌacol chiquij quicusan chꞌichꞌ chi niquitoꞌ roch-quicꞌuꞌx, y ri color ri chꞌichꞌ reꞌ quiak, kꞌan y azul. Ri quijaluon ri quiej, can incheꞌl quijaluon león (coj) y pa quichiꞌ ntiel-pa kꞌakꞌ, sebꞌ y azufre. 18 Y ja ri kꞌakꞌ, ri sebꞌ y ri azufre ri ncaꞌiel pa quichiꞌ ri quiej ri xaꞌquimisan ri oxeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief. 19 Ri quiej reꞌ, niquicusaj ri quichiꞌ y ri quijay chi niquiyaꞌ ruquiy chica ri vinak, ruma ri quijay can incheꞌl cumatz y cꞌo quijaluon.
20 Pero ri vinak ri man xaꞌcon ta chupan ri sufrimiento reꞌ, man xquiyaꞌ ta can ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan y man xquiꞌan ta ri nrajoꞌ ri Dios; ruma cꞌa xaꞌquiyaꞌ quikꞌij ri itziel tak espíritus, xaꞌquiyaꞌ jeꞌ quikꞌij ri ídolos ri i-quibꞌanun cha oro, plata, bronce, abꞌaj, y chieꞌ, y ri ídolos reꞌ xa man ncaꞌtzuꞌn ta, man ncaꞌcꞌaxan ta y man ncaꞌin ta jeꞌ. Sal. 115:4-7; 135:15-17; Dn. 5:4. 21 Ri vinak reꞌ man xquiyaꞌ ta can ri bꞌanoy-camic, ri hechicerías (bꞌanaquil), ri alakꞌ y ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ can xquicanuj-quiꞌ jeꞌ chi xquiꞌan pecado.

9:3 Ex. 10:12-15.

9:4 Ez. 9:4.

9:6 Job 3:21.

9:7 Jl. 2:4.

9:8 Jl. 1:6.

9:9 Jl. 2:5.

9:11 Ri tzij “Abadón” nrajoꞌ nuꞌej: Jun ri nuvulij nojiel ri otz.

9:13 Ex. 30:1-3.

9:20 Sal. 115:4-7; 135:15-17; Dn. 5:4.