20
Daŋil ta mee jineendi iŋ gay riyoy
Iisa kaawtu pey aman : « Cokiyoŋ, naako gaare *Meennaw ta Buŋdi taar ar maa. Gin mee jineendi rakki kaak amil bariye gay riyor iŋ kawtir wer dugus-dugus a ŋu ɓaa gine riy ɗo jineenji. Ŋa gastu gee, ŋu deetu kaawco a ŋaaco kappiye ar kaak ŋu kappiygiy eel ta riyor, kar ŋa n̰aamiig ɗo jineenji. Ŋa amiltu pey iŋ pat parrika ta kawtira ho ŋa gastu gay riyor ku pey ɗo wer ka berel ka helliner. Ŋu goy maalan di. Ŋa kaawiico aman : ‟ Kuŋko oki, ɓaaŋ ginoŋ riy ɗo jineendu ho naako kappiye maan kaak yaako kuuniye. ” Hiyya, ŋu ɓaawtu. Kar mee jineendi-ak amiltu pey iŋ ƴiriyo ho ŋa n̰aamiig pey ɗo jineenji ŋuur kuuk goy maala-aku. Iŋ pat subba oki, ŋa gintu pa. Ba aaro, ŋa amiltu pey iŋ pat beeƴ ta maako. Ŋa gastu pey gee goy maalan di ɗo wer ka berel-aka. Ŋa indiig aman : ‟ Maa di ku eeliy ɗo wer-aŋ di bal riyo ? ” Ŋuur gay telkiiji aman : ‟ Di gem dakinti kollo ɗo riyor-ak gay ! ” Ŋa ɗiyiico aman : ‟ Di ŋaar-ak, kuŋko oki ɓaaŋ ginoŋ riy ɗo jineendu. ”
« Min pat gale, mee jineendi kaawiiji ɗo gay kappiye gurusdi aman : ‟ Kolig gay riyor ho ay gem di, kappiyiy ar kaak ŋu kappiygiy eel ta riyor. Tees ja iŋ ŋuur kuuk as ba aaro, kar kii gaase iŋ kuuk as awalle. ” Hiyya, ŋuur kuuk tees riy iŋ pat beeƴ ta maako-ak astu, ho ay gem di, ŋa kappiyiiji ar eel ta riyor. 10 Ŋa kappiyiit ɗo ay gemo nam ŋa ottu ɗo ŋuur kuuk as awalle. Ŋuur gay pakira a wal ŋaaco kappiye dakin paka. Kar ŋuur oki, ŋa kappiyco ar ta een̰co di. 11 Min ŋa kappiyiico, aditco nigtu iŋ mee jineendi 12 ho ŋu kaawiiji aman : ‟ Ŋuur-aŋ kat as ba aaro ho ŋu gin riy pat rakki di. Nin-aŋ taaɓiy iŋ riyo, ni icit pat ɗo kaƴni nam ni eeltu. Kar kat ki kappiyinti sawa di ! ” 13 Kar mee jineendi-ak telkiiji ɗo minninco rakki aman : ‟ Gem kol royay, nun tiyaacinno. Gi kaaw ja a naan̰ kappiye tamma rakki ɗo eelon̰ wal maman ? 14 Icig gurusjiŋ ho ɗeettu ! Ya nu raka kappiye ɗo ŋaar kaak as ba aaro ar kaak nu kappiyiijiŋ lociŋ, taar-an isgicinno. 15 Nu gin botol taat naa gine maan kaak nu rakiy iŋ gurusdu wal nu ginno ? Wala ki giniit hasuudinaw-aŋ asaan nu sellen̰ ? ” » 16 Kar Iisa kaawtu pey aman : « Paa ko, gee kuuk aaro yaa ogire ho kuuk ogire yaa ɗake aaro. »
Kaaw ta subbiŋkar ta Iisa ɗo bi ka muutuy iŋ nooyin̰ji
(Maark 10.32-34, Luk 18.31-34)
17 Min ŋaar-ak, Iisa coontu Zeruzaleem. Wiktin taat ŋu ɓaayiyo, ŋa koliig maajirnay kuuk orok iŋ seer keeco di ho ŋa kaawiico aman : 18 « Cokiyoŋ, diŋ gi ɓaa Zeruzaleem. Anner ko, nun *Roŋ gemor, ŋuun berin ɗo pise ku agindaw ku gay satkiner ho iŋ agindaw ku gaanuundi, ŋuu dee kaawco a ŋuun deendu. 19 Kar ŋuun berin pey ɗo gee kuuk Yuudinnaɗo, ŋuudu samtiye, ŋuun koocin iŋ korɗiŋgo ho ŋuun ɗooɗin ka etor. Kar ƴiriy ta subbiŋkar gay, naa nooye. »
Inde ka atan̰ Zaak iŋ Yaaya
(Maark 10.35-45)
20 Min ŋaar-ak, daaciy ta Zebede sin̰jiiji moota ɗo Iisa iŋ kooginti kuuk seer-aku. Kar ta dersitu ɗo uŋji asaan ta raka indin̰ maanna. 21 Iisa gay indiit aman : « Ka raka maa ? » Taar gay aman : « Baan̰or ja, wiktin taat ki asiy teen *Meennuwin̰, nu raka a kooginar kuuk seer-aŋ, rakki yaa goye ɗo meedan̰ ho rakki gay ɗo n̰ugilan̰. » 22 Iisa telkiico aman : « Kuŋ bal ibine baay ta maan kaak ku indiy-aka. Kuu gedire seen *kordindi ta taaɓiner taat naa see-anta walla ? » Ŋuur gay aman : « Hii, nii gedire. » 23 Iisa telkiico aman : « Ka seener, kuu ase see min ɗo kordindir ta taaɓiner-ata. Kar ɗo goye kaak ɗo meedar wala ɗo n̰ugilal gay, nun ginno botol ta naa berin̰ji. Werin ŋuur-ak, Tanni kat siyiig ɗo ŋuur kuuk ŋa doɓtu. »
24 Min maajirna kuuk orok doriit kaawco-at, ŋu dapin̰iico ɗo siŋta kuuk seer-aku. 25 Hiyya, Iisa koliig okin̰co ho ŋa kaawiico aman : « Ku iban kadar meennay ku duniiner hokumiyaag geen̰co iŋ guwaane ho aginduwco goyaaco ɗo kaƴco. 26 Kar lokoŋ gay, ta ginaaɗo pa. Minninko ya gem kaak raka gine tatkaw, illa ŋaa ginen̰ ja ar gay riyko, 27 ho ya minninko rakki raka ogire, illa ŋaa ginen̰ ja ar ɓerriko. 28 Ansii ko, nun Roŋ gemor, nu bal ase a gee yaadu gine riyo. Nun as a naa gine riy ɗo geemir, naa bere zir ɗo ŋuur kuuk goy ɗo zunuubinnar a gee dakina yaa gase jile. »
Coole ka noolin seera
(Maark 10.46-52, Luk 18.35-43)
29 Iisa iŋ maajirnay amiltu min geeger ka Zeriiko, ŋu ɓaayiy Zeruzaleem ho gee dakina aaɗiiga. 30 Ɗo wer-ak, gin noolin seer kuuk goy ɗo bit ka botildi. Ŋu dortu a Iisa bira min eɗe ho ŋu teestu koole raɗa aman : « Gem kol *Rabbinni, *Roŋ ka Dawuud, tal aminduwni ! » 31 Gee kuuk dakin-ak gay awn̰iico aman : « Ha’, bugumoŋ ! » Kar ŋuur gay jaalaat pey gaaƴco aman : « Gem kol Rabbinni, Roŋ ka Dawuud, tal aminduwni ! » 32 Iisa peytu, ŋa koliigu ho ŋa indiig aman : « Ku raka naako gine maa ? » 33 Ŋuur gay telkiiji aman : « Gem kol Rabbinni, pilniig odinni ! » 34 Iisa taliit aminduwco ho ŋa diiriig odinco. Ek di odinco piltu ho ŋu teestu aaɗin̰ji.