JUAɅ̃
BED̸EA BIA JESUCRITOD̸EBEMA JUAɅ̃BA B̸ɅD̸A
Jesu ume nĩbad̶a Juaʌ̃ba naʌ̃ cartada b̶ʌsia. Poa 80are Epeso purud̶e b̶asid̶e b̶ʌsia. Baribʌrʌ cartad̶e jaraẽ́ b̶ʌa idjia b̶ʌd̶ada. Ʌ̃cʌrʌmaarã naʌ̃ cartad̶e Juaʌ̃ba ara idjida “Jesuba bio quĩrĩã b̶ʌ” trʌ̃ jarabadjia (21:20-24).
Juaʌ̃ba naʌ̃ cartara djabarã itea b̶ʌsia cawad̶amãrẽã ãdjia Jesud̶ebema ĩjãped̶ad̶ara wãrãda. Idjab̶a jũmarã itea b̶ʌsia Jesura wãrãda Ãcõrẽ Warrada ĩjãnamãrẽã. Maʌ̃ crĩcha dromara Juaʌ̃ba b̶ʌsia 20:31ne: “Jũma naʌ̃gʌra b̶ʌsia bãrãba Jesura Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada, Ãcõrẽ Warrada ĩjãnamãrẽã. Mãwã ĩjãnibʌrʌ idjid̶eba zocai b̶ai arada erob̶ead̶ia.”
Naʌ̃ cartad̶e Juaʌ̃ba ebud̶a cawabisia Jesura wãrãda Ãcõrẽneba zesida. Maʌ̃gʌra naãrã cawabisia ẽberãrãba jara panʌneba (1:1-51). Maʌ̃are cawabisia Jesuba ne ununaca siete o b̶ʌd̶eba (2:1neba ab̶a 11:44d̶aa). Maʌ̃are Juaʌ̃ba b̶ʌsia Jesu beui carea b̶ʌd̶ebemada (11:45d̶eba ab̶a 17:26d̶aa), idji igara b̶eaba jidad̶aped̶a crud̶e beaped̶ad̶ad̶ebemada (18:1neba ab̶a 19:42d̶aa) idjab̶a idji ĩjã b̶eaba idji ʌ̃rẽbad̶a unuped̶ad̶ad̶ebemada (20:1neba ab̶a 21:25d̶aa).
Naʌ̃ cartad̶e Jesuba ebud̶aara jaradiasia Ãcõrẽ Jaured̶ebemada (3:1-8; 6:63; 7:37-39; 14:15-29; 15:26d̶eba ab̶a 16:15d̶aa, 20:19-23). Maʌ̃ awara ebud̶a bed̶ea b̶ʌa Ãcõrẽba idji Warra quĩrĩã b̶ʌd̶ebemada (5:19-21; 10:17-18; 17:1-26) idjab̶a sãwã idji ĩjã b̶eara quĩrĩã b̶ʌda (3:16-17; 11:33-37; 13:1neba ab̶a 17:26d̶aa).
1
Jesucritora Bed̶ea abadaa
Naãrãed̶a “Bed̶ea” abadada b̶asia.* Maʌ̃ versículod̶e Juaʌ̃ba Jesucritora Bed̶eada trʌ̃ jarasia. Ara maʌ̃ quĩrãca Jesucritora Bed̶eada trʌ̃ jarasia Apocalipsi 19:13d̶e. Maʌ̃ Bed̶ea abadara Ãcõrẽ ume ãbaa b̶asia. Wãrãda Ãcõrẽda mãwã b̶asia. Idjira naãrãed̶a Ãcõrẽ ume b̶asia. Idjid̶eba Ãcõrẽba ne jũmada osia. Idji neẽ́ Ãcõrẽba ni cãrẽ sid̶a oẽ́ basía. Proverbio 8:22-31. Ʌ̃cʌrʌ judiorãba jarabadjid̶aa Bed̶ea abadara Ãcõrẽ necawaada. Acʌdua 1 Corinto 1:30. Bed̶ea abadaba zocai b̶ai arada dia b̶ʌa. Maʌ̃ zocai b̶ai arara ʌ̃naa quĩrãca b̶ʌa, maʌ̃neba Ãcõrẽba ẽberãrãa idjid̶ebemada cawabi b̶ʌ bẽrã. Ãcõrẽba cawabi b̶ʌra pãĩmane urua eradrʌ b̶ʌ quĩrãca b̶ʌa. Maʌ̃ uruara pãĩmaba poya quiaẽ́a. Maʌ̃ uruara pãĩmaba poya quiaẽ́a. Griego bed̶ead̶e maʌ̃ba idjab̶a jara b̶ʌa: “Maʌ̃ uruara pãĩmaba poya cawaẽ́a.”
6-7 Ẽberãda b̶asia Borocuebari Juaʌ̃ abadada.§ Griego bed̶ead̶e ab̶abe “Juaʌ̃” b̶ʌ́ b̶ʌa. Ãcõrẽba idjira diabuesia ʌ̃naanebemada bed̶eamãrẽã, jũmarãba ĩjãnamãrẽã. Juaʌ̃ra maʌ̃ ʌ̃naaẽ́ basía, ãtebʌrʌ maʌ̃ ʌ̃naanebemada bed̶eabadjia. Naʌ̃ ẽjũãne zeida b̶ad̶adrʌ maʌ̃ ʌ̃naa dji ara basía. Idjira jũmarã itea urua b̶ʌa.* Isaía 49:5-6.
10 Maʌ̃gʌ ʌ̃naara naʌ̃ ẽjũãne b̶asia. Ãcõrẽba idjid̶eba naʌ̃ ẽjũãra od̶amĩna naʌ̃ ẽjũãnebemarãba idjira cawad̶aẽ́ basía. 11 Bajãneba idji druad̶ebemarãmaa zesia. Mãwãmĩna idjira bia edad̶aẽ́ basía. 12 Baribʌrʌ idji bia edaped̶ad̶arãba idjira ĩjãsid̶aa. Maʌ̃ bẽrã idjia ãdjirãra b̶ʌsia Ãcõrẽ warrarãda b̶ead̶amãrẽã. 13 Ãdjira Ãcõrẽ warrarã bad̶aẽ́ basía ãdji papaba tod̶ad̶eba wa ãdji djibarirãneba. Ãtebʌrʌ Ãcõrẽbʌrʌ idji warrarãda b̶ʌsia.
14 Bed̶ea abadara naʌ̃ djara edaped̶a dadjirã tãẽna nĩbabadjia. Idji biad̶eba dadjirãra bio carebasia. Idjia dadjirãa ebud̶a cawabisia Ãcõrẽra wãrãda sãwã b̶ʌda. Maʌ̃ne dairãba unusid̶aa idjira dji droma b̶ʌda, dadjirã Zeza Warrada mãwã b̶ʌ bẽrã. 15 Borocuebari Juaʌ̃ba idjid̶ebemada nãwã jĩgua jarabadjia:
–Mʌ̃a naʌ̃ ẽberãnebemada nãwã jara b̶abadjia: “Mʌ̃ caid̶u zebʌrʌra mʌ̃ cãyãbara dji dromaara b̶ʌa, idjira mʌ̃ naẽna b̶ad̶a bẽrã.”–
16-17 Ãcõrẽba naẽna idji leyda Moised̶eba dadjirãa diasia, baribʌrʌ Jesucritod̶eba dadjirãa cawabisia idjira wãrãda sãwã b̶ʌda idjab̶a idji biad̶eba dadjirãra bio careba b̶ʌda. Wãrãda idji bia waib̶ʌa b̶ʌd̶eba jũma dadjirãra b̶arima zocãrã careba b̶ʌa. 18 Ni ab̶aʌba Ãcõrẽra ununacaa. Exodo 33:18-20. Baribʌrʌ dji Warra ab̶abe b̶ʌra Ãcõrẽ bẽrã idjab̶a dji Zeza ume ãbaa b̶ʌ bẽrã, dadjirãa cawabisia Ãcõrẽra wãrãda sãwã b̶ʌda. Dji Warra ab̶abe b̶ʌra. Griego bed̶ead̶e ʌ̃cʌrʌ cartad̶e b̶ʌ́ b̶ʌa: “Ãcõrẽ ab̶abe b̶ʌra.” Ãcõrẽ bẽrã idjab̶a. Griego bed̶ead̶e ʌ̃cʌrʌ cartad̶e maʌ̃ra neẽ́a.
Borocuebari Juaʌ̃nebema
Mateo 3:11-12; Marco 1:7-8; Luca 3:15-17
19-20 Judiorã dji dromarãba Jerusaleʌ̃neba sacerdoterãda, levitarã sid̶a Juaʌ̃maa diabuesid̶aa. Maʌ̃gʌrãba Juaʌ̃a iwid̶isid̶aa:
–¿Bʌra cai? ¿Bʌra Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶aca?–
Maʌ̃ne idjia ebud̶a jarasia:
–Mʌ̃ra Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶aẽ́a.–§ Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada. Maʌ̃ra griego bed̶ead̶e “Crito” b̶ʌ́ b̶ʌa. Critora trʌ̃ẽ́a. Jara b̶ʌa “Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada” wa “Ãcõrẽba dadjirã Boroda b̶ʌd̶ada.” Arameo bed̶ead̶e jarabadaa “Mesías.”
21 Ãdjirãba wayacusa iwid̶isid̶aa:
–¿Mãẽteara bʌra cai? ¿Bʌra Elíaca?–* Malaquia 4:5-6.
Idjia panusia:
–Mʌ̃ra Eliaẽ́a.–
Ãdjirãba waya iwid̶isid̶aa:
–Bʌra ¿Ãcõrẽneba bed̶eabari dji droma b̶ʌ zeida b̶ad̶aca?– Deuteronomio 18:15-19.
Idjia panusia:
–Mʌ̃ra maʌ̃gʌẽ́a.–
22 Maʌ̃ carea ãdjirãba iwid̶isid̶aa:
–¿Mãẽteara bʌra cai? Dai diabueped̶ad̶arãa bʌd̶ebemada jarad̶e wãnida panʌa. Ara bʌdjid̶ebemada daia ¿cãrẽda jarai?–
23 Maʌ̃ne Juaʌ̃ba panusia:
–Ãcõrẽneba bed̶eabari Isaíaba nãwã jarasia: “Ẽjũã põãsa ewaraga b̶ʌd̶e ab̶aʌba naʌ̃da jara b̶ʌa: Dadji Boro ora jipa jarid̶adua.” Isaía 40:3. Mʌ̃ra maʌ̃ ẽberãa.–
24 Juaʌ̃maa diabueped̶ad̶arãra ʌ̃cʌrʌ pariseorã basía.§ Griego bed̶ead̶e maʌ̃ba idjab̶a nãwã b̶ʌ́ b̶ʌa: “Juaʌ̃maa diabueped̶ad̶arãra pariseorãba diabuesid̶aa.” 25 Maʌ̃gʌrãba idjía iwid̶isid̶aa:
–Bʌda Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶aẽ́bʌrʌ, idjab̶a Eliaẽ́bʌrʌ, idjab̶a Ãcõrẽneba bed̶eabari dji dromaẽ́bʌrʌ, ¿cai trʌ̃neba bʌa ẽberãrãra jãwã borocuecua b̶ʌ?–
26-27 Juaʌ̃ba nãwã panusia:
–Mʌ̃ara baidoba borocuebaria. Baribʌrʌ mʌ̃ caid̶u zeida b̶ad̶ara bãrã tãẽna b̶ʌmĩna bãrãba idjira adua panʌa. Idjira mʌ̃ cãyãbara dji dromaara b̶ʌ bẽrã, idjia jĩrũne jʌ̃ b̶ʌ ẽrãi carea mʌ̃ra bia b̶ʌẽ́a.–
28 Jũma maʌ̃gʌra mãwãsia ẽjũã Betania abadama, Jordaʌ̃ do waa quĩrãrẽ ʌ̃mãdau odjabariare Juaʌ̃ba borocue b̶ad̶ama.* Maʌ̃ Betaniara dji Jerusaleʌ̃ caita b̶ʌ puruẽ́a. Ʌ̃cʌrʌmaarã Juaʌ̃ba Betaniada b̶ʌsia Batanea drua trʌ̃da ãĩ b̶ʌbʌrʌd̶eba. Idjab̶a ʌ̃cʌrʌ cartad̶e “Betábara” b̶ʌ́ b̶ʌa.
Jesura Ãcõrẽ Oveja Zaquea
29 Maʌ̃ nurẽma Juaʌ̃ba Jesuda idjimaa zebʌrʌda unusia. Maʌ̃ne idjia jarasia:
–¡Acʌd̶adua! Jãʌ̃drʌ Ãcõrẽ oveja zaquea. Idjid̶eba Ãcõrẽba naʌ̃ ẽjũãnebemarãba cadjirua obadara quĩrãdoaya. Levitico 16:20-22. 30 Idjid̶ebemada mʌ̃a naẽna jarasia: “Mʌ̃ caid̶u zebʌrʌra mʌ̃ cãyãbara dji dromaara b̶ʌa, idjira mʌ̃ naẽna b̶ad̶a bẽrã.” 31 Naẽna mʌ̃a adua b̶asia Jesuda mãwã b̶ʌda. Baribʌrʌ mʌ̃a baidoba borocue b̶ʌa israelerãba cawad̶amãrẽã caida Ãcõrẽba diabued̶ada.–
32 Idjab̶a jarasia:
–Mʌ̃a unusia Ãcõrẽ Jaurera bajãneba puchirã quĩrãca zeped̶a Jesu ume b̶ebʌrʌda. 33 Mʌ̃a adua b̶asia idjira dji dromaara b̶ʌda. Baribʌrʌ mʌ̃a borocuemãrẽã Ãcõrẽba diabuesid̶e nãwã jarasia: “Bʌa unuya mʌ̃ Jaurera ab̶aʌ ẽberã ʌ̃rʌ̃ zeped̶a idji ume b̶ebʌrʌda. Unubʌrʌd̶e bʌa cawaya maʌ̃ ẽberãbʌrʌ mʌ̃ Jaurera dia b̶eida.” Mʌ̃ Jaurera dia b̶eida. Griego bed̶ead̶e “mʌ̃ Jaured̶eba borocue b̶eida” b̶ʌ́ b̶ʌa. Ezequiel 36:25-27; Isaía 11:1-2; Joel 2:28-29. 34 Mʌ̃a maʌ̃gʌra unusia. Maʌ̃ carea mʌ̃a jara b̶ʌa idjira wãrãda Ãcõrẽ Warrada.–
Jesu ume nĩbabadarã dji naãrãbemarã
Mateo 4:18-22; Marco 1:16-20; Luca 5:2-11
35 Maʌ̃ nurẽma Borocuebari Juaʌ̃ra wayacusa arima b̶asia. Idjab̶a idji ume nĩbabadarãda umé panasid̶aa. 36 Maʌ̃ne Juaʌ̃ba Jesura caita wãbʌrʌda unuped̶a jarasia:
–¡Acʌd̶adua! Jari b̶ʌdrʌ Ãcõrẽ Oveja zaquea.–
37 Maʌ̃ ũrĩnaped̶a Juaʌ̃ ume nĩbabadarã umébemara Jesu caid̶u wãsid̶aa. 38 Jesuba jẽda acʌbʌrʌd̶e idji caid̶u zebʌdada unusia. Maʌ̃ne iwid̶isia:
–Bãrãba ¿cãrẽda quĩrĩã panʌ?–
Ãdjia jarasid̶aa:
–Rabi, bʌra ¿sãma b̶abari?– (Maʌ̃ bed̶ea Rabiba jara b̶ʌa “Jaradiabari.”)
39 Jesuba panusia:
–Acʌd̶e zed̶adua.–
Ara maʌ̃da wãnaped̶a unusid̶aa sãma b̶abarida. Maʌ̃ ewarid̶e idji ume panesid̶aa quewara babʌrʌ bẽrã.
40 Juaʌ̃ba jarad̶a ũrĩnaped̶a Jesu caid̶u wãped̶ad̶ara umé panasid̶aa. Ab̶a Simoʌ̃ Pedro djaba Andre basía. 41 Andrera Jesuma b̶aped̶a naãrã idji djaba Simoʌ̃da jʌrʌd̶e wãsia. Unuped̶a jarasia:
–Daiba unusid̶aa Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada.–§ Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada. Maʌ̃ra griego bed̶ead̶e “Crito” b̶ʌ́ b̶ʌa. Critora trʌ̃ẽ́a. Jara b̶ʌa “Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada” wa “Ãcõrẽba dadjirã Boroda b̶ʌd̶ada.” Arameo bed̶ead̶e jarabadaa “Mesías.”
42 Maʌ̃be Andreba Simoʌ̃ra Jesumaa edesia. Jũẽped̶ad̶acarea Jesuba Simoʌ̃maa acʌped̶a jarasia:
–Bʌra Joná warra Simoʌ̃a, baribʌrʌ id̶iba ʌ̃taa bʌra Cepa ad̶ia.–* Joná. Griego bed̶ead̶e maʌ̃ trʌ̃ra Juaʌ̃ abadaa. Cepa, Pedro. Maʌ̃gʌrã trʌ̃ba jarabadaa “mõgara.” (Maʌ̃ trʌ̃ Cepara idjab̶a Pedro abadaa.)
Jesuba Pelipe, Natanael sid̶a trʌ̃na
43 Nurẽma Jesuba Galilea druad̶aa wãida crĩchasia. Maʌ̃ bẽrã Pelipeda jʌrʌsia. Unuped̶a jarasia:
–Mʌ̃a quĩrĩã b̶ʌa bʌra mʌ̃ ume nĩbaida.–
44 Maʌ̃ Pelipera Betsaidá purud̶ebema basía. Andrera idjab̶a Pedro sid̶a mamabema basía. 45 Maʌ̃ne Pelipeba Natanaelda jʌrʌd̶e wãsia. Unuped̶a jarasia:
–Moiseba b̶ʌd̶a leyd̶e jara b̶ʌ ẽberãda daiba unusid̶aa. Ãcõrẽneba bed̶eabadarãba idjid̶ebemada b̶ʌsid̶aa. Idjira Jose warra Jesu Nazared̶ebemaa.–
46 Natanaelba Pelipea jarasia:
–¿Mãwãra dadjirã bia duananira Nazared̶eba zeica?–
Pelipeba jarasia:
–Wãna acʌd̶e.–
47 Jesuba Natanael idjimaa zebʌrʌ unusid̶e jarasia:
–¡Acʌd̶adua! Naʌ̃drʌ wãrãda israelerã dji araa. Djãrãra cũrũgacaa.–
48 Natanaelba Jesura unuca bad̶a bẽrã iwid̶isia:
–Bʌa mʌ̃nebemada ¿sãwã cawa b̶ʌ?–
Jesuba panusia:
–Pelipeba bʌ jʌrʌd̶e wãi naẽna mʌ̃a cawa b̶asia bʌra higojõ bacuru edrecare b̶ʌda.–
49 Maʌ̃ carea Natanaelba jarasia:
–Jaradiabari, bʌra wãrãda Ãcõrẽ Warraa. Bʌra dadji israelerã Boroa.–
50 Maʌ̃ne Jesuba jarasia:
–Mʌ̃a bʌra higojõ bacuru edrecare b̶ʌda cawasiad̶a a b̶ʌ carea ¿bʌa mãwã crĩcha b̶ʌca? Maʌ̃ cãyãbara ne ununaca waib̶ʌara b̶eada zocãrã unuya.–
51 Maʌ̃be Jesuba jarasia:
–Wãrã arada mʌ̃a jaraya: bãrãba bajãra ewa nũmʌda ununia. Idjab̶a ununia bajãnebema nezocarãra mʌ̃, Naʌ̃ Djara Edad̶a b̶ʌmaa ud̶aa zed̶aped̶a ʌ̃taa wã duanʌda.– Genesi 28:12.

*1:1 Maʌ̃ versículod̶e Juaʌ̃ba Jesucritora Bed̶eada trʌ̃ jarasia. Ara maʌ̃ quĩrãca Jesucritora Bed̶eada trʌ̃ jarasia Apocalipsi 19:13d̶e.

1:3 Proverbio 8:22-31. Ʌ̃cʌrʌ judiorãba jarabadjid̶aa Bed̶ea abadara Ãcõrẽ necawaada. Acʌdua 1 Corinto 1:30.

1:5 Maʌ̃ uruara pãĩmaba poya quiaẽ́a. Griego bed̶ead̶e maʌ̃ba idjab̶a jara b̶ʌa: “Maʌ̃ uruara pãĩmaba poya cawaẽ́a.”

§1:6-7 Griego bed̶ead̶e ab̶abe “Juaʌ̃” b̶ʌ́ b̶ʌa.

*1:9 Isaía 49:5-6.

1:18 Exodo 33:18-20.

1:18 Dji Warra ab̶abe b̶ʌra. Griego bed̶ead̶e ʌ̃cʌrʌ cartad̶e b̶ʌ́ b̶ʌa: “Ãcõrẽ ab̶abe b̶ʌra.” Ãcõrẽ bẽrã idjab̶a. Griego bed̶ead̶e ʌ̃cʌrʌ cartad̶e maʌ̃ra neẽ́a.

§1:19-20 Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada. Maʌ̃ra griego bed̶ead̶e “Crito” b̶ʌ́ b̶ʌa. Critora trʌ̃ẽ́a. Jara b̶ʌa “Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada” wa “Ãcõrẽba dadjirã Boroda b̶ʌd̶ada.” Arameo bed̶ead̶e jarabadaa “Mesías.”

*1:21 Malaquia 4:5-6.

1:21 Deuteronomio 18:15-19.

1:23 Isaía 40:3.

§1:24 Griego bed̶ead̶e maʌ̃ba idjab̶a nãwã b̶ʌ́ b̶ʌa: “Juaʌ̃maa diabueped̶ad̶arãra pariseorãba diabuesid̶aa.”

*1:28 Maʌ̃ Betaniara dji Jerusaleʌ̃ caita b̶ʌ puruẽ́a. Ʌ̃cʌrʌmaarã Juaʌ̃ba Betaniada b̶ʌsia Batanea drua trʌ̃da ãĩ b̶ʌbʌrʌd̶eba. Idjab̶a ʌ̃cʌrʌ cartad̶e “Betábara” b̶ʌ́ b̶ʌa.

1:29 Levitico 16:20-22.

1:33 Mʌ̃ Jaurera dia b̶eida. Griego bed̶ead̶e “mʌ̃ Jaured̶eba borocue b̶eida” b̶ʌ́ b̶ʌa. Ezequiel 36:25-27; Isaía 11:1-2; Joel 2:28-29.

§1:41 Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada. Maʌ̃ra griego bed̶ead̶e “Crito” b̶ʌ́ b̶ʌa. Critora trʌ̃ẽ́a. Jara b̶ʌa “Ãcõrẽba ẽdrʌ edabari diai jarad̶ada” wa “Ãcõrẽba dadjirã Boroda b̶ʌd̶ada.” Arameo bed̶ead̶e jarabadaa “Mesías.”

*1:42 Joná. Griego bed̶ead̶e maʌ̃ trʌ̃ra Juaʌ̃ abadaa. Cepa, Pedro. Maʌ̃gʌrã trʌ̃ba jarabadaa “mõgara.”

1:51 Genesi 28:12.