Luk
Luktä guŋ äbot ämawebeta yäŋpäŋ Jesu täŋo manbiŋam ŋo kudän täŋkuk
1
Luk imata manbiŋam ŋo kudän täŋkuk?
* Apos 1:1 Eruk, äma ärowani Tiofilus, man ŋo gäwera nadä;
Äma mäyaptä imaka imaka Anututä nin bämopnin-ken pewän ahäŋkuŋo unitäŋo manbiŋam kudän täkta piäni taŋi täŋ yäpmäŋ äbuŋ. * Jon 15:27 Imaka bian ahäŋirä ini dapuritä kaŋpäŋ nadäŋkuŋo u ba apiŋo ahäŋ yäpmäŋ abäkaŋ ugänpäŋ kudän täŋkuŋ. Äma uwä Anutu täŋo manbiŋam yäŋahäk-ahäk piä täŋkaŋ manbiŋam ŋowä nimiŋkuŋ. 3-4 Täŋpäkaŋ näk imaka, kadäni käroŋi manbiŋam ŋo yäput pektä päŋku tärek-tärek u kuduptagänta ket nadäwa yäŋkaŋ yäŋyabäk piä täŋ yäpmäŋ abut. Unita äma ärowanina Tiofilus, gäkä manbiŋam gäwerani u bureni-inik yäŋ nadäkta imaka imaka ahäŋkuŋo unitäŋo manbiŋam siwoŋi kudän täŋpäŋ gäkken pewa ärekta nadäk peŋkut. Eruk manbiŋam uwä ŋode;  
Aŋero kubätä Sekaraia ahäŋ imiŋkuk
* 1Sto 24:10 Herottä Judia kome täŋo intäjukun äma itkuk-ken uken bämop äma kubä itkuk, u wäpi Sekaraia. Äma uwä bämop äma biani wäpi Abiya unitä äbotken nanik. Täŋpäkaŋ webeni Elisabet imaka, bämop äma äbot kubäken nanik. Täŋkaŋ yanäpi yarä uwä Anutu iŋamiken siwoŋi kuŋat täŋkumänonik. Täŋkaŋ Anutu täŋo baga man ba jukuman kuduptagän iwat moreŋpäŋ waki kubä nämo täk täŋkumänonik. Upäŋkaŋ nanakiye nämo. Elisabet äruŋ it yäpmäŋ äbäŋkä tägawani webe pähap täŋkumän.
Täŋpäkaŋ kadäni kubä, Sekaraia täŋo äbottä Anutu iŋamiken bämop äma piä täkta kadäni ahäŋkuk. * Kis 30:7 U bämop ämatä täk täŋkuŋo ude piä yäpmäŋ daniŋpäŋ Sekaraiatä kudupi eŋi gänaŋ Anutu iŋamiken gupe käbäŋi nikek ijiŋ imikta ahäŋkuk.
10 Eruk, gupe käbäŋi nikek ijik-ijik kadäni ahäŋirän ämawebe mäyaptä äbäŋkaŋ kudupi eŋi yämän umu itkaŋ Anutu-ken yäŋapik man yäŋ itkuŋ. 11 Yäŋapik man yäŋ irirä kudupi eŋi gänaŋ Sekaraia gupe käbäŋi nikek ijiŋ ittäŋgän kaŋkuk; Ekäni täŋo aŋero kubätä gupe käbäŋi nikek ijiwani täŋo käwuri bure käda ahäŋpäŋ irirän. 12 Kaŋkaŋ kikŋutpäŋ bumta umuntaŋkuk. 13 Ude täŋpänä aŋero unitä iwetkuk; Sekaraia, gäk umuntäweno. Anutu gäkŋo yäŋapik man nadäŋ gamitak yäk. Unita webeka Elisabet uwä nanak ämani kubä api bäyawek. Bäyawänkaŋ wäpi Jon yäŋ, kaŋ iwet. 14 Täŋpäŋ nanak unita bänep täga nadäŋpäŋ oretoret api täŋpen. Ba unitä ahäŋirän ämawebe mäyaptä bänep täga nadäŋpäŋ oretoret udegän api täneŋ yäk.
15  * Nam 6:3 Imata, nanaka unitä tägaŋpäŋ Ekäni iŋamiken wäpi biŋam ikek api irek. Täŋkaŋ wain ume ba täŋguŋguŋ ume ätu nämoinik api nak täŋpek. Täŋkaŋ ahäwayäŋ täyak-ken unitä it yäpmäŋ ärowayäŋ täkken Kudupi Munapiktä uwäktäŋ imiŋirän api irek. 16 Täŋpäkaŋ unitä Isrel ämawebe Anutu mäde ut imiŋkuŋo u mäyap bänepi yäpmäŋ sukureŋpäŋ yepmaŋpän Anutu Ekänini-ken äneŋi api kuneŋ. 17  * Mal 3:1, 4:5-6; Mat 17:11-13 Bureni, kuŋat-kuŋari ba kehäromini Profet Elaijatä täŋpeŋ kuŋatkuko udegän api täk täŋpek. Ekänita intäjukun kuŋkaŋ nädanani täŋo kokwawak yäpän-siwoŋ tawäpäŋ yepmaŋit, ba äma man bitnäk täk täkaŋ unitäŋo bänepi yäpmäŋ sukureŋpäŋ yepmaŋpän äma siwoŋi täŋo kädet kuroŋgän api iwat täneŋ. Ude täŋpayäŋ täko uwä Ekänita watä piä täŋ imikta ämawebe äbot ket utpäŋ yepmak täŋtäŋ api kwek yäk.
18  * Stt 18:11 Eruk, aŋerotä man ude iweränä, Sekaraiatä kowata ŋode iwetkuk; Man yäyan u jide täŋpäŋ bureni yäŋ nadäwet? Näk tägawani-inik ŋo, ba webena imaka, webe pähap ŋo! 19  * Dan 8:16, 9:21; Hib 1:14 Ude yäwänä aŋerotä iwetkuk; Näk wäpna Gebriel, Anutu iŋamiken it täyat unita jopman nämo gäweret yäk. Nämo, manbiŋam täga ŋo gäwetta Anututä ini naniŋ kireŋpewän äbätat. 20  * Luk 1:45 Gäk nadätan? Näkŋo man nämo nadäŋ namitan unita meka bäräp tawäpäŋ man kum api iren. Ude täŋkaŋ it yäpmäŋ kuŋiri manbiŋam gäwetat ŋonitä ahäwänkaŋ man äneŋi api yäwen. Manbiŋam yäyat ŋowä kadäni yäŋ imani-ken uken bureni api ahäwek yäk.
21 Täŋpäkaŋ ämawebe Sekaraiata yäŋkaŋ yäman umu irä wawäwä nadäwätäk täŋpäŋ yäŋkuŋ; Kudupi eŋi gänaŋ uken imatäken kubätä ahäŋirän Sekaraia kadäni käroŋi ŋowä itak? 22 Ude yäŋirä yäman äpäŋpäŋ ämawebe man kubä nämoinik yäwetkuk. Meni bäräp tawäpäŋ man kum itkuko unita keri-tägän wärani täŋyäreŋkuk. Täŋpänä ämawebetä nadäŋkuŋ; Imaka kudupi kubä kudupi eŋi gänaŋ kaŋkaŋ käwep äpätak yäk.
23 Eruk mäden, Sekaraia täŋo piä u täŋpän tärewäkaŋ komeni-ken kuŋkuk. 24 Päŋku irirän Elisabet nanak kok itkuk. Nanak kok itkaŋ eŋi gänaŋgän it yäpmäŋ kuŋirän komepak 5 ude täreŋkuk. 25  * Stt 30:23 Täŋpäkaŋ Elisabet nanak kok itat yäŋ nadäŋpäŋ yäŋkuk; Ekänitä iron u täŋ namitak! Apiŋo Ekänitä oraŋ namiŋirän näkŋo mäyäkna ämawebe iŋamiken paotak yäk.
Aŋerotä Maria ahäŋ imiŋkuk
26 Elisabettä nanak kok ikek it yäpmäŋ kuŋtäŋgän komepak 6 täreŋirän, eruk kadäni uken Anututä aŋero Gebriel u peŋ iwet-pewän yäpmäŋ yotpärare kubä Galili komeken wäpi Nasaret uken kuŋkuk. 27  * Mat 1:16,18; Luk 2:5 Webe gubaŋ kubä äma kubä wäpi Josep unita yäŋkaŋ iwoyäŋkuŋo webe uken kuŋkuk. Josep uwä Devittä äbotken nanik. Täŋkaŋ webe gubaŋ iwoyäŋ imiŋkuŋo u wäpiwä Maria. 28 Eruk, Gebrieltä webe uken kuŋpäŋ iwetkuk; Kepma yäk. Gäk nadätan? Ekäni Anutu gäkkät itpäŋ iron täŋ gamitak. 29 Ude iweränä Mariatä man u nadäŋkaŋ kikŋutpäŋ yäŋkuk; Yäke! Man kubä ŋo jidewanipäŋ nadätat? 30 Yäwänä aŋerotä iwetkuk; Maria, gäk umuntäweno! Anututä ini nadäŋ gamitak. 31  * Ais 7:14; Mat 1:21-23 Nadätan? Gäk nanak kok itpäŋ nanak ämani kubä api bäyawen yäk. Bäyaŋpäŋ wäpiwä Jesu yäŋ api iweren. 32 U äma ekäni kubä ude irirän ŋode api iwetneŋ; U Anutu Ärowani Bureni unitäŋo Nanaki yäŋ api iwetneŋ. Täŋpäkaŋ Anututä intäjukun ämata api tewek, orani Devittä itkuko ude. 33  * Dan 7:14; Mai 4:7 Unitä Jekop täŋo äbotken nanik ämawebeta intäjukun äma ude tärek-täreki nämo api irek yäk. Täŋpäkaŋ yabäŋ yäwat piä täŋpayäŋ täko uwä paot-paori nämo api täŋpek.
34 Eruk, Mariatä u nadäŋpäŋä aŋero ŋode iwetkuk; Man yäyan u jide ude api ahäwek? Näk äpna nämo ŋo! 35  * Mat 1:20 Mariatä ude yäwänä aŋero unitä iwetkuk; Kudupi Munapiktä gäkä terak äroŋirän Anutu Ärowani Bureni-inik unitäŋo kehärominitä gäk kumän api uwäk täwek yäk. Unita nanak kudupi bäyawayäŋ täno uwä Anutu täŋo Nanaki yäŋ api iwetneŋ. 36 Unita ket nadä! Notkapak Elisabet webe pähap täŋkuko upäŋkaŋ apiŋo koki itak yäk. Bian äruŋ yäŋ iwerani upäŋkaŋ apiŋo nanak kok itpäŋ it yäpmäŋ äbäŋirän komepak 6 täretak. 37  * Stt 18:14 Nadätan? Anututä imaka kubä täŋpayäŋ nadäŋpäŋ uwä bureni-inik täŋpek. 38 Aŋerotä man ude iweränä Mariatä yäŋkuk; Eruk, bureni! Näk Ekäni täŋo piä watä webegän. Unita imaka kubä täŋ namayäŋ nadäŋpäŋä, yäyan ude kaŋ täŋ namän. Mariatä aŋero man ude iweränkaŋ teŋpeŋ kuŋkuk.
Mariatä Elisabet käwayäŋ kuŋkuk
39 Kuŋirän Maria akumaŋ bäräŋeŋ kumaŋ Judia kome pom itkuŋ-ken yotpärare kubä uken kuŋkuk. 40 Kumaŋ päŋku uken ahäŋkaŋ Sekaraiatä eŋi gänaŋ äroŋpäŋä Elisabet iniŋ oretkuk. 41  * Luk 1:15 Ude täŋirän nanak Elisabet koki gänaŋ itkuko unitä kikŋutpäŋ wareŋ täŋkuk. Ude täŋpänkaŋä Elisabet uwä Kudupi Munapiktä uwäk täŋpäŋ itkuk. 42  * Lo 28:4 Täŋirän Elisabet oretoret man terak ŋode yäŋkuk; Maria! Anututä gäka iron täŋ gamiko uwä webe ätu täŋo yärepmitak yäk. Ba nanak gäk kokka gänaŋ itak u imaka udegän, Anututä iron taŋi täŋ imani. 43 Näk jidewani unita Ekänina täŋo miŋi gäk nabäwa yäŋkaŋ äbätan? 44 Nadätan? Gäkä naniŋ oreriri nanak kokna-ken itak ŋo täga nadäŋpäŋ uterakgän kikŋutpäŋ wareŋ täk! 45  * Luk 1:20 Gäk Ekäni täŋo biŋam man gäwetkuko unitä bureni api ahäwek yäŋ nadäkinik täŋkuno unita Ekäni täŋo oretoret terak itan yäk. Elisabettä ude yäŋkuk.
Mariatä Ekäni wäpi iniŋ oretkuk
46  * 1Sml 2:1-10 Täŋpäŋ Mariatä yäŋkuk;
Bänepnatä Ekäni wäpi yäpmäŋ akutat!
47 Täŋira mäjonatäwä Anutu wakiken nanik nämagurani ämana u iniŋ oretak.
48  * Luk 1:25, 11:27 Näk piä watä webeni jopi upäŋkaŋ iron täŋ namiŋkuk. Apiŋo ba kämi-kämi ämawebe kuduptä ŋode api näwetneŋ; Anututä iron taŋi täŋ gamani.
49 Anutu Kehäromitä imaka taŋi kubä täŋ namiŋkuko unita ude api näwetneŋ. Unita wäpi biŋam kudupi-inik itak yäŋ yäwa!
50  * Sam 103:13,17 Näk nadätat, Anutu täŋo bänep iron pähap uwä äma mani buramiŋpäŋ gämori-kengän kuŋat täkaŋ unita biŋam.
Ba unitäŋo nanakiye täŋo nanakiye tawaŋ uteraktä pen udegän api kwek.
51  * 2Sml 22:28 Keritä piä kehäromi udegän täk täyak. Äma bänepitä inita nadäwä ärowani täŋpani u yäwat kireŋpewän uken-uken kuŋtäŋpä kuk täkaŋ.
52  * Jop 12:19, 5:11; Sam 147:6 Unitä intäjukun äma kehäromi täŋo wäpi biŋam ärowani u yäpmäŋ päpä peŋpäŋ äma jopi äpani täŋo wäpi biŋam yäpmäŋ akuk täyak.
53  * 1Sml 2:5; Sam 34:10; Sam 107:9 Täŋkaŋ äma jäwärita imaka tägatäga daiŋ yämiŋkaŋ äma tuŋum mäyap ikek uwä yäwat kireŋpewän ketäŋ kuk täkaŋ.
54  * Ais 41:8; Sam 98:3 Täŋpäkaŋ piä ämaniye Isrel nanik u täŋkentäŋ yämiŋ yäpmäŋ äbuk. Täŋkuko udegän butewaki pen nadäŋ yämik täyak.
55  * Mai 7:20; Stt 17:7, 18:18; Stt 22:17 Ba oraniyeta ude api täŋ yämet yäŋ yäwetkuko udegän Abrahamkät unitäŋo äboriye mäden ahäŋ yäpmäŋ äbuŋo unita butewaki tärek-täreki nämo nadäŋ yämik täyak.
56 Mariatä kap ude teŋkaŋ Elisabet-kät it yäpmäŋ kuŋirän komepak yaräkubä ude täreŋkuŋ. Tärewäkaŋ Maria äneŋi komeni-ken kuŋkuk.
Jon ume ärut yämani täŋo manbiŋam
57 Eruk ittäŋgän Elisabet nanak ämani bäyaŋkuk. 58 Bäyaŋirän mähemiye ba noriye wanoriye ini u nanik unitä Ekänitä iron täŋ imiŋkuko biŋam u nadäŋpäŋä oretoret pähap täŋ imiŋkuŋ. 59  * Stt 17:12; Wkp 12:3; Luk 2:21 Eruk kepma 8 ude täŋirän äma ekäni ekäni ätu nanak u gupi moräk madäŋkaŋ nani wäp Sekaraia udegän iwetna yäŋkaŋ äbuŋ. 60  * Luk 1:13 Äbä nani wäpi yäŋirä miŋitä yäŋkuk; U nämo yäk. Wäpi Jon yäŋ iwetnayäŋ. 61 Miŋitä ude yäwänä äma päke unitä iwetkuŋ; Gäkä äbotken nanik wäp udewani kubä nämo itak yäk. 62 Ude yäŋkaŋ nanitä nanaki wäpi jide yäŋ iwerayäŋ yäŋ nadäŋkaŋ ketwära-wära täŋireŋkuŋ.
63 Täŋpäwä Sekaraiatä kudän täŋpani täŋo tuŋumta yäwet yabäŋkuk. Eruk, u yäpmäŋpäŋä äma päke itkuŋo u iŋamiken ŋode kudän täŋkuk; Ŋo wäpiwä Jon. Ude kudän täŋirän kaŋkaŋ nadäwätäk täŋkuŋ. 64 Eruk, uterakgän Sekaraia meni bäräp tawäpäŋ man kum itkuko ukeŋowä meni äneŋi pidäm taŋkuk. Ude täŋkaŋä man yäŋpäŋ Anutu wäpi bumta iniŋ oretkuk. 65 Ude täŋirän noriye wanoriye ini u nanik u kaŋkaŋ umuntaŋkuŋ. Umuntaŋkaŋ kudän mebäri mebäri ahäŋirän kaŋkuŋo unitäŋo manbiŋam Judia kome täpuri täpuri kudup u pewä kuŋat moreŋkuk. 66 Kuŋat moreŋirän ämawebe manbiŋam u nadäŋkuŋo u kudup bänepi-ken nadäwätäk täŋpäŋ yäŋkuŋ; Kämi-kämi nanak uwä kädet kuroŋ jide ude api iwarek? Ekäni täŋo kehäromi ukät itkamän yäŋ nadäŋpäŋ unita man udewä yäŋkuŋ.
Sekaraia oretoret täŋpäŋ kap teŋkuk
67 Täŋpäkaŋ Jon täŋo nani Sekaraia uwä Kudupi Munapiktä uwäk tawänkaŋ Anutu täŋo manbiŋam yäŋahäŋpäŋ ŋode yäŋkuk;
68  * Sam 41:13; Sam 72:18; Sam 106:48; Luk 7:16 Isrel ämawebe täŋo Ekäni Anututä nin ŋo nadäŋ nimiŋpäŋ wakiken nanik nimagutak. Unita wäpi yäpmäŋ akuna!
69  * Sam 18:2 Iniken piä watä ämani Devit, unitä äbotken nanik äma kehäromi kubä nin nimagutta pewän ahätak.
70 Bian-inik profet jukuman yäwerän yäŋahäk täŋkuŋo udegän ahätak.
71  * Sam 106:10 Anututä ŋode yäŋkehärom taŋkuk; Näk ämawebenaye iwan keri-ken nanikpäŋ api yäyomägaret yäk.
Äma nadäwäwak täŋ yämik täkaŋ u keri-ken nanikpäŋ api yäyomägaret yäŋ yäŋkuk.
72  * Stt 17:7; Wkp 26:42; Sam 105:8-9; Sam 106:45 Unita ini-tägän äbekniye oraniyeta butewaki nadäŋ yämiŋpäŋ täŋkentäŋ yämiŋkuk.
Ba topmäk-topmäk kubägän bian pewän ahäŋkuko uterak nadäŋ iwatpäŋ bureni ahätak ŋo.
73-74  * Stt 22:16-17; Mai 7:20 Bian oranin pähap Abraham yäŋkehäromtak man iwetkuko ude apiŋo ninta täyak.
Ba nintä umunkät umunkät nämo kuŋatpäŋ iniken piä u täneta yäŋpäŋ iwan keri-ken nanik api tämaguret yäŋ yäŋkuko u täyak ŋo.
75  * Tai 2:12-14 Unita yäŋkuko udegän, kadäni kadäni säkgämän kuŋatpäŋä iniken piä ugänpäŋ iŋitpäŋ täŋpäŋ iŋamiken kädet siwoŋigän api kuŋatne.
 
76  * Ais 40:3; Mal 3:1; Mat 3:3 Täŋ, nanakna, gäkä jukun kuŋkaŋ Ekäni täŋo kädet api täwireno unita gäka Anutu Ärowani Bureni-inik unitäŋo profet yäŋ api gäwetneŋ.
77  * Jer 31:34 Ekäni uwä ämawebeniye täŋo waki-wakini ärut täŋpän kwäpäŋ inita biŋam yämagurayäŋ täko unita yäŋpäŋ-yäwoŋärek täŋtäŋ kuŋiri api nadäneŋ.
78  * Ais 60:1-2 Bureni! Anutunin, ironi pähap pätak unita ŋode api täŋpek; Kunum gänaŋ täŋo peŋyäŋek u api iniŋ kireŋpewän äpäŋ nimek.
79  * Ais 9:2, 58:8; Mat 4:16 Peŋyäŋek uwä ämawebe bipmäŋ urani-ken itkaŋ kumäkta umuntaŋ itkaŋ unita api peŋyäŋeŋ yämek.
Peŋyäŋek unitä nintäŋo kädet kuroŋnin nipmäŋit niwarirän bänep kwini kädet iwatpäŋ kuŋatneta yäwani.
Jon täŋo nani Sekaraiatä man ude yäwän täreŋkuk.
80  * Luk 2:40; Mat 3:1 Täŋpäkaŋ nanak uwä bänep nadäk-nadäk ba gupi bok tägaŋkuk. Täŋkaŋ kome jopi-ken it yäpmäŋ kuŋtäŋgän Isrel ämawebe iŋamiken kwawak ahäŋpäŋ Anutu täŋo man yäŋahäŋpäŋ yäwet täŋkukonik.

*1:1: Apos 1:1

*1:2: Jon 15:27

*1:5: 1Sto 24:10

*1:9: Kis 30:7

*1:15: Nam 6:3

*1:17: Mal 3:1, 4:5-6; Mat 17:11-13

*1:18: Stt 18:11

*1:19: Dan 8:16, 9:21; Hib 1:14

*1:20: Luk 1:45

*1:25: Stt 30:23

*1:27: Mat 1:16,18; Luk 2:5

*1:31: Ais 7:14; Mat 1:21-23

*1:33: Dan 7:14; Mai 4:7

*1:35: Mat 1:20

*1:37: Stt 18:14

*1:41: Luk 1:15

*1:42: Lo 28:4

*1:45: Luk 1:20

*1:46: 1Sml 2:1-10

*1:48: Luk 1:25, 11:27

*1:50: Sam 103:13,17

*1:51: 2Sml 22:28

*1:52: Jop 12:19, 5:11; Sam 147:6

*1:53: 1Sml 2:5; Sam 34:10; Sam 107:9

*1:54: Ais 41:8; Sam 98:3

*1:55: Mai 7:20; Stt 17:7, 18:18; Stt 22:17

*1:59: Stt 17:12; Wkp 12:3; Luk 2:21

*1:60: Luk 1:13

*1:68: Sam 41:13; Sam 72:18; Sam 106:48; Luk 7:16

*1:69: Sam 18:2

*1:71: Sam 106:10

*1:72: Stt 17:7; Wkp 26:42; Sam 105:8-9; Sam 106:45

*1:73-74: Stt 22:16-17; Mai 7:20

*1:75: Tai 2:12-14

*1:76: Ais 40:3; Mal 3:1; Mat 3:3

*1:77: Jer 31:34

*1:78: Ais 60:1-2

*1:79: Ais 9:2, 58:8; Mat 4:16

*1:80: Luk 2:40; Mat 3:1