9
Jesus ni unuiniamuri̱n etserkati tusa akupkarmiania nu
(Mateu 10.5-15; Márkus 6.7-13)
Ni tuse unuiniamuri̱n ikiaanak ni chichame̱ja̱i̱ iwianchrukun enentái̱ya̱n iwianchin ji̱i̱rki akupkatniun tura suṉkurja̱i̱ jaa tsuártinniasha ni kakarmari̱n súsarmiayi. “Yus akupin ajastin ujaktarum, tura jaa tsuártarum” tinia akupkarmiayi Jesus. Nuyá tímiayi “Wéakrum áyatik wetarum. Ushukrustincha, uyuncha, yurumkasha, kuitcha peṉké jukiirap. Aya chikichík pushí jukitiarum. Náṉkamas je̱a̱nam jearum waya̱rmeka nuiṉ pujustarum. Nuiṉ pujusrumek chíkich péprunam wéakrum jíinkitiarum, tímiayi. Tura atumin awa̱intiamatniun nakitiana nú péprunmaya̱ jiinkirum nawemi̱ya̱ nuṉka akakekrum ikiuktiarum. Awa̱intiamachma paant ati tusarum nu túratarum” tímiayi.
Nuyá jíinkiar ashí péprunam uwempratin chichaman ujakiar wearmiayi; tura ashí péprunam jáiniancha tsuákiar wearmiayi.
Erutis “Jesusan íistaj” tímiania nu
(Mateu 14.1-12; Márkus 6.14-29)
7-8 Uunt akupin Erutis Jesus túramun antukmiayi. Nu túramun chíkich shuarka “Juaṉ jakamunmaya̱ nantaki túrawai” tu wearmiayi. Chíkichkia, “yaunchu Yúsnan etserin E̱rías wantiniak túrawai” tu wearmiayi. Chíkichkia, “chíkich yaunchu etserin nantaki túrawai” tiarmiayi. Tuma asamtai Erutis peṉké nekaachmiayi. Tura tímiayi “Wiki, Juaṉka muuke tsupirkatarum, tíchamkaj. Tuma ai̱sha, ¿ju̱ shuar, ni túramuri̱ ashí shuar chichainia nusha yátsukait?” Tu enentáimiuk “iistaj” tímiayi.
Seṉku mir áishmaṉkan Jesus ayuramiania nu
(Mateu 14.13-21; Márkus 6.30-44; Juaṉ 6.1-14)
10 Atak Jesusa akatramuri̱ waketki taar ni túramuri̱n Jesusan ujakarmiayi. Nui̱ṉkia aents atsamunam Petsaitia péprunam tíjiu̱ch weak nui̱ júkiarmiayi. 11 Tura peṉké shuar nuna nekaawar nemariarmiayi. Túram Jesus nin shiir áujsamiayi. Tura Yusa akuptairi̱ pachis unuiniamiayi. Tura jaa armia nuna tsuárarmiayi.
12 Tura kí̱akui, tuse unuiniamu Jesusan wériar tiarmiayi “Uuntá, shuar akupkachminiashit. Tíjiu̱ch péprunmasha, shúarnumkesha wear ni yurumátniuri̱n sumarmakarti, tura kanartintri̱n wáinkiarti. Ju̱i̱ pujajnia ju̱i̱ṉkia peṉké atsawai” tiarmiayi.
13 Tutai Jesus tímiayi “Atumsha ayuratarum.”
Tutai chichainiak “Iisha aya seṉku tanta tura namaksha jímiarchik takakji. Ju̱ shuar ayuratin sumaktai tusar wétiniaitji” tiarmiayi.
14 Áishmaṉsha ti untsurí̱ seṉku mir (5000) jeeá ámiayi. Tura Jesus ni unuiniamuri̱n chicharainak ““seṉkuenta seṉkuenta kanaarum aṉkant aṉkant pujustarum,” titiarum” tímiayi.
15 Túrawarmatai ashí pujusarmiayi. 16 Nuyá seṉku tantan tura jimiará namaknasha Jesus achik, yakiini̱ íimias Yúsan yumiṉsamiayi. Nuyá ajamsarat tusa ni unuiniamuri̱n súsarmiayi. 17 Ashí yurumáwar ejemararmiayi. Tura ampirman tuse chaṉkinnium áimkiarmiayi.
Jesus Yusa anaikiamuri̱nti ujakma amia nu
(Mateu 16.13-19; Márkus 8.27-29)
18 Jesus ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ áentsnumia̱ kanaki pujuarmiayi. Jesus Yúsan aujsua umik ni unuiniamuri̱n tiarmiayi “¿Yáiti turutainia Winia?”
19 Niisha áimkiarmiayi, “Chíkich “Imiakratin Juáṉkaiti” turamainiawai; chikichcha “Iríasaiti” tura chíkichkia “yaunchu Yúsnan etserin nantakniua núiti” turamainiawai” tiarmiayi.
20 Tutai “Tura atumsha ¿yáiti túrutrum?” tiarmiayi.
Takui Pítiur chichaak “Ámeka Yusa Anaikiamuri̱, Kristu tutai, núitme” tímiayi.
21 Tutai Jesus “Peṉké etserkairap” tímiayi.
Ni jákatniuri̱n Jesus ujakmiania nu
(Mateu 16.20-28; Márkus 8.30–9.1)
22 Nuyá Jesus tímiayi “Wi Aents Ajasuitjiana ju̱ ti waitsatniuitjai. Wíi shuara uuntri̱, tura ni Pátriri̱ úuntri̱sha tura ni jintinniuri̱sha nakitrurar maantuáwartatui. Túrasha iwiartusarmatai menaintiu tsawant jeamtai nantaktiatjai.”
23 Nuyá ashí áentsun chicharuk ju̱na tímiayi “Shuar Winia nekas nemartustajtsa wakerakka ni wakeramuriṉkia iniaisati. Tuke tsawant ni krusri̱ yanaki nemartusti. 24 Kame shuar ju̱ nuṉkanam aya péṉker pujustaj tákuṉka nu shuar uwemtsuk jakattawai. Antsu Winia anentu asa péṉker pujustinniak enentáimtsuna nú shuarka nekas iwiaakman wáinkiattawai. 25 Iimiata, shuar ashí ju̱ nuṉkanam ana nuna súmakui tura jinium wétin ákuisha ¿itiurak péṉker pujusat? 26 Wi Aents Ajasuitjiana ju̱ Winiasha tura winia chichampruncha shuar natsantraitkuiṉkia, winia wincharuja̱i̱, winia Aparu winchari̱ji̱a̱i̱ tura nayaimpinmaya̱ péṉker suntara winchari̱ji̱a̱i̱ atak táakun shuar natsantrurmia nuna natsantrattajai Wi. 27 Tura shuar Yusa akuptairi̱n wáintsuk jákachartatna nu jui̱ pujuiniawai. Nuna nekas tájarme” tímiayi.
Jesus nusháa iira ajasmiania nu
(Mateu 17.1-8; Márkus 9.2-8)
28 Nuna tuasua amik nuyá chíkich semanatin Yúsan áujsataj tusa Jesus náinnium wakamiayi. Pítiur, Jakupu, Juaṉja̱i̱ nemariarmiayi. 29 Jesus auju pujus nusháa iira ajattsarmiayi. Ni pushiri̱sha ti puju jíitsumir ajasmiayi. 30 Nui̱ṉkia jimiará áishmaṉ Niiji̱a̱i̱ chicháa wajarmiayi. Nuka Muisáis Eríasja̱i̱ ármiayi. 31 Ní̱i̱ncha wincha jíitsumir téntakarmiayi. Tura Jesus wáitias Jerusaréṉnum jákatniuri̱n amia nuna áujmatiarmiayi. 32 Pítiur ni tsaniakmari̱ji̱a̱i̱ kari̱ ti pujainiai̱ṉ iwiáa pujuarmiayi. Tuma ásar Jesusan tura jimiará áishmaṉja̱i̱ jíitsumir ajas wajainian wáinkiarmiayi. 33 Tura nu áishmaṉ Jesusan ikiuki weenai̱ Pítiur Jesusan chicharuk “Uuntá, iisha ti shiir pujatsjik. Menaintiu áakmaktai, Áminiusha, Muisaisnasha, Eríasnasha áakmaktai” tímiayi. Tura Pítrusha enentáimtsuk nuna tímiayi. 34 Nuna chicháa pujai̱ yuraṉkim tarí kaput amu̱awarmiayi. Tura yuraṉkim amu̱am ti ashamkarmiayi. 35 Nuiṉkia yuraṉminmaya̱ ju̱ chichaamun antukarmiayi: “Ju̱ka winia aneamu Uchiruiti. Nii anturkatarum.” 36 Chichaamun antasua amikiar Jesus niṉki wajan wáinkiarmiayi. Nuiṉkia takamtak pujuarmiayi. Tura wáinkiarmia nuna peṉké etserkacharmiayi.
Uchi iwianchrukun Jesus tsuármiania nu
(Mateu 17.14-21; Márkus 9.14-29)
37 Kashin tsawantai̱, náinniumia̱ táarmatai, ti untsurí̱ shuar Jesus iṉkiuṉtai tusar wearmiayi. 38 Nu shuarnumia̱ chikichik áishmaṉ Jesusan untsuak tímiayi “Uuntá, waitneasam uchir íirtústá. Uchirsha jú̱chikiiti. 39 Íwianch achik núpeteam niisha náṉkamas untsumui. Tura chichichiptu ajas wenunmasha saun kaput apaawai. Íwianch nin tuke yajauch awajas aṉkant awajsatniun nakitiawai. 40 Túmakui ame unuiniamurmin iwianchin jí̱i̱rtukit tusan seamjai. Túrasha tujinkiarmai” tímiayi.
41 Tutai Jesus tímiayi “Yus enentáimtichutirmin, tutupnik wekaichatirmin ¿urutmá tsawanttsuk atumja̱i̱ pujustaj. Urutmá katsuntratjatsuk? Uchiram ju̱i̱ itiata” tímiayi.
42 Tura uchi winiai̱ íwianch nuṉká aju̱ant chichichiptu áepsamiayi. Tura Jesus iwianchin kakantar chicharkamiayi. Tura uchin péṉker awajas ni apari̱n awaṉtuki susamiayi. 43 Tura ashí pujuarmia nu ti enentáimprar “Yuska imiá úuntchakait” tiarmiayi.
Jesus ni jákatniuri̱n ataksha ujakmiania nu
(Mateu 17.22-23; Márkus 9.30-32)
Jesus túramun ti enentáimtu pujuiniai̱ Jesus ni unuiniamuri̱n tímiayi 44 “Wi tájarmena ju̱ péṉker antuktarum. Winia Aents Ajasu tútain surutkartatui.”
45 Tura Nii timia nuna unuiniamuri̱ nekaacharmiayi. Nekaawara̱i̱ṉ tusa paantcha awajsamuyayi. Tura wariṉkit tusa anintrustinniasha arantukarmiayi.
“¿Yaki imiá naṉkaamantuit?”
(Mateu 18.1-5; Márkus 9.33-37)
46 Nuyá ni unuiniamuri̱, yaki imiá naṉkaamaku ati tusa, nuamtak mai tunai ajarmiayi. 47 Tura ni enentáimsamuri̱n Jesus nekaamiayi. Tuma asa uchin achik ni pujamunam itiamiayi. 48 Itiá tímiayi “Winia anentuk ju̱ uchin shiir awajeana nuka Winiasha shiir awajtawai. Tura Winia shiir awajtana nuka Winia akuptana nunasha shiir awajeawai. Kame átum naṉkaamantuchu tárumna nu ti nekas naṉkaamantuiti’ tímiayi.
 
(Márkus 9.38-40)
49 Nuyá Juaṉ tímiayi “Uuntá, shuar ame náarmin pachis iwianchin ji̱i̱ki akupea nu wáinkiámji. Tura in páchitkiachu asamtai nuka suritkiamji.”
50 Tutai Jesus tímiayi “Antsu suritkiairap. Shuar in nakitramachkuṉka in páchitkiawai.”
Jesus Jakupun Juáṉnasha chicharkarmiania nu
51 Jesus, nayaimpiniam waketkitniuri̱ jeatemamtai, enentáimmia ímiatrusaṉ Jerusaréṉnum we-wémiayi. 52 Wesa, kanartinian wáinkiarat tusa akatar émtikiarmiayi. Tura niisha Samaria péprunam jeawarmiayi. 53 Tura Samarianmaya̱ aentska, Jerusaréṉnum wéenan nekaawaru ásar itiaatniun nakitrarmiayi. 54 Jesusa unuiniamuri̱ Jakupusha Juaṉsha nuna nekaawar, Jesusan tiarmiayi “¿Uuntá, Erías yaunchu túramia núnisrik iisha túrat tusam wakeramek. Nayaimpinmaya̱ ji tara Samarianmaya̱ aentsun amukarti, títiatjik?”
55 Tutai Jesus nin íisar kakantar chicharuk tímiayi “Atumsha atumi enentái̱ urukukit nuka nekamatsrume. 56 Wi Aents Ajasu áentsun emesrattsan táchaitjai. Antsu uwemtikratajtsan táwitjai” tímiayi. Nuyá chíkich péprunam wearmiayi.
Jesus nemarsatin
(Mateu 8.19-22)
57 Jintiá weenai̱, chíkich áishmaṉ Jesusan chicharuk “Uuntá, tuí̱ wétatam nui̱sha nemarsatjame” tímiayi.
58 Tutai Jesus tímiayi “Kujanchmasha ni wáa̱ri̱n takaktsuk. Chiṉkisha pasuṉken takaktsuk. Tura Wi Yusa Uchirí̱ntiatan tepesan ayampratniur atsawai.”
59 Chíkich áishmaṉkan Jesus “Nemartusta” tímiayi.
Tutai nii chichaak “Antsu, Uuntá, winia apar jakamtai, iwiarsa ikiuakun nemarsatjame. Nu tsaṉkátrúktá” tímiayi.
60 Tutai Jesus tímiayi “Jakaa ainia nu ni shuari̱n iwiarsatniunka enentáimtusarti. Tura ámeka weme Yus-shuar átin urukukit nu etserkata” tímiayi.
61 Nuyá chíkich tímiayi “Uuntá, nemarsataj tusan wakerajme. Túrasha wíi shuaran emka áujsan ikiuweartaj tsaṉkátrúktá” tímiayi.
62 Tutai Jesus tímiayi “Shuar arayat ukunmaani̱ apa̱jas iimna nu, Yus akupeana nui̱ takaschamniaiti.”