18
O Judas i ben tar det torom o Iesu
(Mt 26:47-56; Mk 14:43-50; Lk 22:47-53)
Ra o Iesu i sa wararing pas, i ben pas anun a kum nat na ususer, ra det wanlakai in nala na danim Kidron. Det wanlakai, ra det wan ruk utiro una ara kinobot na duwai na oliw. O Judas, i ra i usobor tar o Iesu i tasman a kinobot ra, uni a susut na dino o Iesu ma anun a kum nat na ususer det ser wan tomo iai. Ra o Judas i mugu pas a kum tene inaim tagitiro o Rom, ma a kum tene tamtamabat tagun a rumu na etabor. A kum lamlabino tene etabor torom o God, ma a kum Parisi det tulu ru det. Det los a kum utna na inaim, a kum lam ma a kum utna ra i kunabor ra det sulu saro det nami.
Ikut o Iesu i sa tasman a kum utna rop ra in nanpat toromi, ra i wan torom det ma i ting det lena, “Osi ra mot sisio suri?” Det balu i lena, “O Iesu a te Nasaret.” I balu det lena, “Iau kut ri.” O Judas, i ra a tene usobor, kura ut i tur tomo nam det. Una du bung ra o Iesu i watungi lena, “Iau kut ri,” det tur isu unago numur, ra det puku una piso. O Iesu i ting melet det lena, “Osi ra mot sisio suri?” Det balu i lena, “O Iesu a te Nasaret.” O Iesu i balu det lena, “A sa watung tari tamot lena, iau kut ri. Ra mot sisio ut sur iau, io, mot in madek ru det ri det in nan.” O Iesu i watungi lenri, sur in pam sot pas a wasiso ra i sa watung tari lena, “Det rop ra u pitar tar det tang, kataio tagun det in iru.”
10 O Saimon Pita i losi ut anunu in totok na inaim. I dat pasi ra i tau kutus ru in nosot na talngan o Malkus, a tultul anun a mugumugu na tene etabor torom o God. 11 Ra o Iesu i watungi tan o Pita lena, “Uruk melet anum in totok una bano. Pepetlai, kan inum tagun a kap na mamaut ra o Tita i pitar tari tang?”
Det ben pas o Iesu torom o Anas
12 A kum tene inaim tagitong o Rom tomo nam anundet a mugumugu, ma a kum tene tamtamabat tagun a rumu na etabor anun a taro Juda, det pam ukai pas o Iesu, ma det ker pas aru lamano. 13 Det ben mugu i torom o Anas i ra der inumunu nam o Kaiapas, a mugumugu na tene etabor torom o God una kilalo ra.*(18:13) O Anas ma o Kaiapas, der rop di watung der nama mugumugu na tene etabor torom o God. 14 O Kaiapas, i ra i watungi torom a kum te Juda lena, in wakak ra taio in matbat a taro rop.
A mugano ipul anun o Pita
(Mt 26:69-70; Mk 14:66-68; Lk 22:55-57)
15 O Saimon Pita ma ara nat na ususer kai der wan nanan numurun o Iesu. A mugumugu na tene etabor i tasman wakak a nat na ususer ra der wan tomo nam o Pita. A nat ra, i ruk tomo nam o Iesu utiro una nubual anun a tene etabor ra. 16 O Pita kura utmakai i tur taru nago utamon nisan a matansako. Ra a nat na ususer ra a mugumugu i tasmani, i milet melet, ma i wasiso torom a ino ra i tamtamabat a matansako, sur in papos saro pas o Pita. 17 A ino ra i tamtamabat a matansako i ting o Pita lena, “Ai, ui utkai ara nat na ususer anun a musano ri, ni?” O Pita i balu i lena, “Awu, iau awu.”
18 A bung na mirum ra, i kotokoto doko. Io, a kum tultul ma a kum tene tamtamabat tagun a rumu na etabor det sur tomo pas a kabo lakit na sungun, det tur talilis pasi ma det minori. O Pita kai i tur tomo nam det sur in minor.
O Iesu i tur umatan o Anas
(Mt 26:59-66; Mk 14:55-64; Lk 22:66-71)
19 O Anas, a mugumugu na tene etabor torom o God i ting o Iesu una nuna kum nat na ususer, ma una kum wasiso ra i ser ususer a taro nami. 20 O Iesu i balu i lena, “A sa waswasiso talapor umatan a taro rop, ma a ser ususer det una kum rumu na lotu ma una rumu na etabor, ra a taro Juda det ser wan tomo iai. Ka inanos eno tar det un tu utna. 21 Gong u ting iau. Un ting a taro ra det ser longoro iau. Det ra, det tasman a kum utna ra a waswasiso uni.”
22 Ra o Iesu i sa watung tari lenra, ara tagun a kum tene tamtamabat i pasor in masarino, ma i watungi tano lena, “Sur asau ra u balu a wasiso anun a mugumugu na tene etabor lenra?” 23 O Iesu i balu i lena, “Ra a sa watung tar tu utna i raro, un watung talapori torom a taro rop ri. Ikut ra a utna ri a watungi i lingmulus ut, sur asau ra u pasor iau?” 24 Ra ka di palos utmakai a kineker gusun aru lamano, o Anas i tulu ru i torom o Kaiapas, i kai a mugumugu na tene etabor torom o God.
O Pita i ipul ru o Iesu aru dino melet
(Mt 26:71-75; Mk 14:69-72; Lk 22:58-62)
25 Ra o Pita kura utmakai i minor liklik, det tingi lena, “Ai, ui utkai ara tagun anun a kum nat na ususer, ni?” O Pita i ipul, ra i watungi lena, “Awu, iau awu.” 26 Ara tultul anun a mugumugu na tene etabor, a kukun o naro ra o Pita i tau kutus ru in talngano, i watungi lena, “Lar kut ui kut, ra a tama tomo tar mur nam o Iesu sapat una kinobot na duwai na oliw?” 27 O Pita i ipul melet lena, “Awu.” Ra uniutra, a kereke i kurkurakuk mut.
O Iesu i tur umatan o Pailat
(Mt 27:1-2, 11-14; Mk 15:1-5; Lk 23:1-5)
28 Una kobot raut, di ben pas o Iesu gusun a rumu anun o Kaiapas sur a labino rumu anun o Pailat, ara mugumugu tagun a gapman Rom. A kum te Juda ka det nem na ruk una nun a rumu, uni det sa utalapor pas det sur det in nangon una labino bung na lotu na Wanlakai. Uni osi ra in ruk torom taio, ra ausur a te Juda, in dur umatano God. 29 Io, o Pailat i pirso torom det ra i ting det lena, “Asau ra mot takun a musano ri uni?” 30 Ma det balu i lena, “Ra gunuk a musano ri ken pam tu niraro, ka met in pitari torom ui sur un warkurai i.” 31 O Pailat i watungi torom det lena, “Mot in ben pasi, ma mot ut mot in warkurai i elar nam anumot a warkurai.” A kum te Juda det watungi tano lena, “Torom met i tabu sur met in um doko taio.” 32 A utna ri i wanpat sur din pam sot pas a wasiso anun o Iesu, ra i sa watung mugu tari una nuna ngas na minat.
33 Io, numur o Pailat i ruk melet ra i kabo pas o Iesu, ma i tingi lena, “Ui a king anun a taro Juda?” 34 O Iesu i balu meleti kut nama iting lena, “Ilai, anum ut a wasiso ra u watungi lenra un iau, o det inanos tar ui kut un iau?” 35 O Pailat i balu i lena, “Ausur iau a te Juda. Anum a taro ut tomo nama kum lamlabino tene etabor torom o God, det ut ra det pitar tar ui tang sur an warkurai ui. Asau ra u sa pam tari?” 36 O Iesu i balu i lena, “Anung a matanitu ausur taginin una rakrakon bual. Ra gunuk anung a matanitu taginin una rakrakon bual, anung a kum tultul det in waim bat iau, sur gong a tur una warkurai anun a taro Juda. Ikut anung a matanitu ausur taginin.”
37 Io, o Pailat i tingi lena, “I lingmulus ut, ui a king?” O Iesu i balu i lena, “I lingmulus ut ra u watungi lena iau a king. Di usus iau, ra a wanpat nin una rakrakon bual, sur an wasiso una lingmulus. Det rop ra det murmur a lingmulus, det longoro in nalngang.” 38 Ra o Pailat i tingi lena, “Asau a lingmulus?”
Di mulaot ru o Iesu sur din sak wati un in nanai kutus
(Mt 27:15-31; Mk 15:6-20; Lk 23:13-25)
Ra o Pailat i sa ting tari lenri, i pirso melet torom a taro Juda. I watungi tandet lena, “Ka pastorom anunu tu niraro. 39 Ikut, ara ngasino a ser pami torom mot, una kum kilkilalo rop una kum lamlabino bung na lotu na Wanlakai, a ser palos ru ara karabus torom mot. Pepetlai, mot nemi sur an palos ru a ‘king anun a taro Juda’ torom mot?” 40 Det balu i nama labino walngandet lena, “Gong! Ka met nem o Iesu. Palos ru o Barabas!” O Barabas i a tene sakino sakit.

*18:13: (18:13) O Anas ma o Kaiapas, der rop di watung der nama mugumugu na tene etabor torom o God.