22
Qai Vaivavakatonia na Vamatena i Jisu
(Matiu 26.1-5, 14-16; Maka 14.1-2, 10-11; Jone 11.45-53)
1 Ego ko sa tata gu sa na vavolo Bereti Nake Kovuruna, isa qai gigalania na vavolo Alokata. 2 Qai matagutuniria ira na kuta iama beto ko ira qai vaivagigalainia na Vavanau sira na tinoni, ko sa vei sa qai kole nyaqoa kai soana ko mai aru tamana golomia si Jisu ko mai vamatea qarigu.
3 Ego beto sa tomea i Setani si Jiudasi, isa qai kukunia i Isikarioti, isa tugu kame ira ka manogarua sepele. 4 Ko sa turu riu si Jiudasi ko sa lao tadira na kuta iama beto na mamata tadira na tinoni kopu pa ruma zelepade, ko qai vavakatonia ira sa vei beto mina boka gabala kana vaniria isa si Jisu qarigunia.
5 Poni qai qerania ira sa na vinatuvisi sa roiti vaniria i Jiudasi, ko qai vaivaegonia tugu ira sa mai vania na poata sisa qarigu. 6 Sa vaegoa tugu i Jiudasi sa na dia nyorogua ko sa podalai nyaqoa gu isa sa kai totoso jongana vei beto maike boka gigilai na tinoni, ko mina teku valao vaniria ira si Jisu sau.
Sa Tavatana Vania i Jisu sa na Vavolo Alokata
(Matiu 26.17-25; Maka 14.12-21; Jone 13.21-30)
7 Ego sa kamu sa na ranena na vavolo Bereti Nake Kovuruna totonai qai kuboloria na lami vavolo Alokata. 8 Ko sa garunuria i Jisu sira Pita i Jone, pira sauniria, <<Mu lao, ko mu vanaqitia sa na tetekuna Alokata tadagita ko tana teteku,>> sau.
9 Poni pira qarigunia ira sisa, <<Pai sa qu nyoguania ao ko mene lao vatanania agei?>> qarigu sira karu.
10 Poni sa pira sauniria i Jisu sira, <<Vainongoro! Tonai muna lao kamu sao karu pa gugusu pa Jerusalema, sa kode muna gosoria ao karu sa kai tinoni sa pogoso jagi kolo. Muna tutia sa na tinoni isa ko muna lao tome pa ruma sa tome isa. 11 Ko pira muna poja veinia sa na tinoni poreona ruma, <Pira sau sa na Tinoni vaivagigalai, Pai sa na lose ketakoi mana tekunia ara beto ira na qua sepele sa na tetekuna Alokata? sau,> munagunia. 12 Kode mina vabatinigou isa sa kai lose lavata pa narena pa nulu, sa tei tavatana vanigita tu. Ko ketakoi sa muna lao vatanania agou sa noda tetekuna,>> sau si Jisu.
13 Qai taloa riu sira karu, ko qai lao tugu batia ira karu sira doru sakasava vei tugu sa tei pojaniria tugu i Jisu. Ko qai vatana vakolea ira karu sa na tetekuna Alokata ketakoi.
Na Vavolo tana Bangara
(Matiu 26.26-30; Maka 14.22-26; 1 Koriniti 11.23-25)
14 Totonai sa kamua sa na totoso tana Alokata, sa sa teteku tavitiria i Jisu pa tevolo sira na ona tinoni tagarunudi. 15 Pira sauniria isa sira, <<Qa nyogua vivitiginia tugu ara ko ba teteku tavitinigou agou sa na tetekuna Alokata api, totonai qa oqoro kamua ara sa na vitigi. 16 Ura ma poja veinigou pira: maneke isongo teku ligua mule ara sa na tetekuna Alokata, tinganai mina tavagore votu sa na ginuana pa binangara tana Tamasa,>> sau si Jisu.
17 Beto sa sa tekua i Jisu sa na kapa vaini, ko sa paranga jonganania, beto pira sauniria, <<Pia, tekua, ko mu okoto bukua. 18 Ma pojanigou: podalai kopira sa maneke buku ligua ara sa na vaini api, tinganai mina lame na binangara tana Tamasa,>> sau sisa.
19 Beto sa sa tekua mule sa kai kipa bereti, ko sa paranga jonganania, sa kikipai ko sa okoto ianiria, beto pira sau, <<Api sa na tiniqu qa vanigou ara agou. Mu tekua pa varoroququ ara,>> sauniria.
20 Ego ko pa soana vei mutugu isa sa, liguna sa beto na tetekuna Alokata, sa sa tekua isa sa kai kapa vaini, ko sa vaniria pira sauniria, <<Na kapa vaini api sa na vinaego koregana tana Tamasa, sa vei na orunguqu sa nyoro pa laemiu agou. 21 Ba dogoro! Isa mina gabala kanasiu ara sa sa korapa gu toqo tavitisiu ara pa tevolo api! 22 Mina tavamate sa na Tuna na Tinoni vei sa nyoguania na Tamasa, ba mina tekua na takulanga lavata sa na tinoni sa gabala kanasiu ara!>> sau si Jisu. 23 Totonai qai nongoria inara sau isa, sa qai vaigua mekadi sira na sepele i sei beka ira ka visa sa mina roiti vei qarigu.
Na Vaitokena na Vinalavata
24 Kai vaitoke veveina i sei ira sa kode na tinoni poreveveina jola qarigu sa sa poraka votu lame vei tadira na sepele. 25 Poni pira sauniria i Jisu sira, <<Ira na bangaradi ira na tinoni karovodi sa qai lalaeniria gu mekadi ira sa na toa tadira na dia tinoni, beto ko ira pore dia viva ba qai nyogua tagigala <Na Tinoni Jongadi Ko Na Baere Tadira Na Tinoni> tugu. 26 Ba agou sa munake vei inara. Isa mina poreveveina jola tamugou sa mina vaikete mulenia tadira doru, beto isa sa suvere mamatanigou sa mina kole vei na miu nabulu tu. 27 Ura i sei sa na poreveveina jola? Isa sa teteku pa tevolo, ba isa na tinoni sa vatana vania na gagani na tinoni sa teteku pa tevolo? Isa tugu sa teteku pa tevolo ke! Ba ara sa na qua suvere tamugou sa qa vei gu isa na nabulu.
28 Agou sa qu tei suvere tavitisiu tu pa tapata qa gosororia ara. 29 Ko sa vei sa kai muqisi vei na Tamaqu sa tei vanisiu tu na binangara, poni sa agou 30 ba muna somana teteku na buku pa qua tevolo pa qua binangara sagou, beto agou muna toqo pa totoqona bangara ko muna totoliniria sira ka manogarua bubutu Izireli,>> sau si Jisu.
Sa Korotonia i Jisu sa i Pita mina Kilu Palenia sisa
(Matiu 26.31-35; Maka 14.27-31; Jone 13.36-38)
31 Beto i Jisu pira saunia si Saimone, <<Saimone! Saimone! Sa tei vamalumia tu na Tamasa si Setani ko mina podekegou, ko mina vaipikatainiria na jongadi beto na ikeredi. Kai muqisi podeke vei na tinoni umuma sa pikataria na ikikadi na kiko pa kikodi. 32 Ba ara qa tei vavaranigo tu sao Saimone, ko na mua rarange mike munyala. Ko tonai muna neqi ligu mule pa mua rarange sao, sa muna tokaniria ao sira ka visa tasimu sepele inara ko muna vaneqiria na dia rarange,>> sau si Jisu.
33 Poni pira sau si Pita, <<Bangara, ara sa qa vanaqiti ko mana tuti tomego ao pa ruma vaipiu ko mana mate tavitigo tugu!>> sau.
34 Poni pira saunia i Jisu sisa, <<Ma pojanigo, Pita! Mina oqoro piranga na kokorako kode bongi, sa muna kilu palenisiu ara kue totoso sao,>> sau si Jisu.
Na Pausu, na Mane, beto na Benete
35 Beto sa pira sauniria i Jisu sira na ona sepele, <<Totonai qa garunu variugou ara, beto qa pojanigou ko munake pogoso kukurani poata, na mane beto ko na sadolo qaunigou, sa ai sa vei? Sa papakanigou tu kaki sakasava?>> sau sisa.
Poni pira qarigu sira, <<Kepore tugu kai sa be papakania,>> qarigu.
36 Poni pira sauniria i Jisu, <<Ego, ba kopira sa isa sa poreona kukurani poatana babi na mane, sa mi pogosia tugu. Ko isa kepore ona benete vaipera, sa mi lao vavainia na ona koti ko mi vai tekua kai benete. 37 Ura ma pojanigou sisa vei sa kole pa Kukuti Tabuna, isa pira sau, <Sa somana taanye tavitiniria ira na tinoni ikikeredi sisa,>Aisea 53.12. sau, sa mina tavagore votu. Ura isa sa takuti na veveiqu ara, sa kode mai gore votu tugu,>> sau sisa.
38 Poni pira qarigu sira na sepele, <<Bangara, dogoro! Pira sa karu benete vaipera tadagita!>> qarigu.
Poni sa pira sauniria i Jisu, <<Jongana, beto gu kopira!>> sau si Jisu.
I Jisu sa Vavara pa Kubo pa Olive
(Matiu 26.36-46; Maka 14.32-42)
39 Ego sa taloa pa Jerusalema si Jisu, ko sa sae pa kubo pa Olive, sa vei tugu sa tei roroitinia tugu isa kubo totoso. Ko qai tuti laoa tugu isa sira na ona sepele. 40 Totonai sa kamu sisa pa ia ketakoi, sa pira sauniria sira na ona sepele, <<Mu suvere vavara, ko muke vukele pa totoke,>> sauniria.
41 Beto sa rerege lao vasou iqona sisa, pada souna boka gona laonia kai patu, ko sa toqo sori tutungu pa peso, ko sa vavara vei pira, 42 <<Tamaqu, vei muna vamalumia ao, sa mu varijoa taqu sa na totoso vitigi api. Ba nake qua nyorogua ba na nyorogua tu tamu sa mina tatuti,>> sau. 43 Beto sa bola votu kamu vei pa noka sa kai mateana ko sa vaneqia sisa. 44 Sa takulanga vivitigi sisa, ko sa vavara vaneneqi jola ko na ipatana sa sa vei na orungu qai ononi gore pa peso.
45 Beto sa sa turu sisa ko sa rerege mule lao tadira na ona sepele sau, sa sa batiria qai tei puta tu, ura sa mabo pavu na tinidi pa takulangana isa. 46 Poni sa pira sauniria, <<Ai sa vei ko qu puta tu? Mu dorava ko mu tatakole vavara, ko muke vukele pa totoke,>> sau sisa.
I Jisu qai Aru Tamania ira na ona Kana
(Matiu 26.47-56; Maka 14.43-50; Jone 18.3-11)
47 Totonai sa korapa paparanga vei inara i Jisu, sa sa bola kamu gu sa kai minete tinoni sa toniria i Jiudasi, isa kame ira ka manogarua sepele. Sa rijo lao tatai isa si Jisu ko sa aoa. 48 Poni pira saunia i Jisu sisa, <<Jiudasi, qu gabala kanania ao pa ao vei inara sa na Tuna na Tinoni?>> sau sisa.
49 Totonai qai batia ira na sepele qai tutia isa sa na ginugua mina taroiti qarigu, sa qai nanasia si Jisu, <<Bangara, me lao qataniria na mei benete vaipera?>> qarigu. 50 Beto kame ira ka visa ona sepele sa sa lao taqasa teusu palea sa na kale talingi matuana na nabulu tana kuta iama lavata.
51 Ba sa tokeria i Jisu, pira sauniria, <<Beto gu, sa pada gu munake vajolai!>> sau. Beto sa lao arua isa sa na talingina na nabulu, ko sa salania.
52 Beto sa pira sauniria i Jisu sira na kuta iama, na mamata tadira na tinoni kopu pa kakabarena zelepade, beto tadira na tinoni mamata tadira Jiu, ira qai aru tamania, <<Ai sa vei? Na tinoni raja ikiko beto na tinoni vavarivai sara, ko qu pogoso bolanisiu na benete na kubau agou? 53 Beko doru rane qai jola inara na suverequ gu pa kakabarena zelepade sara, ba quke aru tamanasiu tu! Ba api gu ko na miu totoso qu nyoguania muna roitinia, isa na totoso sa kole bangara na neqi tana rodomo!>> sau si Jisu.
I Pita sa Kilu Palenia si Jisu
(Matiu 26.57-58, 69-75; Maka 14.53-54, 66-72; Jone 18.12, 25-27)
54 Beto sa qai aru tamania ira si Jisu ko qai toni laonia pa ruma tana kuta iama lavata. I Pita sa sa tututi vasosouona tu pa ligudi ira. 55 Ko totonai sa qai vatoaia ira sa kai iku pa vaikorapaina na bobole sesebena na ruma tana kuta iama lavata beto qai kole toqo vailivutainia ira, sa sa lao somana toqona tugu tadira si Pita. 56 Totonai sa bati vaia kai nabulu rereko pa malarana na iku si Pita, sa sa dogoro taria, beto sa parangia, <<Api tugu sa kai tinoni sa tututia i Jisu!>> sau.
57 Ba sa kilu pale i Pita sisa, pira sau, <<Koi ago, qake gigilai ara sa na tinoni ina!>> sau.
58 Ko sa sosovai gu iapeki beto sa dogoro vaia mule kai tinoni sisa, ko pira saunia, <<Ao ba kame tugu agou qu tutia i Jisu sao!>> saunia.
Poni sa pira sau si Pita, <<Qokolo, nake ara sa!>> sau.
59 Ego ko sa jola padana kai aoa sa sa lamegana gu mule sa kai tinoni, ko pira sa paranga vaneneqi vei, <<Api vapura sosoto gu sa kame ira qai tutia i Jisu, ura kai tinoni Qalili sa na bangara api!>> sau sa na tinoni isa.
60 Ba pira sau si Pita, <<Qokolo, qake isongo vagigila podekia tugu ara sisa qu korapa pojai ao ina!>> sau. Isa tugu sa korapa paranga vei inara i Pita, sa sa piranga gu sa na kokorako. 61 Totonai sa sa balinga sa na Bangara ko sa do taria si Pita, poni sa roqu kamua i Pita totonai sisa vei sa tei pojania tu na Bangara isa perangana, isa pira sau, <<Mina oqoro piranga na kokorako kode bongi, sa kode muna kilu palenisiu ara kue totoso sao,>> sau. 62 Ko sa votu lao pa peguru si Pita ko sa lukana vapasania.
Sa Tavalede na Tapiqolo si Jisu
(Matiu 26.67-68; Maka 14.65)
63 Ego ira na tinoni qai saderenia i Jisu sa qai vavaledenia beto qai mamajai sisa. 64 Qai piko suqutu vapaea na matana, beto qai totepia, <<Ego, mu ulenia tu! I sei moko sa korapa majago?>> qarigunia. 65 Beto kubo mule sa na paranga ikikeredi qai poja tarinia isa.
Sa Tatoni lao pa Moena na Kauniseli Tadira na Jiu si Jisu
(Matiu 26.59-66; Maka 14.55-64; Jone 18.19-24)
66 Totonai sa rane neqa sa qai vaikamu sira na tinoni mamata tadira na Jiu, na kuta iama, beto ira qai vaivagigalainia na Vavanau, ko sa tatoni lao pa moena na kauniseli tadira na Jiu si Jisu, 67 ko qai parangia ira si Jisu, <<Vei mina Karisito sao, sa mu ule vanigei moko!>> qarigu.
Poni pira sauniria isa, <<Vei mana pojanigou ara tugu sa na Karisito managu, ba munake vasosotosiu tugu agou. 68 Beto vei mana nanasa laonigou kai nanasa ara, ba munake boka oesiu sagou. 69 Ba nake sovaina sa na Tuna na Tinoni sa mina toqo pa kale matuana na Tamasa vivana jola,>> sau sisa.
70 Qai nanasa beto laoa ira doru sisa, <<Ko ai vei? Ao sa na Tuna na Tamasa?>> qarigunia.
Poni sa oeria isa sira, <<Qu korapa pojaimiu tugu agou ko ara sa na Tuna na Tamasa,>> sau sisa.
71 Poni sa qai paranga sira, <<Na vavakato vinasosoto sa mule taqe nyaqoa? Ura taqe nongoria mekada pa beberuna isa,>> qarigu sira.