25
Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas: Ir jie tepadaro man šventovę, kad gyvenčiau tarp jų. Pagal visa tai, ką tau parodysiu, pagal padangtės pavyzdį ir visų jos įrankių pavyzdį, būtent taip turite padaryti. 13 Ir padaryk kartis akacijos medžio ir jas aptrauk auksu. 16 Ir įdėk į skrynią Liudijimą, kurį tau duosiu. 17 Ir iš gryno aukso padaryk * „gailestingumo sostą“ – Arba „numaldymo dangtį“. Hbr. žodis rodo į dengimą. Toje vietoje pasirodydavo Dievas neapsakomai ryškia šviesa ir ant šio dangčio (arba antvožo) kasmet vyriausiais kunigas šlakstydavo gyvulių kraują, dėl kurio Dievo gailestingumo dėka buvo numaldyta Jo rūstybė už nuodėmes.gailestingumo sostą pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio. 18 Ir aukso padaryk du kerubus, iš kūju nuplakto metalo juos padaryk abiejuose gailestingumo sosto galuose. 19 Ir padaryk vieną kerubą viename gale, o kitą kerubą kitame gale; „iš gailestingumo sosto“ – Arba „iš gailestingumo sosto medžiagos“.iš gailestingumo sosto padarykite kerubus abiejuose jo galuose. 20 Ir kerubai turi būti išskėtę savo sparnus aukštyn, gaubdami savo sparnais gailestingumo sostą, o jų veidai turi būti vienas priešais kitą, į gailestingumo sostą turi būti nukreipti kerubų veidai. 21 Ir uždėk gailestingumo sostą ant skrynios iš viršaus, o į skrynią įdėk Liudijimą, kurį tau duosiu. 22 Ir ten aš su tavimi susitiksiu ir kalbėsiuosi su tavimi nuo gailestingumo sosto viršaus (iš tarp dviejų kerubų, esančių ant Liudijimo skrynios) apie viską, ką aš tau įsakymu duosiu Izraelio vaikams. 23 Taip pat padaryk stalą akacijos medžio; jo ilgis bus dvi uolektys ir jo plotis – viena uolektis ir jo aukštis – pusantros uolekties. 30 Ir nuolat mano akivaizdoje laikyk padėjęs ant stalo padėtinę duoną. 31 Ir padaryk gryno aukso žibintuvą; žibintuvas turi būti nukaltas. Jo kotas ir jo šakos, jo taurelės, jo buoželės ir jo žiedai turi būti „iš to paties gabalo“ – T. „iš jo“; arba „vientisi“.iš to paties gabalo. 32 Šešios šakos turi išeiti iš jo šonų: trys žibintuvo šakos iš vieno jo šono ir trys žibintuvo šakos iš kito jo šono;

*25:17 „gailestingumo sostą“ – Arba „numaldymo dangtį“. Hbr. žodis rodo į dengimą. Toje vietoje pasirodydavo Dievas neapsakomai ryškia šviesa ir ant šio dangčio (arba antvožo) kasmet vyriausiais kunigas šlakstydavo gyvulių kraują, dėl kurio Dievo gailestingumo dėka buvo numaldyta Jo rūstybė už nuodėmes.

25:19 „iš gailestingumo sosto“ – Arba „iš gailestingumo sosto medžiagos“.

25:31 „iš to paties gabalo“ – T. „iš jo“; arba „vientisi“.