22
Ir įvyko po tų dalykų, kad Dievas išmėgino Abraomą ir jam tarė: „Abraomai!“ Ir jis tarė: „Aš čia!“ Ir jis tarė: *„Meldžiu tave, imk“ – Arba „Prašau imti“, „Malonėk imti“.„Meldžiu tave, imk savo sūnų, savo vienintelį, kurį tu myli, Izaoką, ir eik į Morijos šalį; ir ten paaukok jį kaip deginamąją auką ant vieno iš kalnų, kurį tau nurodysiu.“ Ir Izaokas kalbėjo savo tėvui Abraomui, tardamas: „Mano tėve!“ O „tas“ – T. „jis“.tas tarė: „Aš čia, mano sūnau.“ Ir jis tarė: „Štai ugnis ir malkos, bet kur yra „tas“ – Hbr. žymimasis artikelis.tas §„avinėlis“ – Arba „ožiukas“.avinėlis deginamajai aukai?“ Ir Abraomas tarė: *„Dievas sau parūpins tam tikrą avinėlį“ – Hbr. ≈ „Dievas sau (arba: savo labui) matys tam tikrą avinėlį“ t. y. „matydamas užtikrins sau (arba: savo labui) tam tikro avinėlio atsiradimą“, „apdairiai matydamas suras sau (arba: savo labui) tam tikrą avinėlį“. Plg. Hbr 9:12.„Dievas sau parūpins „tam tikrą“ – Hbr. žymimasis artikelis.tam tikrą avinėlį deginamajai aukai, mano sūnau.“ Taip jiedu drauge ėjo toliau. Ir jie atėjo į vietą, apie kurią Dievas jam buvo kalbėjęs, ir Abraomas ten pastatė aukurą ir eilėmis išklojo malkas ir surišo savo sūnų Izaoką ir uždėjo jį ant aukuro virš malkų. 10 Ir Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį tam, kad papjautų savo sūnų.
11 Bet VIEŠPATIES angelas sušuko jam iš dangaus „tardamas“ – Hbr. „ir jis tarė“.tardamas: „Abraomai, Abraomai!“ Ir jis tarė: §„Aš čia“ – Arba „Štai aš“.„Aš čia!“ 12 Ir jis tarė: „Netiesk savo rankos prieš berniuką ir nieko jam nedaryk! Nes dabar žinau, kad *„bijai Dievo“ – Arba „esi bijantis Dievo“.bijai Dievo, kadangi tu nesulaikei nuo manęs savo sūnaus, savo vienintelio sūnaus.“ 13 Ir Abraomas, pakėlęs savo akis, žiūrėjo, ir štai jam už nugaros avinas tankmėje įstrigęs savo ragais. „Tai“ – Arba „Ir“.Tai Abraomas priėjo ir paėmė aviną, ir „paaukojo jį“ – Arba „pakėlė jį aukštyn“.paaukojo jį kaip deginamąją auką vietoj savo sūnaus. 14 Ir Abraomas praminė tą vietą §„Jehova Jireh“ – „Jehova parūpins“ arba „matydamas užtikrins, kad bus tai, ko reikia“.„Jehova-Jireh“; kaip yra sakoma iki šios dienos: „VIEŠPATIES kalne bus *„parūpinta“ – Arba „matyta“, t. y. Jehova matydamas, užtikrins, kad bus tai, ko reikia.parūpinta“.

*22:2 „Meldžiu tave, imk“ – Arba „Prašau imti“, „Malonėk imti“.

22:7 „tas“ – T. „jis“.

22:7 „tas“ – Hbr. žymimasis artikelis.

§22:7 „avinėlis“ – Arba „ožiukas“.

*22:8 „Dievas sau parūpins tam tikrą avinėlį“ – Hbr. ≈ „Dievas sau (arba: savo labui) matys tam tikrą avinėlį“ t. y. „matydamas užtikrins sau (arba: savo labui) tam tikro avinėlio atsiradimą“, „apdairiai matydamas suras sau (arba: savo labui) tam tikrą avinėlį“. Plg. Hbr 9:12.

22:8 „tam tikrą“ – Hbr. žymimasis artikelis.

22:11 „tardamas“ – Hbr. „ir jis tarė“.

§22:11 „Aš čia“ – Arba „Štai aš“.

*22:12 „bijai Dievo“ – Arba „esi bijantis Dievo“.

22:13 „Tai“ – Arba „Ir“.

22:13 „paaukojo jį“ – Arba „pakėlė jį aukštyn“.

§22:14 „Jehova Jireh“ – „Jehova parūpins“ arba „matydamas užtikrins, kad bus tai, ko reikia“.

*22:14 „parūpinta“ – Arba „matyta“, t. y. Jehova matydamas, užtikrins, kad bus tai, ko reikia.