1 *„Kas tikėjo …“ – Jn 12:38,Rom 10:16.Kas tikėjo girdima mūsų žinia, ir VIEŠPATIES ranka – †„kuriam“ – Arba „ant ko“.kuriam ji buvo apreikšta? 2 Nes jis išaugs jo akivaizdoje kaip ‡„ūglis“ – Arba „atžala“, „gležna atauga“. Žr. Iz 11:1 išnašą.ūglis ir kaip šaknis iš sausos žemės. Jis neturi nei §„geros formos“ – Arba „pavidalo“.geros formos, nei didingumo, ir kai žiūrime į jį, nėra išvaizdos, kad jo norėtume. 3 Jis yra paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, ligą pažįstąs, paniekintas kaip toks, nuo kurio slepiami veidai; jo aukštai nevertinome ir mes. 4 Tikrai jis užnešė mūsų negalias ir nešiojo mūsų ligas, o mes jį laikėme ištiktu, Dievo smogtu ir *„kamuojamu“ – Hbr. žodis apima ir nužeminimą. Arba „prispaustu“.kamuojamu. 5 Tačiau jis buvo †„sužeistas“ – Arba „perdurtas“.sužeistas dėl mūsų maištavimų, ‡„sumuštas“ – Arba „sutraiškytas“.sumuštas dėl mūsų §„kalčių“ – Arba „neteisybių“, „nedorybių“, „blogadarybių“, „kaltės vertų veiksmų“, „blogų veiksmų“; t. y. nukrypimai nuo to, kas teisinga, nuo Dievo nustatytos normos.kalčių. Ant jo krito bausmė, kad mums būtų *„ramybė“ – Arba „taika su Dievu“, „gerovė“, „laimė“.ramybė ir jo †„žaizdomis“– Hbr. „žaizda“ (vns.); arba „sužalojimu“, „rumbais“, „kirčių žymėmis“.žaizdomis esame išgydyti. 6 Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas sukome į savo kelią, bet VIEŠPATS uždėjo ant jo mūsų visų ‡„kaltę“ – Arba „neteisybę“, „nedorybę“, „blogadarybę“, „kaltės vertą veikimą“, „blogą veiksmą“; t. y. nukrypimas nuo to, kas teisinga, nuo Dievo nustatytos normos.kaltę. 7 Jis buvo engiamas ir §„kamuojamas“ – Hbr. žodis apima ir nužeminimą. Arba „prispaudžiamas“.kamuojamas, tačiau jis neatvėrė savo burnos; kaip avinėlis, vedamas pjauti ir kaip avis, tylinti prieš savo kirpėjus, jis neatvėrė savo burnos. 8 Jis buvo paimtas iš *„kalėjimo“ – Arba „sulaikymo“.kalėjimo ir iš teismo. O kas iš jo kartos apmąstys? Nes jis buvo atkirstas nuo gyvųjų šalies, ant jo krito smūgis už mano tautos nusižengimą. 12 Todėl aš duosiu jam dalį tarp didžiūnų, ir su galingaisiais jis pasidalys grobį – dėl to, kad jis atidavė savo sielą mirčiai ir buvo priskirtas prie maištininkų. Jis ir †„prisiėmė“ – Arba „nešiojo“.prisiėmė daugelio nuodėmę ir užtarė maištininkus.