1 Taip kalba VIEŠPATS: „Dangus – mano sostas, o žemė – mano *„kojų suolelis“ – Arba „pakojis“ (vieta po kojomis), „trypimo vieta“.kojų suolelis. Tai kur namai, kuriuos man galėtumėte pastatyti, ir kur gi mano atilsio vieta? 2 Nes visa tai sukūrė mano ranka, taip ir visa tai egzistuoja, – sako VIEŠPATS. „Bet aš skiriu dėmesį tam, kuris nuolankus, kurio dvasia sužalota ir kuris dreba nuo mano žodžio. 13 Aš taip paguosiu jus, kaip vyrą, kurį guodžia jo motina; ir jūs būsite paguosti Jeruzalėje.