25 Bet Jėzus juos pasišaukęs, tarė: „Jūs žinote, kad *„tautų […] joms“ – Arba „kitataučių […] jiems“.tautų valdovai jiems viešpatauja, ir didžiūnai joms duoda pajusti savo galią. 26 Bet tarp jūsų taip nebus. Priešingai, kas tarp jūsų †„nori“ – Arba „ketina“; gal „nusprendžia“.nori būti didis, jis turi būti jūsų tarnautojas, 27 ir kas tarp jūsų nori būti pirmas, jis turi būti jūsų tarnas 28 lygiai taip, kaip Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet kad jis pats tarnautų ir savo gyvybės atiduotų kaip išpirkos vietoj daugelio.“ 29 Ir jiems išeinant iš Jericho, paskui jį sekė didelė minia. 30 Ir štai pakelėje sėdintys du aklieji išgirdę, kad Jėzus eina pro šalį, šaukė, sakydami: „Pasigailėk mūsų, o Viešpatie, Dovydo Sūnau!“ 31 Ir minia sudraudė juos, kad jie tylėtų, bet jie vis šaukė ‡„dar garsiau“ – Gr. „dar labiau“.dar garsiau, sakydami: „Pasigailėk mūsų, o Viešpatie, Dovydo Sūnau!“ 32 Ir sustojęs Jėzus pašaukė juos ir tarė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“ 33 Jie sako jam: „Viešpatie, kad mūsų akys būtų atvertos.“ 34 Tad Jėzus, apimtas gailesčio, palietė jų akis; ir tuoj pat jų akys praregėjo, ir jie nusekė paskui jį.